Referatas
Dinozaurai
Dinozaurai yra visų laikų didžiausias mokslininkų paleontologų klausimas. Jau daug metų paleontologai ir archiologai tyrinėja rastas iškasenas, jų išvados rodo, kad kadaise Zemėje tikrai gyveno tokie gyvūnai kaip dinozaurai. Kiekvienais metais randama milžiniškų kaulų, netgi skeletų. Žmonės labai domisi dinozaurais. Apie dinozaurus kuriami filmai, rašomos knygos, gaminami žaislai. Tačiau nei mokslininkai, nei paprasti žmonės tiksliai nežino kaip atsirado dinozaurai, kodėl jie išnyko.
„ Baisus driežas“
Juros periodo džiunglėsedaugiausia augo žoliniai ir mediniai paparčiai, vietomis ir spygliučiai. Tokiose džiunglėse gyveno didieji juros periodo dinozaurai. Manoma, kad didžiausi visų laikų gyvūnai – dinozaurai, išsivystė iš nedidelių tekodontų. Pats žodis „dinozauras“ („baisus driežas“) yra vieno paleontologijos pradininkų Ričardo Oveno naujadaras. Šį žodį jis pavartojo 1842 m., aprašinėdamas daugelį iškastinių roplių, tuo metu rastų Anglijoje. „Dinozauras“ nėra tikslus mokslinis terminas, bet vartojamas ir dabar; juo vadinami du roplių būriai – driežadubeniai ir paukščiadubeniai dinozaurai.
Driežadubeniai dinozaurai
Driežadubenių dinozaurų dubens kaulai panašūs į driežų. Šis būrys pagal pėdos kaulų sandarą skirstomas į teropodus, kurių kojos panašios kaip žinduolių, ir zauropodus – su driežų kojomis. Teropodai buvo dvikojai mėsėdžiai dinozaurai, labai įvairaus dydžio: nuo viščiuko dydžio podokezauro iki didžiausio, 12 m ilgio, tiranozauro. Zauropodai buvo didžiuliai ilgakakliai žolėdžiai dinozaurai, klestėję vėlyvosios juros ir ankstyvosios kreidos laikotarpiu. Zauropodų grupei priklausantys diplodokai buvo iki 25m ilgio, o brachiozaurai svėrė daugiau kaip 50 tonų.
Paukščiadubeniai dinozaurai
Paukščiadubeniai dinozaurai turėjo panašius kaip paukščių dubens kaulus ir buvo žolėdžiai. Jie skirstomi į 4 grupes. Panašūs į raganosius ir turėję galvos šarvus raguotieji dinozaurai gyveno vėlyvosios kreidos laikotarpiu. Šios grupės būdingas gyvūnas triceratopsas turėjo 3 į priekį nuaugusius ragus ir ragines kaklo raukšles. Vėlyvosios juros ir ankstyvosios kreidos laikotarpiu gyvenę stegizaurai turėjo išilgai nugaros styrančias šarvuotas plokštes. Kentrurozauras buvo panašus į stegozaurą, bet vietoj plokščių turėjo spyglius. Ankilozaurų, kresnų vėlyvosios kreidos laikotarpio gyvūnų, nugaras puošė tanki šarvų plokštelių mozaika, o skolozauras ant uodegos galo turėjo kaulinę kuoką. Ornitopodai ketvirtoji paukščiadubenių dinozaurų būrio grupė, skyrėsi nuo kitų trijų tuo, kad buvo dvikojai ir neturėjo šarvų. Vienas iš jų anatozauras – turi pusiau vandeninio gyvūno požymių. Paukščiadubenius dinozaurus nuo priešų saugojo netik šarvai, gyvūnų kojos taip pat padėjo gintis: užpakalinės laikė kūno svorį, o priekinės galėjo greitai pasukti kūną į priešo pusę.
Dinozaurai išsivystė iš tekodontų
Įdomu, kad būtent iš tekodontų – mažų, tačiau gerai prisitaikiusių prie aplinkos roplių išsivystė didžiausi Žemėje gyvenę padarai – dinozaurai. Tai patvirtina ir Brazilijos paleontologai, kurie savo šalies pietuose aptiko seniausias iš žinomų suakmenėjusių dinozaurų liekanas. Naujai atrastasis padaras turėjo smailėjančią apie 30 cm ilgio galvą ir daugiau nei 2 m ilgio uodegą. Aštrūs dantys liudija jį buvus plėšrūnu. Iškasenos, tarp kurių yra dvi kaukolės ir kiti kaulai, yra nuo 235 iki 240 mln. metų senumo. Tuo metu dinozaurai dar tik vystėsi iš senesnių roplių. Nustatyta, kad tie ropliai ir buvo tekodontai. Tekodontai, judėję visomis keturiomis, buvo tiesioginiai krokodilų protėviai, tačiau juos pakeitė sparčiau judantys ir mitresni dinozaurai.
Dinozaurai šiltakraujai?
Šių laikų teoretikai mano, kad dinozaurai, kaip ir kiti dižiuliai ropliai, tarp jų ir skraidantys pterozaurai, buvo šiltakraujai, savo elgesiu bei gyvensena labiau panašūs į žinduolius negu į roplius. Matyt, iš jų kilo kiti šiltakraujai – paukščiai, galbūt tiesiogiai išsivystę iš vieno kurio dinozaurų būrių. Taip mano ir garsus paleontologas Dale Russelas, kuris su Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkais, neįprastai gerai išsilaikiusioje suakmenėjusioje dinozauro krūtinėje pirmą kartą aptiko ištisą akmeniu virtusią dinozauro širdį. Pasitelkę kompiuterinę tomografiją jie nustatė, jog šis organas yra daugiau panašesnis į paukščių ar žinduolių, nei į šiuolaikinių roplių širdis. Dale Russelas mano, jog labai retai aptinkami suakmenėję minkštieji audiniai atsirado todėl, kad jie iškart po dinozauro žuvimo pateko į mažai deguonies turinčią aplinką, todėl buvo apsaugoti nuo sudūlėjimo.
Dinozaurų liekanos
Dauguma tų senovės sausumos gyvūnų liekanų, kurias šiandien matome muziejuose, išliko todėl, kad gyvūnai buvo įkritę į vandenį, ten žuvo, ir juos užklojo nuosėdos. Taip palankiai sutapo aplinkybės dabartinėje Bavarijoje ( Vokietijos teritorija ), vėlyvosios juros metu sekliose lagūnose nedrumsčiamai klostėsi smulkios karbonatinės nuosėdos. Tirdami jose glūdinčias augalų ir gyvūnų liekanas, aiškiai matome,
kokie įvairūs buvo ropliai – gausybė skraidančių ir plaukiojančių rūšių, nuo mažiausių vos atsiradusių dinozaurų iki pirmo tikro paukščio.