Didieji geografinei atradimai
5 (100%) 1 vote

Didieji geografinei atradimai

Projektas

Didieji Geografinei Atradimai.

Kaunas: 2006-06-07

Turinys

Įvadas 2

Atradimų amžius 3

Didieji geografiniai atradimai, jų socialinės ekonomikos prielaidos ir

reikšmė geografiniam pasaulio supratimui ir kelionių istorijai 5

Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos 6

Jūrų kelio į Indiją atradimas (1497 – 1499) 7

Amerikos atradimas 8

Pirmoji kelionė aplink pasaulį 9

Didžiųjų geografinių atradimų padariniai 10

Geografinių atradimų poveikis pasaulio suvokimui ir mokslui 10

Renesanso žemėlapiai 11

Išvados 13

Literatūra 14

Įvadas

Žemės geografijos pažinimas kupinas dramatiškų ieškojimų, nužymėtas

tūkstančiais, veikiausiai milijonais žmonių gyvybių.

Žemės geografijos pažinimo istotija yra neatskiriama visuomenės istorijos

dalis, galaudžiai susijusi su bendrąją žmonijos raida.Todėl nei atskiros

kelionės, nei naujų žemių atradimai, nei naujos kartografijos bei

geografijos sąvokos nėra atsitiktinės. Geogarfijos šaka apie paviršiaus

formas –geomorfologija- atsirado dar vėliau (XIXa.pradžioje), kai buvo

sukurti pirmieji hipsometriniai žemėlapiai, juos imta sudarinėti taip vėlai

dėl to, jog ilgai nebuvo deramų optinių priemonių atstumams bei aukščiams

nustatyti. Taigi kiekvienas geografinis atradimas ir suradimas vienaip ar

kitaip priklausė nuo ekonominių bei techninių visuomenės laimėjimų.

Ne visai teisinga ir vienašališka būtų teigti, jog geografiniai žygdarbiai

buvo tarsi „stumiami“ , vien civilizacijos raidos ir socialinių aplinkybių

skatinami.Anaiptol. Nauji geografiniai atradimai turėjo ir grįžtamąjį

poveikį: skatino transporo plėtotę, gyvino prekybą,dėl to didėjo prekių

paklausa,tobulėjo gamyba.Itin didžiulę įtaką geografiniai atradimai turėjo

žmonių pasaulėžiūrai.Jie ne tik skatino pažinimą,mokslinius tyrimus, bet ir

padėjo formuotis naujiems politiniams reiškiniams.

XIV – XVI a. renesansas – kaip antikinės kultūros atgimimo laikotarpis,

buvęs po Viduramžių “kultūrinės nakties”. Po Romos imperijos žlugimo ir

jos kultūros sunykimo iki pat tos kultūros atgimimo viešpatavo tūkstantmetė

kultūrinė monotonija ir tamsa: meno ir literatūros mūzos, palikusios Europą

tik XIV a. pradžioje grįžo į Italiją, sukeldamos didingą menų bei laisvos

minties atgimimą, išaukštinantį antikinį gražaus harmoningo žmogaus idealą.Tokia buvo istorinė epocha, įsiterpusi tarp Viduramžių ir moderniųjų laikų.

Renesanse susipina įvairių kultūrų tradicijos. Kultūrinius saitus su

ankstesnėmis epochomis atskleidžia: 1. Antikinių žinių garbinimas. 2.

Nauja antikinių žinių panaudojimo kryptis. 3. Kultūros sekurializacija

(nereliginės miestietiškos kultūros atsiradimas).

Turbūt renesanso laikotarpiu žmogaus sąmonė subrendo iki tokio lygio, kad

pradėjo busti savimonė, troškimas pažinti naują. Žmogus subrendo naujiems

atradimams ir radikaliems pokyčiams. Tyrinėti pasaulį skatino ir mokslo

raida, vis ryžtingesni pasisakymai apie žemės apvalumą.

Prieš pradėdamas rašyti šį darbą išsikeliu tokius uždavinius:

1. Palyginti viduramžių ir renesanso kelionių suvokimą.

2. Apžvelgti didžiuosius geografinius atradimus, jų autorius, socialines,

ekonomines prielaidas.

3. Paanalizuoti techninius laimėjimus.

4. Plačiau aptarti kiekvieną geografinį atradimą, jo autorius ir pasėkmes.

5. Palyginti viduramžių ir renesanso žemėlapių informatyvumo lygį ir kitimo

tendencijas.

Atradimų amžius

Miestuose ir jų uostuose nuolat lankėsi skirtingų tautų ir šalių

žmonės. Jie, kaip ir italų pirkliai, dažnai atveždavo įvairių naujienų,

žinių iš tolimų kraštų. Italų miestiečio akiratis neapsiribojo artimiausia,

jį supančia, aplinka.Tai skatino domėtis geografija, mokytis svetimų kalbų,

pažinti kitas šalis ir jų kultūrą. Renesanso žmogui buvo nepriimtina būti

tokiu kaip visi, net nebuvo vienos vyriškų drabužių mados. Žavimasi žmogaus

sugebėjimų įvairumu, išsilavinimu, žinių ir veiklos visapusiškumu ir t.t.

Susiklosto universalaus žmogaus idėja, siekianti, kad pilietis turėtų

pagrindines žinias iš visų kultūros sričių. Universalus žmogus

apibrėžiamas, kaip labai kultūringas, malonaus būdo, rafinuotas, aukštos

kilmės, narsus mūšio lauke ir mėgstantis sportą. Jis turi būti išsilavinęs

ir iškalbus. Privalo išmanyti senovės autorius, suprasti meną ir skulptūrą.

Sugebėjimas šokti ir dainuoti yra esminis dalykas. Dar reikia mokėti ir

mandagiai valgyti. Privalu būti sąmojingam. Tokie žmonės buvo L.B.

Albertis, Leonardo da Vinči ir kt. Visa tai nesiderino su viduramžių

feodalizmu. Toks požiūris skatino menininkus, būsimus cechų vadovus, poetus

keliauti iš miesto į miestą, iš šalies į šalį, neštis viską su savimi ir

nebijoti gyvenimo sunkumų siekiant kuo daugiau sužinoti. Pvz. Poetas

Petrarka niekur netarnavo, daug keliavo ir gyveno kaip garbingas svečias,

nes jau buvo garsus savo eilėmis.
Rūmų valdovai kvietė jį pas save,

dovanojo dovanas, bet jis gyveno savo malonumui, pėsčias vyko į keliones

sekdamas Vergilijaus “Eneidą”.

Atsiradus popieriui ir spaustuvėms mokslas pasidarė reikalingas ir

platesniei visuomenės daliai, ne tik aukštuomenei. Iki spaudos išradimo

visos knygos būdavo perrašinėjamos ranka. Viską pakeitė apie 1439 m.

Vokietijos miesto Mainco piliečio Johano Gutenbergo išrastas spausdinimo

presas. Pirmieji XV a. leidiniai vadinami inkunabulais. Spausdintos knygos

padėjo plisti renesanso idėjoms. Knygų gamyba atpigo, todėl tekstai tapo

lengviau prieinami mokslininkams. Praktika skatino gamtos mokslus. Visur

reikėjo mokslo – tvarkant manufaktūras, vedant prekybą, leidžiantis į

keliones vandens ir sausumos keliais. Vis daugiau žmonių galėjo susipažinti

su naujomis idėjomis. Kadangi knygą jau nesunkiai galėjo įsigyti

kiekvienas, tai vyrai ir moterys, norėję atrodyti kultūringi, privalėjo

būti apsiskaitę.

Statant laivus neužteko kompaso ir žvaigždžių pažinimo, reikėjo ir

geografijos, mechanikos, astronomijos mokslų. Pradėta domėtis liaudies

išmintimi ir folkloru.

Gamtos ir žmogaus pažinimas tapo svarbiu mokslininkų uždaviniu. Buvo

pradėta tirti gyvūnų ir augalų gyvenimą. Atsirado pirmieji zoologijos,

botanikos sodai. XVI a. Europą sudrebino moksliniai atradimai, kurie

sugriovė viduramžių geocentrinį pasaulio suvokimą ir taip pakeitę žmonių

pažiūras.

Viduramžiais pasauliečių mokymas, išskyrus katekizmą, buvo

draudžiamas iki pat vėlyvųjų viduramžių. Vėlyvaisiais viduramžiais jau buvo

pradėti mokyti visi vaikai, tačiau mokymas apsiribodavo elementariomis

žiniomis ir labai nukreiptomis į religinius dalykus (giedojimą, religinių

švenčių skaičiavimą ir t.t.) Renesanso laikotarpiu Italijoje mokslo buvo

galima siekti privačiose ir komunų išlaikomose mokyklose. Atsiradus

universitetams studentai mokymosi tikslais atvykdavo iš įvairiausių Europos

šalių. Studijuoti buvo nesudėtinga, nes visur buvo dėstoma lotyniškai, tai

skatino tarptautinį studentų ir profesorių bendradarbiavimą.

Didieji geografiniai atradimai, jų socialinės ekonomikos prielaidos ir

reikšmė geografiniam pasaulio supratimui ir kelionių istorijai

Iki XV a. pabaigos europiečiai nieko nežinojo apie didžiulio Amerikos

žemyno egzistavimą. Tyrinėtojai ir pirkliai rengdavo ilgas ir varginančias

keliones į Rytus, į Kiniją ir Indiją, atsiveždami iš ten prieskonių, šilkų

ir brangakmenių. Europoje šios prekės turėjo tokią didelę paklausą, jog

žmonės nusprendė, kad pasiekti Tolimuosius Rytus galima bus greičiau

jūra.Visapusiškai aktyvi prekyba plėtė prekybinių miestų akiratį.Stiprėjo

ir tobulėjo laivynas, daugėjo keliautojų ir svarbiausia kartu nepaprasati

didėjo poreikis pažinti kitus kraštus,ypač žinoti kelius link

jų.prekybiniai keliai Arkties vandenyno pakrantes,Afriką. Ekonominės ir

politinė Europos situacija vertė domėtis šalių geografija, o svarbiausia –

Rytų šalimis.(Č Kudaba geografines kelionės atradimai 245psl.) Portugalai

plaukė į Rytus, aplinkui Afriką, bet kiti manė, kad trumpesnis kelias bus

plaukiant į Vakarus. Ši ir kitos priežastys paskatino europiečius keisti

kelionių kursus. Taip prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų era.

Didžiaisiais geografiniais atradimais laikomi: Amerikos atradimas,

jūrų kelio į Indiją atradimas ir pirmoji kelionė aplink pasaulį. Pagrindinė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1235 žodžiai iš 4098 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.