Didelio meistriškumo sportininkų centralizuotas rengimas
5 (100%) 1 vote

Didelio meistriškumo sportininkų centralizuotas rengimas

11

DIDELIO MEISTRIŠKUMO SPORTININKŲ CENTRALIZUOTAS RENGIMAS

PROGRAMOS APRAŠYMAS

Valdytojas: Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Rengti sportininkus olimpinėms žaidynėms

Tikslo įgyvendinimo aprašymas

Sparčiai besikeičianti sporto padėtis pasaulyje verčia Lietuvos sporto organizacijas nuolat analizuoti būsimuosius varžovus, prognozuoti tendencijas, numatyti konkrečias veiklos kryptis ir priemones siekiant gerai parengti sportininkus ir užtikrinti optimalius šalies sportininkų dalyvavimo svarbiausiuose tarptautiniuose renginiuose rezultatus.

Sportui perspektyvaus jaunimo atranka vykdoma per Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus ir Utenos miestų sporto centrus, sporto mokymo įstaigas, remiamasi mokslinių-medicininių tyrimų programa, centralizuotu mokomuoju sportiniu darbu ir patvirtinta varžybų sistema. Lietuvos jaunučių, jaunių žaidynės formuoja Europos olimpinių dienų žaidynių rinktinę, kuri perauga į nacionalines sporto šakų rinktines.

Lietuvos OSC olimpinių rinktinių rengimo pagrindu rengs didelio meistriškumo, olimpinio rezervo sportininkus, sugebančius deramai atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, kitose tarptautinėse varžybose.

Vienas iš uždavinių – Dalyvauti pakopinėje varžybų sistemoje ir olimpinėse žaidynėse.

Uždavinys (kodas 01) – Sudaryti optimalias sąlygas didelio meistriškumo sportininkų rengimui

Uždaviniui įgyvendinti numatomos šios priemonės:

· Rengti Lietuvos perspektyvius sportininkus pagal olimpinių žaidynių programas Atėnai-2004, Turinas-2006, Pekinas-2008.

· Vykdyti mokslinio-medicininio aptarnavimo programas.

· Užtikrinti Lietuvos olimpinio sporto centro darbo sąlygas, patalpų eksploatavimą, ūkio priežiūrą.

· Teikti Lietuvos olimpinės rinktinės kandidatams ir olimpinio rezervo sportininkams metodinį, mokslinį, medicininį, informacinį, materialinį, techninį ir finansinį aprūpinimą.

Į 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse jas bus siekiama pasiųsti 60 sportininkų ir iškovoti 3 prizines vietas.

Vykdant šią programą, parengta žiemos sporto šakų plėtros ir sportininkų rengimo programa Turinas-2006. Ji integruosis į bendrą didelio meistriškumo sportininkų rengimą, todėl pakils žiemos sporto šakų sportininkų rezultatai.

Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst.litų)

Asignavimai 2003-iesiems metams Paraiška biudžetiniams2004-iesiems metams Projektas 2005-iesiems metams Projektas 2006-iesiems metams

Finansavimas 3750 4259 3750 3750

Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF), džiaugdamasi puikiu savo atstovų pasirodymu Atėnų olimpinėse žaidynėse, neslepia turinti daug nuoskaudų dėl kai kurių sporto valdžios sprendimą, ypač finansuojant pasirengimą olimpiadai.

Iš keturių aukso medalių, kuriuos Nepriklausomos Lietuvos sportininkai iškovojo olimpinėse žaidynėse, trys priklauso lengvosios atletikos atstovams, o Atėnuose mes laimėjome du iš trijų iškovotų medalių

Tai, ką pasiekėme, yra mūsų visų ilgalaikio sutelkto darbo rezultatas, vainikavęs darnaus kolektyvo darbą, LLAF prezidentas Eimantas Skrabulis

LLAF prezidentas piktinosi, kad rengiantis Atėnų žaidynėms Austra Skujytė nebuvo įtraukta į pirmąjį sportininkų sąrašą ir negavo viso finansavimo

E. Skrabulio teigimu, nuotaiką smarkiai sugadino ir padorumo ribas peržengusi bulvarinė žiniasklaida, išspausdinusi įžeidžiančius straipsnius apie rinktinės vyriausiąjį trenerį Aleksą Stanislovaitį, kuris gavo 120 tūkst. litų premiją kaip vienas iš olimpinio čempiono Virgilijaus Aleknos trenerių.

Pats Virgilijus jau ne pirmą kartą patikino, jog trenerių premijavimui skirtą sumą dalijo pats, o federacija ją tik patvirtino.

„Svarbiausia, kad didžiąją dalį sau priklausančios premijos treneris skirs lengvajai atletikai ir tokiu būdu galės atstatyti teisingumą sporte, kurį funkcionieriai pamiršo skirstydami pinigus pasiruošimui“, – teigė A. Skrabulis.

„Tarp 202 olimpinėse dalyvavusių šalių Lietuvos lengvaatlečiai pagal iškovotus medalius užėmė 16-ąją vietą, aplenkdami tokias galingas valstybes, kaip Čekiją, Lenkiją, Vokietiją, PAR, Australiją, Ispaniją, Prancūziją ir daugelį kitų. Tačiau pagal vieno sportininko finansavimą rengiantis žaidynėms tarp 14 dalyvavusių sporto atstovų lengvaatlečiai yra „aukštoje“ 11-ojoje vietoje“, – sakė A. Stanislovaitis.

Jis pažymėjo, kad pasirengimo Atėnams cikle lengvoji atletika gavo milijonu litų mažiau nei prieš ketverius metus, todėl šiuos pinigus reikėjo kažkuo kompensuoti. Taupant pinigus olimpiečiams, kitiems sportininkams teko atsisakyti kai kurių varžybų.

Treneris piktinosi, kad žaidynėms besirengiančių sportininkų finansavimo kriterijai nuolat keitėsi ir buvo nesuprantami. Pagal juos nedaug trūko, kad 2002 metais V. Alekna būtų patekęs į antrąjį sąrašą ir negavęs viso finansavimo, bet nuo tokio absurdo išgelbėjo tik ryžtingas protestas.

Konferencijoje dalyvavęs V. Alekna patvirtino federacijos vadovų išsakytas nuoskaudas ir sakė netikįs jokiais valdininkų pažadais.

„Aišku, beveik po kiekvienų varžybų susitinkam, kalbamės, tačiau viskas tuo ir baigiasi. Todėl į tas kalbas aš jau nekreipiu dėmesio. Kai vienąkart neištesi, ką
pažada, paskui jau nepatogu prašyti“, – sakė dukart olimpinis čempionas.

Mūsų sporto ministras Vytas Nėnius yra viešai teigęs, kad olimpinis medalis kainuoja 4-5 milijonus dolerių. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vadinasi, mes esame verti gauti 10 milijonų. Jei taip ir įvyks, kitoje olimpiadoje bus ir trečias medalis“, – sakė E. Skrabulis.

Jis prisipažino, kad būdamas 32 metų jau negali kasmet siekti aukščiausių rezultatų, nes kūnas reikalauja daugiau poilsio.

„Po ketverių metų Pekine man bus jau 36-eri, todėl dabar norėčiau turėti garantijas, kad galėsiu normaliai rengtis, o ne po kiekvienų metų finansavimas vis keisis. Juk olimpinės žaidynės yra ketverių metų ciklas“, – sakė V. Alekna.

Paprašytas įvardinti pasirengimui reikalingą sumą, jis sakė, kad be sporto bazių nuomos ketveriems metams milijono litų visiškai pakaktų.

„Mūsų sporto ministras Vytas Nėnius yra viešai teigęs, kad olimpinis medalis kainuoja 4-5 milijonus dolerių. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vadinasi, mes esame verti gauti 10 milijonų. Jei taip ir įvyks, kitoje olimpiadoje bus ir trečias medalis“, – sakė E. Skrabulis.

Eltos paklaustas, kiek per Atėnų olimpinį ciklą LLAF gavo lėšų iš biudžeto ir kiek iš rėmėjų, jis sakė, kad šis santykis yra maždaug 60 ir 40 proc. Didžiausi federacijos rėmėjai yra Olandijos bendrovė „Capricorn Stainless“ ir Vokietijos „Cosma Gmbh“.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 950 žodžiai iš 1817 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.