Diplomatijos sąvoka
5 (100%) 1 vote

Diplomatijos sąvoka

11



Tarptautinių santykių referatas

Diplomatijos sąvoka

Klaipėda, 2004

PLANAS

1. Įvadas:

1.1. Diplomatijos sąvoka:

1.2. Diplomatinės veiklos svarbiausios formos;

2. Diplomatijos vystymosi raida:

2.1. Visuomenės požiūrio kitimas

2.2. Diplomatinis aparatas

3. Derybos:

3.1. Sąvoka

3.2. Reikšmė

3.3. Metodai

4. IšvadosĮVADAS

Diplomatija( pranc. diplomatie < gr. diploma) – 1)valstybės institucijų ir pareigūnų, vykdančių užsienio politiką ir atstovaujančių valstybei užsienyje, oficiali veikla; 2)pagrindinė valstybės užsienio politikos įgyvendinimo priemonė. Ja siekiama užsienio politikos tikslų – dialogo būdu spręsti valstybių santykių problemas, ginti valstybių ir jų piliečių bei juridinių asmenų interesus kitose valstybėse remiantis diplomatinės teisės normomis.

Diplomatinės veiklos svarbiausios formos:

1)valstybių oficialių santykių palaikymas;

2)tiesioginiai valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimai valstybių tarptautinių santykių problemoms aptarti ir spręsti;

3)nuolatinis atstovavimas valstybėms interesams užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose;

4)derybos, pasitarimai, konferencijos, bendravimas šiuolaikinėmis telekomunikacijų priemonėmis.

Žodis „diplomatija“ dažnai vartojamas plačiąją prasme, apimančia užsienio politikos planavimą ir jos įgyvendinimą. Technine prasme jis reiškia bendravimą tarp vyriausybių. DIPLOMATIJOS VYSTYMOSI RAIDA

Diplomatiją neišvengiamai pagimdo politinių vienetų, palaikančių vienokius ar kitokius kontaktus, sambūvis. Išties jos šaknys siekia tolimąją Antiką. Graikija, Bizantija ir Renesanso epochos Italija darė didžiausią įtaką šiuolaikinės diplomatijos evoliucijai. Visais laikais valdovai laikė diplomatiją svarbiu politikos įrankiu, tačiau pamažu ji įgijo grynai valstybinį vaidmenį. Nors diplomatai vadovavosi vien tik valstybės interesais, ir jų veiklai buvo būdingos suktybės, apgavystės ir dviveidystė, realistiškai aprašytos N. Machiavellio „Valdove“; pamažu jie ėmė pripažinti tam tikrą procedūrinę tvarką.

XVIII amžiuje visuotinis dėmesys tarptautinės pusiausvyros išlaikymui paskatino iš pagrindų pertvarkyti šią sritį. Galios pusiausvyros sistema galutinai pakeitė diplomatiją. Ši sistema reikalavo nuolatinio savo dalyvių budrumo; todėl laikinos diplomatinės misijos pavirto nuolatinėmis atstovybėmis. Tai savo ruožtu skatino įtvirtini diplomatines procedūras ir metodus, ką palengvino aristokratiška diplomatų kilmė ir visuotinis suinteresuotumas tarptautinės tvarkos išlaikymu.

Valstybių suinteresuotumas tarptautine tvarka pakeitė diplomatijos prigimtį. Kadangi atskirų valstybių interesus galėjo sėkmingai užtikrinti tik galios pusiausvyros išlaikymas, diplomatija turėjo atitikti visos tarptautinės sistemos reikalavimus. Ankstesnei istorijai būdingas intrigas ir apgavystes pamažu pakeitė dorumo, garbės ir sąžiningų derybų privalumai. Likdama pagrindine valstybės politikos priemone, diplomatija tapo svarbia tarptautinės visuomenės vardu veikiančia jėga.

Auksinis diplomatijos amžius praėjo kartu su galios pusiausvyros sistema; sekdami pagrindinius tarptautinės visuomenės pokyčius po 1918 m., patenkame į vadinamosios naujosios, arba liaudies diplomatijos erą. Viena iš pagrindinių priežasčių buvo technikos ir komunikacijų pokyčiai. Jau 1919 m. didžiųjų valstybių sąjungininkių vyriausybių vadovai praleido kartu daug dienų, svarstydami taikos sutartį su Vokietija. Nuo to laiko lėktuvų ir ryšių sistemos vystymasis paspartino diplomatijos veikimą ir sumažino pačių veikiančių diplomatų svarbą; dabar diplomatija didžiąja dalimi susipina su politika. Negana to, naujos masinės komunikacijos priemonės sudarė galimybę kitų šalių žmones tiesiogiai veikti propaganda. Tai ne tik silpnina diplomatijos svarbą, bet kartai susikerta su jos pagrindiniais tikslais ir kasdienine veikla.

Negana to, Vakaruose viešąją nuomonę ėmė diktuoti politikai ir ištirpdė anksčiau diplomatijai jaustą pagarbą. Žmonės su nepasitikėjimu žvelgė į jėgos politiką ir galios pusiausvyros sistemą, pasibaigusią I pasauliniu karu; nutarę, kad diplomatija yra pagrindinis užsienio politikos įrankis, jie prikišo jai jos tradicinį slaptumą. Prezidentas Wilsonas, įtakingiausias naujo požiūrio reiškėjas, pirmajame iš jo įžymiųjų Keturiolikos punktų suformulavo tokį idealą:

Atviros taikos sutartys, kurių atviras priėmimas nesudarys galimybių jokiam kitam slaptam tarptautiniam jų aiškinimui, o diplomatija visada bus vykdoma viešai ir atvirai.

Atvira diplomatija reiškia du dalykus:

1. neturi būti slaptų susitarimų;

2. derybos turi vykti atvirai.

Pirmoji sąlyga yra pagrįsta ir giliai įsišaknijusi demokratinėje teorijoje, o antroji sukelia tam tikrų sunkumų. Jeigu diplomatai būna viešai pareiškę savo vyriausybių reikalavimus, jie negali pasiekti kompromiso nepraradę reputacijos; kitais žodžiais tariant jie negali sėkmingai derėtis.

Šiuo metu tarptautinės visuomenės sudėtis yra visiškai pasikeitus. Europa nebėra vienintelis tarptautinių reikalų centras, ir nuo II pasaulinio karo galia susikoncentravo dviejų neeuropinių valstybių – Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos – rankose. Tarptautinės visuomenės
narių pagausėjo, išsilaisvinus kolonijinėms Azijos ir Afrikos teritorijoms; naujosios valstybės nuo Europos diplomatinių tradicijų yra nutolusios dar labiau negu abi supervalstybės.

Negana to, Jungtinės Tautos tapo svarbiu papildomu, netgi konkuruojančiu kanalu tarptautiniam bendravimui, nes diplomatinių atstovų Jungtinėse Tautose neoficialios derybos yra naudingos valstybėms, neturinčioms tarpusavyje diplomatinių santykių. Tačiau Jungtinės Tautos yra įgavusios ir naują diplomatinį matmenį, kartai vadinamą konferencine arba diskusijų diplomatija. Papildant tradicinius konfidencialius kontaktus, ši diplomatija atvirai vykdoma konferencijose ir asamblėjose, kuriose, vietoj kompromiso meno, ji reikalauja įtikinimo meno, norint užtikrinti kuo daugiau Jungtinių Tautų narių balsų. Kadangi egalitarinė Tarptautinė organizacija suteikia kiekvienai valstybei po vieną balsą, nulemia mokėjimas užkariauti daugumą.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 843 žodžiai iš 1570 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.