2 Turinys
Turinys 2
Įžanga 3
Diplomatinės atstovybės ir jų rūšys 5
Diplomatinių atstovybių struktūra 6
Diplomatinių atstovybių funkcijos 8
Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje 11
Užsienio diplomatinės atstovybės Lietuvoje 12
Diplomatinės privilegijos ir imunitetai 14
Diplomatinių atstovybių statusas 16
Išvados 18
Literatūros sąrašas 20
Priedai 213 Įžanga
Tarptautinė teisė paskutiniaisiais metais tapo ypač reikšminga, mat esant vis daugiau tarpvalstybiniams bendravimams būtina apibrėžti kiekvienos šalies įtakos sferas ir prioritetus. Šiuolaikiniame pasaulyje didėjantis tarptautinės teisės vaidmuo apima vis daugiau visuomenės gyvenimo sričių. Smarkiai paplitusi migracija, vis platesni ekonominiai užmojai neretai verčia šalis susimąstyti apie tarptautinių santykių plėtimą, t. y. sutarčių sudarymą, pasirašymą ar prisijungimą prie jau esančių. Tai automatiškai reiškia tarptautinės teisės normų tobulėjimą, ieškojimą spragų ir tuo pačiu efektyvumą. Ne tik taikūs tarptautiniai santykiai verčia šalis bendradarbiauti. Taip pat „teisėtumas ir teisingumas tarptautiniuose santykiuose tampa realybe. Tarptautinės teisės svarbą valstybių santykiuose rodo, pavyzdžiui, ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas, ir siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir istorinis 1990 metų kovo 11 dienos Aktas buvo pagrįsti tarptautine teise. Su ja taip pat tiesiogiai susiję Lietuvos valstybingumo stiprinimas ir nacionalinių interesų gynimas.“1
Siekiant produktyvaus valstybių bendradarbiavimo kuriamos tarptautinės organizacijos kaip Jungtinių Tautų organizacija, UNESCO, Europos bendrija ir Europos Sąjunga, karinės organizacijos, kaip pvz. NATO. Taip pat steigiamos diplomatinės atstovybės palaikyti artimus ryšius tarp valstybių. Visomis tarptautinėmis organizacijomis siekiama bendradarbiauti tiek politiškai, tiek ekonomiškai, ar net kultūriškai (UNESCO).
Lietuva eidama žingsnis žingsnin su pasauliu neatsilieka ir tarptautiniuose santykiuose. Jau yra daug pasirašyta tarptautinių sutarčių ir dar daugiau jų numatoma pasirašyti bei ratifikuoti. Šis valstybės vadovų ir užsienio reikalų ministerijos darbas yra labai reikšmingas. Taip pat didelę reikšmę tarptautiniuose bendravimuose atlieka diplomatai. Kaip 1996 metais Utenoje buvo sveikinamas diplomatas Vytautas Antanas Dambrava nuskambėjo tokie žodžiai: „Šiandien Lietuva laisva, bet Ji tebėra pažeista, visuomenės mąstysena sujaukta, žmonės prispausti socialinių nepriteklių. Tačiau, nepaisant to, yra daug nuostabių dorų, Tėvynę mylinčių žmonių, kurių sąžiningas darbas, pavyzdingas elgesys, tikėjimas į Dievo Apvaizdą teikia vilčių, kad tauta atgis, išsivaduos iš esamų negerovių ir atsistos garbingai šalia kitų kultūringų pasaulio tautų. „Taigi kalbant apie diplomatus galima būtų juos pavadinti valstybių pranašais, kurie ne tik kuria ir formuoja savo atstovaujamos šalies vaizdą užsienio valstybėje, bet tuo pačiu ir stengiasi praplėsti visuomenės akiratį, užmegzti draugiškus ryšius. „Diplomatai siekia atvirai bendrauti su
1 Vadapalas V. Tarptautinė teisė. Vilnius, 1996 m. P. 13.4
kitų šalių žmonėmis, siekiant supažindinti juos su tautos mąstysena ir siekiais, institucijomis ir kultūra, nacionaliniais interesais ir vykdoma politika.“2 Diplomatai privalo būti su išskirtiniais bruožais mat vykdydami diplomatinė politiką reikalinga iš prigimties būti diplomatišku žmogumi kitaip ne visas numatomas ir būtinas funkcijas eis gerai atlikti užsienio valstybėje.
Lietuvos diplomatinių atstovybių statusas taip pat labai svarbus norint susipažinti su Lietuvos padėtimi pasaulyje. Tai, koki teikiami Lietuvos diplomatinėms atstovybėms privilegijos ir imunitetai gerai atspindi mūsų šalies padėtį tarptautiniu lygmeniu.
Šiame darbe bandysime apžvelgti Lietuvos diplomatinė bazę, t. Y. Diplomatines atstovybes, jų funkcijas, būtinas diplomatų savybes ir žinoma diplomatinių atstovybių statusą. Visa tai geriausiai atspindi garbingų Lietuvos diplomatų darbai užsienyje.
1 Dambrava V. A. Diplomatinėje tarnyboje. Širdis – Lietuva. Kaunas, 2000 m. P. 348.5 Diplomatinės atstovybės ir jų rūšys
„Diplomatijos terminas yra kilęs iš graikiško žodžio diplomą, kuriuo Senovės Graikijoje buvo vadinamos lentelės su užrašais, išduodamos į užsienį siunčiamiems valstybės atstovams. Šiuo metu diplomatijos sąvoka nusakoma kaip valstybės institucijų ir oficialių asmenų veikla, įgyvendinant valstybės užsienio politiką bei ginant jos interesus užsienyje.“3. Siekiant vis platesnių tarptautinių santykių kuriamos ne tik tarptautinės organizacijos, įvairios sąjungos ir bendrijos, bet taip pat steigiamos diplomatinės atstovybės, kuriomis siekiama skleisti lietuvybę užsienyje bei domėtis jos plitimu, atspindėti atstovaujamą valstybę ir rūpintis jos užsienio reikalais tiek politikos srityje, tiek kultūriniame gyvenime.
Tiksliausią diplomatinės atstovybės sąvoką randame Diplomatinės tarnybos įstatyme, 7 straipsnyje: „Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija
palaikyti, įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių bei kitų juridinių asmenų teises ir teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė yra tiesiogiai pavaldi Užsienio reikalų ministerijai.“
Taip pat labai svarbu vienyti ir burti į bendruomenes Lietuvos išeivius ką ir bandė daryti gerbiamas diplomatas S. Lozoraitis. „Iš Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone ateina žinios, kad naujasis Lietuvos atstovas S. Lozoraitis į pasiuntinybėje vykstantį priėmimą Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga kviečia visus Vašingtono apylinkėse gyvenančius lietuvius, kuriems esą užteks vietos šalia kviestų amerikiečių ir užsienio šalių diplomatų.“4
Diplomatinių atstovybių yra labai daug. Jos gali būti net kelios vienos šalies kitoje šalyje. Lietuva irgi neatsilieka savo diplomatine veikla. Lietuvos diplomatinės atstovybės išvardintos 1 priede.
Diplomatinės atstovybės būna dviejų rūšių. Tai ambasados ir misijos.
Ambasada – tai aukščiausia šalies diplomatinė atstovybė, tuo tarpu misija yra diplomatinė atstovybė, vadovaujama pasiuntinio arba reikalų patikėtinio. „Po Antrojo pasaulinio karo dvišaliams diplomatiniams santykiams palaikyti dažniausiai steigiamos ambasados, nors joms kartais vadovauja ir laikinieji reikalų patikėtiniai. Dabar misijomis dažnai vadinamos valstybių
3 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 57.
4 Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 27.6
diplomatinės atstovybės tarptautinėse organizacijose. Joms paprastai irgi vadovauja ambasadoriai.“5 Taigi seniau buvęs didelis skirtumas tarp ambasadų ir misijų dabar nyksta. Nors vis dar išlieka skirtinga veiksmų laisvė, funkcijų skirtumai. „Lietuvos Respublikos specialioji misija yra užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.“6
Diplomatinių atstovybių struktūra
„Diplomatinė atstovybė sudaro diplomatinis atstovas, kurį paskiria viena valstybė ir priima kita, ir atstovybės personalas (jei toks yra). Atstovybė įkuriama diplomatinėje valstybės sostinėje. Priimančios valstybės požiūriu yra tik vienas asmuo, galintis atstovauti kitai valstybei -tai atstovybės vadovas arba jo pareigas einantis diplomatas, kuris yra vienintelis atsakingas už visos atstovybės veiklą; atstovybės personalas iš tiesų neturi jokių atstovavimo funkcijų ir tik padeda savo vadovui.“7 Taigi matome, jog visai diplomatinei atstovybei, kokia ji bebūtų, vadovauja vienas paskirtas asmuo. Be vadovavimo paskirtoje diplomatinėje atstovybėje, vadovaujantis asmuo (gali tai būti ir bet kuris diplomatinio personalo narys) gali atstovauti atstovaujamajai valstybei bet kurioje tarptautinėje organizacijoje.
Bendra diplomatinių atstovybių struktūra:
1. Atstovybės vadovas
2. Kanceliarija:
2.1. Politika
2.2. Administracija ir koordinavimas
2.3. Sekretoriatas ir archyvai
2.4. Saugumas
2.5. Komunikacijos ir kitos techninės tarnybos
2.6. Vietinis personalas
2.7. Buhalterija
3. Komercijos skyrius
4. Konsulinis skyrius
5. Spaudos ir informacijos skyrius
5 Doc. Dr. Matakas J. Valstybės pagrindai. Kaunas, 1997 m. P. 60.
6 LR Diplomatinės tarnybos įstatymas 1998 m. Gruodžio 29 d. Str. 12.
7 Feltham R. G. Diplomatijos vadovas. Vilnius, 1997 m. P. 24.7 6. Ginkluotųjų pajėgų, karinio jūrų laivyno bei aviacijos ir kitos specialiosios
tarnybos. Atstovybių vadovai skirstomi į tris klases:
A) ambasadoriai ir nuncijai, akredituoti prie valstybės vadovų, bei kiti
atstovybės vadovai, turintys lygiavertį rangą;
B) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybės
vadovų;
C) reikalų patikėtiniai, akredituoti prie užsienio reikalų ministrų.
1. Atstovybės vadovo svarbiausias uždavinys – diplomatinės politikos formavimas.
Dar kaip svarbią funkciją verta paminėti, jog diplomatas perdavinėja jį priimančios valstybės
vyriausybei savo vyriausybės bei šalies požiūrį į svarbiausius bendrus interesus, politiką,
ekonominius įvykius. Vadovas yra kaip komunikacijos kanalas tarp abiejų valstybių valdančiųjų
organų. Taip pat didelės reikšmės turi pačio diplomato asmeninės savybės. Jis turi daryti garbę
savo šaliai, turėti kuo daugiau ir įvairesnių draugų, kad įgytų supratimą daugelyje sferų.
Diplomatinis atstovas yra pavyzdys atstovaujamos šalies visuomenės.
2. Kanceliarijai pavesta svarbi funkcija – sudarinėti ir reguliariai atnaujinti
reikalingos vietinės informacijos kartoteką, kurioje minimi įžymūs ar nauji perspektyvūs asmenys,
glausta priimančios valstybės naujųjų laikų istorijos apžvalga, valstybės, kurioje yra atstovybė,
politiniai skyriai teikiantys informaciją atstovybėms ir atstovybės personalui būtina informacija
(medicinos aptarnavimas, mokyklos, bažnyčios ir pan.).
3. Komercijos skyrius yra tarpininkas tarp atstovaujamos šalie ir valstybės, kurioje yra
atstovybė verslininkų, prekybininkų. Čia domimasi muitų tarifų pakeitimais, kvotomis, taip pat
naujų kontraktų sudarymo galimybėmis.
4. Konsulinis skyrius dažnai būna įsikūręs diplomatinės atstovybės patalpose, neretai
šalies sostinėje. Tai gali būti savarankiška atskira
įstaiga, kuri daugiau bendrauja su migruojančiais
asmenimis išduodant jiems pasus, kelionės dokumentus, vizas ir pan. Konsuliniame skyriuje
dirbantys asmenys tiesiogiai gina savo šalies piliečių interesus remiantis tarptautine teise.
5. Spaudos ir informacijos skyriaus darbuotojai fiksuoja žiniasklaidos naujienas,
domisi jų formavimosi ypatumais, stengiasi kuo efektyviau pateikti informaciją apie šią šalį. Šis
skyrius stengiasi kuo geriau ir išsamiau informuoti žmones apie atstovaujamą šalį.
6. Specialiosios tarnybos. Čia gali būti suformuota nenustatytas skaičius atašė
(žemiausias diplomatinis rangas). Galimos ginkluotųjų pajėgų, prekybos, spaudos, kultūros ir8
švietimo, darbo, žemės ūkio, mokslo, turizmo, teisės reikalų, socialinių santykių, laivininkystės ir kitos atašė.
Diplomatinių atstovybių funkcijos
Diplomatinių atstovybių funkcijos yra išvardintos 1961 m. Vienos diplomatinių santykių konvencijoje. Jos yra išdėstytos ganėtinai abstrakčiai, nėra tiksliai pateikiama kaip turi atstovauti diplomatas savo šalį. Net jei ir yra pasakyta pvz.: derybos su priimančios valstybės vyriausybe, nepaaiškinta kaip turėtų atrodyti draugiškos, pagarbios, teisingos ir tuo pačiu diplomatiškos derybos. Tai paliekama kiekvieno diplomato asmeniniam suvokimui.
Na o kaip patys diplomatai supranta savo darbo tikslą?
Paminėkime gerb. Stasį Lozoraitį, kuris į tokį klausimą Vašingtone laikraščiui „Pasaulio lietuvis“ 1991 m. Atsakė: „Dabar diplomatinės misijos turės daug naujų uždavinių. Svarbiausi jų: ieškoti mūsų kraštui reikiamos paramos, interpretuoti mūsų valstybės įvykius, jos evoliuciją, visur ir visada ginti jos reikalus, padėti užmegzti ekonominius ryšius, stiprinti kultūrinius santykius ir t. T. Mano paties uždavinys dabar yra visa tai, ką esu paminėjęs, gerai atlikti, gerai suorganizuoti darbą, kuris turės būti atliekamas ne tiktai tvarkingai ir gerai, bet taip pat įsisąmoninus, kad dirbame valstybei, jai atstovaujame, ir kad reikia žiūrėti ne tik į tai, kas atsitinka šiandien, bet ir į tai, kas galėtų įvykti tolimoje ateityje. Niekada nereikia pasiklysti smulkmenose.“8
Na o konvencijoje yra pateikiamos šios funkcijos:
1. Atstovavimas atstovaujamai ai valstybei priimančioj oje valstybėje;
2.atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesų gynimas priimančioj oje valstybėje laikantis tarptautinės teisės normų;
3. Derybos su priimančiosios valstybės vyriausybe;
4. Informacijos apie sąlygas bei įvykius priimančioj oje valstybėje rinkimas teisėtomis
priemonėmis ir šios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybės vyriausybei;
5. Draugiškų santykių tarp atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių skatinimas bei
jų ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių plėtojimas.
Panagrinėkime diplomatinių atstovybių funkcijas remdamiesi kai kurių diplomatų darbais.
! Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 266.9
1. Atstovavimas pasireiškia labai įvairiai. Bendrai pažvelgus į visas diplomatinių
atstovybių funkcijas matome, jog atstovavimas ir yra visos kitos likę funkcijos, t. y. diplomatas
privalo ginti atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesus, mokėti deramai derėtis, turėti
bendradarbiavimo įgūdžių. Asmuo turi sekti informacines priemones ir pranešinėti informaciją
atstovaujamajai valstybei, sugebėti veikti įvairiose kultūrose, netgi turėti tokių asmenybės bruožų
kaip patrauklumas ir simpatingumas, taip pat intelektualinis visapusiškumas. Na o pagal britų
formulę atstovaujančiajam asmeniui svarbiausia savybė yra „ moralinis asmens integralumas. Jis
turi būti teisingas, sugebėti ramiai kontroliuoti nepaprastas situacijas (ir pats save), būti tikslus,
kantrus, kuklus, laikytis etiketo. Jis jokiu būdu neturi būti pasipūtęs ir pompastiškas. Ir būtiniausia
– lojalumas prezidentui ir vyriausybei.“9
Atstovavimas taip pat ne tik pasireikšti teisingu ir sąžiningu užduočių vykdymu, bet ir pačio asmens, kaip pavyzdžio pateikimu. Diplomatas turi būti saikingai nacionalistas ir tuo pačiu labai pasaulietiškas bei liberalus žmogus.
2. Antra funkcija (atstovaujamosios valstybės ir jos piliečių interesų gynimas
priimančiojoje valstybėje laikantis tarptautinės teisės normų) yra bene labiausiai tiesiogiai susijusi
su atstovaujamosios valstybės piliečiais. Šia funkcija sprendžiamos asmenų migracijos problemos,
iškilusių nesusipratimų tarp tarpvalstybinių verslo partnerių aiškinimasis ir pan.
Dar XX a. Pirmoje pusėje žinomas lietuvių visuomenininkas ir diplomatas B. K. Balutis stengėsi kuo geriau atlikti savo darbą siekė užsienio lietuvių pripažinimo. „Dirbdamas pasiuntiniu Amerikoje B. K. Balutis stengėsi teikti paramą nusipelniusiems JAV lietuviams, tuo pačiu nevengdamas pareikšti kritikos „pasišiukšlinusiems“ išeivijos veikėjams. Pavyzdžiui, 1929 m. Gruodžio 26 d. Jis parašė laišką užsienio reikalų ministrui D. Zauniui, kuriame pranešė, jog sunkiai serga kompozitorius Mikas Petrauskas ir prašė šį nusipelniusį lietuvių tautai žmogų paremti…“. Tai ne vienintelis atvejis, kuomet diplomatas siekė pripažinimo Lietuvos išeiviams.
3. Derybos su priimančiosios valstybės vyriausybe, tai tvirtų ryšių užmezgimo
pradžia. Pirmiausiai aptariami įvairūs klausimai, išklausomos abi pusės,
būtinos sąlygos
bei norai, žodžiu deramasi. Tai ne tik sutvirtina draugiškus santykius, bet ir leidžia jiems teisiškai
galioti. Sudarytos sutartys plečia tiek konkrečiose sferose dirbančių asmenų veikimo sritį, tiek
valstybės galimybes.
Lietuvos diplomatai yra daug pasiekę derybų keliu. Sparčiai plečiasi bendradarbiavimas politikos, ekonomikos, kultūros, sporto ir kt. Reikaluose. Kaip S. Lozoraitis per
‘ Dambrava V. A. Vakar/Šiandien/Visuomet. Vilnius, 2000 m. P. 260.10
Vatikano radiją pareiškė: „Diplomatinė tarnyba nuolat veikia. Paskutiniu metu jos interesų apimtis nepaprasta padidėjo. Vašingtone, pasiuntinybėje, personalas yra labai padidėjęs. Jis dabar rūpinasi ir prekybos klausimais, ir kultūros, ir įvairių santykių stiprinimu. O kasdien kyla vis naujos problemos, kurios laukia sprendimų.“10
Žvelgiant į šių laikų diplomatiją, svarbu paminėti, jog su vis greitėjančiu gyvenimo tempu sunku suspėti laiku plėtoti reikiamą sritį tuo labiau Lietuvai, kaip šaliai daug metų buvusiai izoliuotai. Ir nors mes daug mažiau turėjome laiko kurti diplomatinius santykius, mūsų diplomatija neatsilieka nuo kitų pasaulio šalių. „Nedidelio krašto atsivėrimas pasaulio įtakoms neišvengiamai sudėtingas ir skausmingas. Tačiau jau šiandien turime gerų Lietuvos atvirumo patirčių. Strateginė partnerystė su Lenkija, kuriai taip pat netrūko skeptikų, tapo vienu svarbiausių praėjusio dešimtmečio Lietuvos diplomatijos pasiekimų.“11
4. Sunkiai būtų įgyvendinami diplomatinės atstovybės tikslai be gerai atliekamos
funkcijos kaip informacijos apie sąlygas bei įvykius priimančioj oje valstybėje rinkimas teisėtomis
priemonėmis ir šios informacijos perdavimas atstovaujamosios valstybės vyriausybei.
Ši funkcija yra labai galinga, nes tai ką skleidžia visuomenės informavimo priemonės, kokie gandai sklando ar nuotaikos, daro didelę įtaką rezidavimo šalyje ir dar didesnį poveikį gali turėti atstovaujamajai šaliai. Tai klaidina ir trikdo tarpvalstybinius draugiškus santykius. Svarbu, kad diplomatas teisingai suprastų užsienio šalies pareiškimus ir savarankiškai neinterpretavęs perduotų informaciją atstovaujamajai vyriausybei. Tam ypatingai svarbu idealiai mokėti reikiamą užsienio kalbą, susipažinti su istorija, išmanyti vietinius papročius.
Nemažiau svarbu tik teisėtais būdais rinkti informaciją taip gerbiant užsienio valstybę ir save. Taip pat laiku pateikta informacija turės geresnį poveikį nei pavėluota. Atstovaujamosios valstybės vyriausybė iš karto sužinojusi apie nuotaikas tam tikru bendru klausimu darys išvadas ir pradės spręsti reikaląjam dar nepasiekus kulminacijos. Tai gali palengvinti bendradarbiavimą, nes reaguojanti vyriausybė rodo tinkamą dėmesį klausimo sprendimui. Kad tai būtų realu, informacija turi būti laiku ir patikrinta. Šioje vietoje diplomatas atlieka labai svarbią užsienio politikos plėtojimo galimybę.
Tamprūs santykiai tarp diplomatų ir atstovaujamosios šalies vyriausybės turi didelę reikšmę valstybės tarptautiniams santykiams.
5. Draugiškų santykių tarp atstovaujamosios ir priimančiosios valstybių skatinimas bei
jų ekonominių, kultūrinių ir mokslinių ryšių plėtojimas – paskutinė konvencijoje minima funkcija
10 Landsbergis V. Pusbrolis Motiejus. Vilnius, 2002 m. P. 164.
11 Adamkus V. Trys metiniai pranešimai. Vilnius, 2001 m. P. 71.11
yra ne mažiau svarbi. Viskas prasideda nuo draugiškų santykių, kurie yra būtina tarptautinio bendradarbiavimo sąlyga. Pilnai įgyvendinant šią funkciją reikia aktyviai veikti visuomenėje skleidžiant informaciją apie bendraujančias valstybes.
„Visada reikia turėti omenyje, kad masinės informacijos priemonės daro didžiulį poveikį viešajai nuomonei, o ji savo ruožtu dar vis didesnę įtaką šalies užsienio politikos formavimui.“12 Teisinga, naudinga ir prieinamai pateikta informacija yra efektyvi. Abipusiai informacijų mainai gali suaktyvinti turizmą, naujų užsienio investicijų atsiradimą, skatinti dalyvavimą rengiamose tarptautinėse parodose, seminaruose, netgi sudaryti palankias sąlygas naujiems politiniams užmojams.
Diplomatai atlikdami draugiškų santykių palaikymo funkciją rašo straipsnius į spaudą, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, leidžia bukletus rengia konferencijas ir jose dalyvauja, skaito paskaitas, rašo bei leidžia knygas ir pan. Pvz.: V. A. Dambrava aktyviai atlikdamas šią funkciją yra organizavęs per 16 įvairius klausimus plėtojančių pranešimų daugiau kaip 5 šalyse. Tai ir Meksikoje (tema: Politiniai Lietuvos nepriklausomybės aspektai), ir Venesueloje (tema: Profesinė etika), žinoma ir Lietuvoje bei kitose valstybėse.
Lietuvos diplomatiniai santykiai sparčiai plečiasi, to pasėkoje šalis atlieka vis daugiau derybų su Europos Sąjunga bei NATO, kaip svarbiausiais Lietuvos pasiekimais. Numatyti ir susitarti konkretūs klausimai verčia šalį eiti koja kojon su sparčiai pirmyn besiveržiančiu pasauliu. Puikūs tarptautiniai susitarimai plečia ne tik politikos gaires, bet ir plėtoja ekonominio bendradarbiavimo sferas. Svarbus kiekvienai valstybei diplomatinių atstovybių darbas nelieka nepastebėtas. Daugelis pasižymėjusių diplomatų yra apdovanoti už nuopelnus vienai ar kitai šaliai.