MOKYKLOS PAVADINIMAS
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė
Atliko
xx klasės moksleivė
xxx
Darbo vadovė
geografijos mokytoja
xxx
Miestas, 2004
Geografinė padėtis
Didžioji Britanija yra šiaurės pusrutulyje ties nuliniu dienovidiniu.
Didžiosios Britanijos geografinės koordinatės yra 54 00 Š, 2 00 V. Didžioji
Britanija yra Europs vakarinėje dalyje į šiaurės vakarus nuo Prancūzijos.
Didžioji Britanija užima didžiąją dalį Britų salų, esančių į šiaurės
vakarus nuo žemyninės Europos. Plotas-244 820 km2. Didžioji Britanija ir
Airija yra salos, kurias iš vakarų skalauja Atlanto vandenynas, iš rytų
šiaurės jūra, iš pietų Keltų jūra, o nuo žemyno skiria La Manšo ir Kalės
sąsiauriai. Didžiąją Britaniją nuo Airijos skiria Airių jūra.
Gamtinė juosta yra spygliučiai miškai, ten iškrenta daugiausiai kritulių
visoje Britanijoje. Likusioje Britanijos dalyje yra plačialapių miškų
gamtinė juosta. Klimatas: Jūrinis, šiltas, vidutinių platumų.
Valdymo forma
Oficialus pavadinimas-Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
karalystė Didžiosios Britanijos valdymo forma yra konstitucinė monarchija.
Valstybės vadovas yra Karalienė ELIZABETH II (nuo 1952 vasario 6 d.); Sosto
paveldėtojas Princas CHARLES (gimė 1948 lapkričio 14 d.). Vyriausybės
vadovas yra Ministras pirmininkas Tony BLAIR (1997 gegužės 2 d.).
Didžioji Britanija yra federacinė valstybė. Didžioji Britanija yra
skirstoma į Škotiją, Angliją, Velsą ir Šiaurės Airiją. Politinis ir
administracinis pasiskirstymas atsispindi nacionalinėje Britanijos
vėliavoje: joje vaizduojami raudonas Anglijos šv. Jurgio, raudonas Airijos
ir baltas, Škotijos šv. Andriaus kryžius mėlyname fone. Velsas yra
kunigaikštystė, išlaikiusi šiek tiek nacionalinės nepriklausomybės bruožų.
Didžiosios Britanijos administracinis suskirstymas: 47 apygardos, 7
metropolijos apygardos, 26 rajonai, 9 regionai. Didžiajai Britanijai
priklausančios teritorijos: Anguilla, Bermuda, British Indian Ocean
Territory, British Virgin Islands, Cayman Islands, Falkland Islands,
Gibraltar, Guernsey, Jersey, Isle of Man, Montserrat, Pitcairn Islands,
Saint Helena, South Georgia and the South Sandwich Islands, Turks and
Caicos Islands.
Sostinė
Didžiosios Britanijos sostinė yra Londonas (7,4 mln gyventojų). Miestas
įsikūręs Anglijos pietryčiuose, lygumoje, abipusTemzės estuarijos, 75km nuo
žiočių ( š. J.). Londonas su priemiesčiais sudaro D.Londono metropolinę
grafystę (1800km2). Tai miesto centras (Sitis) ir 32 sostinės apygardos.
D.Londone susitelkę apie 1/8 visų, apie 1/6 ekonomiškai aktyvių D.
Britanijos gyventojų, gyvena apie 0,5 mln imigrantų. Londonas – didelis
transporto mazgas. 2 tarptautiniai ir 1 vietinių oro linijų aerouostas.
Londonas jūrų prekybos uostas – didžiausias D. Britanijos ir vienas
didžiausių pasaulyje pagal krovinių apyvartą (daugiau kaip 44 mln. t.,
1976).
Didžiausi Didžiosios Britanijos miestai:
Londonas
Liverpulis
Glazgow
Kardifas
Gyventojai
Populiacija: 59,647,790 (2001 liepos mėn.)
Amžius: 0-14 metų: 18.89%, 15-64 metų: 65.41%,
65 metų ir senesni : 15.7%.
Tankumas: vidutinis tankumas 229 žm/kvadr. km, Londone – 4000 žm/kvadr. km.
Didžiausias gyventojų tankumas yra Didžiosios Britanijos pietuose, o
mažiausias jos šiaurinėje dalyje.
Gimstamumas: 11.54 gimimų/1000 žmonių.
Mirtingumas: 10.35 mirtys/1000 žmonių.
Gyvenimo trukmė: vidutinė: 77.82 metai, vyrų: 75.13 metai, moterų: 80.66
metai (2001 m.)
Etninės grupės: Anglai 81.5%, škotai 9.6%, airiai 2.4%, velsiečiai 1.9%,
ulsteriečiai 1.8%, indai, pakistaniečiai ir kiti 2.8%
Religijos: Tikinčiųjų dauguma – protestantai.
Anglikonai -27 milijonai, katalikai -9 milijonai, musulmonai- 1 milijonas,
žydai- 400 000.
Kalbos: anglų, velsiečių (26% Velso gyventojų), škotų (60 000 Škotijos
gyventojų).
Anglų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Ji viena populiariausių
pasaulyje. Škotai turi savo kalbą, išlaikiusią senosios gėlų kalbos
elementų ir patyrusią skandinavų kalbų įtaką. Todėl ji gerokai skiriasi nuo
literatūrinės analų kalbos.
Šalyje aktualios nacionalinės problemos. Nerimsta senas šaknis turintys
susirėmimai Šiaurės Airijoje tarp katalikų ir protestantų. Nuo XIX a.
vidurio prasidėjo masinė emigracija iš Didžiosios Britanijos į Australiją,
JAV, Kanadą, o po Antrojo pasaulinio karo į Didžiąją Britaniją kasmet
atvyksta persikėlėlių iš Tautų Sandraugos šalių. Emigrantų iš Lietuvos
pagausėjo po 1831 ir 1863 m. sukilimu, vėliau daug jų atsikėlė XIX a.
pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo. 1975 m. Didžiojoje Britanijoje
gyveno apie 10 000 lietuvių. Tai didžiausios lietuvių kolonijos Vakarų
Europoje.
Didžioji Britanija
nuo kitų pasaulio valstybių skiriasi ir tuo, kad per 80%
jos gyventojų gyvena miestuose ir vos 2% dirba žemės ūkyje. Tokia maža
žemdirbių lyginamoji dalis nebūdinga kitoms pasaulio šalims. Be to, apie
40% miestų gyventojų gyvena aštuoniose miestų santalkose — aglomeracijose.
Didžioji Britanija priklauso šiuolaikinės kartų kaitos pakopai, nes joje
yra labia mažas gimstamumas, mirtingumas, NGP ir ilga vidutinė gyvenimo
trukmė.
Paviršius
Britų salos yra žemyninės kilmės. Tuomet, kai Šiaurės Europą dengė didelis
ledynas, o visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis nei dabar, Britų
salų nebuvo. Salos jungėsi su žemynu. Pradėjus tirpti ledynui, vandens
lygis jūrose sparčiai kilo. Prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos
dalies atskyrė sekli Šiaurės jūra ir La Manšos sąsiauris.
Geologiniu požiūriu Britų salos – viena seniausių sausumos sričių Europoje.
Pirmieji kalnai iškilo paleozojaus eros pradžioje: Kartu su Skandinavijos
kalnais jie sudaro bendrą kalnų sistemą ir yra seniausi Europoje. Per
milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, dūlėjo, jį veikė ledynai.
Dabartinėje Britanijos saloje galima išskirti dvi dalis: 1) kalnuotus
vakarus bei šiaurę, 2) kalvotus lygumų pietus ir rytus. Tiesa, „kalnų“
sąvoka šiam kraštui nelabai tinka. Dauguma kalnagūbrių, iškilusių dar
kaledoninės kalnodaros metu, per ilgą laiką apiro, buvo smarkiai ledynų
nugludinti. Aukščiausios jų viršūnės tėra 600—800 m. Kalnai Didžiojoje
Britanijoje neaukšti. Aukščiausi iš jų – Grampiano -Šiaurės Škotijos