Turinys
1. Simbolika…………………………………. nenustatčiau.
2. Valstybės geografine padėtis…………………..2 psl.
3. Sostinė ir kiti miestai……………………………..3 psl.
4. Politinė sistema………………………….,…………5 psl.
5. Istorija………………………………………………….8 psl.
6. Pavadinimo kilmė……………………….nenustatčiau.
7. Stojimas į ES sajungą…………………..nenustačiau.
Geografija
JUNGTINĖ KARALYSTĖ
GEOGRAFIJA
Jungtinė Karalystė (JK) yra vakarinėje Europos dalyje esančiose salose. Jai taip pat priklauso 1∕6 Airijos dalis, esanti tarp šiaurės Atlanto ir Šiaurės jūros. JK pietryčiuose ribojasi su Prancūzija. Bendras Didžiosios Britanijos plotas – 244 820 km², kurio 3230 km² sudaro vandenys ir 241 590 km² sausuma kartu su Rockall ir Shetland salomis. JK turi sausumos sieną su Airija, kurios ilgis 360 km.
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė yra vidutinio klimato zonoje. Šios šalies klimato nuosaikumą užtikrina vyraujantys pietvakarių vėjai, pučiantys nuo Šiaurės Atlanto Srovės. Šalies klimate vyrauja apniukusios dienos, kurių per metus būna daugiau, nei pusė.
Britų salos yra žemyninės kilmės. Tuomet, kai Šiaurės Europą dengė didelis ledynas, o visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis nei dabar, Britų salų nebuvo. Salos jungėsi su žemynu. Pradėjus tirpti ledynui, vandens lygis jūrose sparčiai kilo. Prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos dalies atskyrė sekli Šiaurės jūra ir La Manšos sąsiauris.
Geologiniu požiūriu Britų salos – viena seniausių sausumos sričių Europoje. Pirmieji kalnai čia iškilo paleozojaus eros pradžioje. Kartu su Skandinavijos kalnais jie sudaro bendrą kalnų sistemą ir yra seniausi Europoje. Per milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, dūlėjo, jį veikė ledynai. Dabartinėje Britanijos saloje galima išskirti dvi dalis: 1) kalnuotus vakarus bei šiaurę, 2) kalvotus lygumų pietus ir rytus.
Kraštovaizdžiui būdingos raižytos kalvos ir neaukšti kalnai, pereinantys į kalvotas lygumas rytuose ir pietryčiuose. Kalnai Didžiojoje Britanijoje neaukšti. Aukščiausi iš jų – Grampiano -Šiaurės Škotijos kalnyno dalis. Čia stūkso aukščiausia (1343 m) Britų salų viršūnė – Ben Nevis. Žemiausias taškas – Fenland – 4 m žemiau jūros lygio.
Nuo šiauriau esančių kalnų Grampianą skiria gili tektoninė įduba, kuria nusidriekia vandens kelias, jungiantis Škotijos vakarų ir rytų pakrantes. Dalis kelio eina Kaledonijos kanalu ir Neso ežeru. Škotijoje labiausiai į šiaurę nutolę yra Kaledonijos kalnai. Britanijos salos vakaruose iškilę Kambrijos kalnai, salos viduryje driekiasi neaukšti, stipriai sudūlėję Peninų kalnai. Jie gerokai jaunesni negu Kambrijos. Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plytinčios kalvotos lygumos bei žemumos dažnai vadinamos «žaliąja Anglija». Ištisus metus čia žaliuoja žolė, dirbami laukai.
Jungtinėje Karalystėje netrūksta gamtinių išteklių tokių, kaip anglies, naftos, gamtinių dujų, alavo, klinčių, geležies rūdos, druskos, kreidos ir kt. Šalyje taip pat yra ir žemdirbystei tinkamos žemės – 26,41% visos naudojimui tinkamos žemės.
Didžioji Britanija nuo senų senovės garsėja kaip didelė ir galinga jūrinė valstybė. Jos pakrantė driekiasi 12 429 km ruože. Išskirtinė žvejybos zona – 200 jūrmylių, teritoriniai vandenys – 12 jūrmylių. JK geografinė padėtis yra puiki dar ir todėl, kad šalia jos praeina gyvybiškai svarbūs Šiaurės Atlanto jūrų keliai, ją nuo žemyno skiria vos 35 kilometrai, kuriuos šiomis dienomis galima lengvai įveikti po Lamanšo sąsiauriu esančiu tuneliu.
Junktinės karalystės salys
ŠKOTIJA
Valdymo forma: Sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis
Sostinė: Edinburgas
Gyventojai: 5,111,200
Ekonomika: Remiasi anglies gavyba, tačiau 1980 m. visa sunkioji pramonė sunyko, kadangi buvo uždaryta daugelis šachtų. Naftos gavyba rytiniame krante. Turizmas, ypač Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose. Laivų statyba, plieno apdirbimas, viskio gamyba, tekstilė, žemės ūkis, miškininkystė.
VELSAS
Valdymo forma: Kunigaikštystė (sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis).
Sostinė: Kardifas
Gyventojai: 2,898,500
Ekonomika: Anglies gavyba, skalūnų, švino, plieno apdirbimas. Industrializuoti pietiniai slėniai ir pakrantės lygumos. Turizmas šiaurėje ir šiaurės vakaruose, keltai į Airiją. Svarbus vandens tiekėjas Anglijai.
ŠIAURĖS AIRIJA
Valdymo forma: Sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis.
Sostinė: Belfastas
Gyventojai: 1,600,000
Religijos: Krikščionys – Romos katalikai-28%, presbiterionai-23%, Airijos bažnyčia-19%.
Ekonomika: Žemės ūkis. Aptarnavimo sferos, laivų statyba, inžinerija, chemijos pramonė. Linų pramonė, tekstilė. Ekonomikai blogą įtaką daro sektantiški neramumai nuo 1969m.
Politika
Sostinė: Londonas
Priklausančios teritorijos: Anguilla, Bermuda, British Indian Ocean Territory, British Virgin Islands, Cayman Islands, Falkland Islands, Gibraltar, Guernsey, Jersey, Isle of Man, Montserrat, Pitcairn Islands, Saint Helena, South Georgia and the South Sandwich Islands,
Turks and Caicos Islands
Aukščiausi postai: Karalienė ELIZABETH II (nuo 1952m.); Princas CHARLES (Karalienės sūnus)
Ministras Pirmininkas Anthony C. L. (Tony) BLAIR (nuo 1997 metų)
Ekonomika
Ekonominis Britanijos pagrindas pirmiausia yra privatus verslas, duodantis 75 procentus produkcijos ir 70 procentų darbo vietų.
Tik šiek tiek daugiau nei 2 procentai Britanijos darbo jėgos užimta žemės ūkyje, mažesnė dalis, negu bet kurioje kitoje pirmaujančioje industrializuotoje šalyje. Auga aptarnavimo sferos dalis, kuri sudaro 65 procentus, kai tuo tarpu gamybai tenka 21 procentas. Sėkmingai eksploatuojant naftos ir gamtinių dujų gręžinius Šiaurės jūroje, Britanija tapo pajėgi pati apsirūpinti energija ir tikisi taip išlikti keletą metų. Eksportas, daugiausia į kitas EB šalis, yra lygus daugiau kaip pusei šalies naftos produkcijos.
Tarptautinė prekyba Britanijos ekonomikoje vaidina gyvybišką rolę. Prekių ir patarnavimų eksportas sudaro apie 25 nacionalinio produkto procentus, lyginant su 20 procentų 1960 metų pradžioje.
Nuo 1981-ųjų iki 1989-ųjų metų ekonomika patyrė aštuonis nepertraukiamo augimo metus. 1990-aisiais, Britanijoje ir kitose didžiosiose įndustrializuotose šalyse mažėjant paklausai, augimas sumažėjo iki maždaug 1 procento. 1991 metais išleidžiamos produkcijos kiekis nukrito iki beveik 2,5 procento ir vienu procentu 1992-aisiais. Infliacijos laipsnis stipriai sumažėjo 1980 metų pradžioje, vėl pakildamas 1988-aisiais. Iki 1992 metų gruodžio jis nukrito iki 2,6 procento.
Dirbančių žmonių skaičius per septynis metus iki 1990 metų vidurio padidėjo 3,3 milijonais, po to sumažėdamas iki 25 milijonų. Nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų metų savo verslu užsiimančių žmonių skaičius augo kasmet, tačiau 1991-aisiais ir 1992-aisiais nukrito, sudarydamas iki 1992 metų rugsėjo 3 milijonus. Nuo 1990 metų pradžios pastebimas nedarbo augimas. Iki 1992 metų pabaigos jis pasiekė 2,9 milijono, apie 10 procentų visos darbo jėgos.
Britanijos gamybinio produktyvumo augimas 1980-aisiais buvo greitesnis, negu visose kitose pirmaujančiose industrinėse šalyse, padidėdamas vidutiniškai apie 4,7 procento per metus. Bendras ekonomikos produktyvumas 1991-aisiais ir 1992-aisiais kilo, bet lėtai.
Jungtinė Karalystė, vedančioji prekybinė galia ir finansų centras, yra viena sudedamųjų Vakarų Europos trilijoninės ekonomikos dalių. Per pastaruosius du dešimtmečius vyriausybė ženkliai sumažino valstybinę nuosavybę ir suvaržė socialinio aprūpinimo programų augimą.