Dirbtinis intelektas
5 (100%) 1 vote

Dirbtinis intelektas

Turinys

Įvadas 3

DI (Dirbtinis Intelektas). Jo istorija 4

Veikimo principai 4

O kam gi viso to reikia? 6

Ar visa tai realu? 7

Išvados 8

Naudota literatūra 9

Ivadas

Ar kada nors mes susimąstėm iš kur pas mus atsiranda mintys? Kodėl mes priimame vienus sprendimus, o ne kitus? Kas išvis dedasi mūsų galvoje? Tai tik atrodo, kad viskas paprasta: pagalvojai apie saldainį – nuėjai – nusipirkai ir suvalgei. Mąstymo proceso tyrinėjimu žmonės užsiima nuo senų senovės. Ir beveik tiek pat ilgai mes ieškome būdų sukurti dirbtinį protą.

DI (Dirbtinis Intelektas). Jo istorija

Dar senovės Graikijoje žmonės lenkdavosi prieš „gyvąsias“ statulas, skelbusias pranašystes ir reikalavusias dovanų. Prietaringiems gyventojams tai buvo Dievo pasiuntiniai, o suktiems žyniams, tūnantiems viduje – pelningas verslas. Vystantis mokslui ir technikai daugėjo eksperimentų norint sukurti sąmoningas mašinas. 1736 metais prancūzų išradėjas Žakas de Vokansonas padarė mechaninį žmogų, grojantį fleita. Jo sukurtas natūralaus dydžio muzikantas uždenginėjo dirbtiniais pirštais kiaurymes, pūtė pūstuką ir mokėjo sugroti 12 melodijų. Kiek vėliau Austrijoje pasirodė mechaninis metraštininkas, sugebantis laikyti rankose plunksną ir rašyti nedidelius tekstus. XIX amžiaus 30-aisiais metais anglų matematikas Čarlzas Bebidžas darbavosi kurdamas sudėtingą skaitmeninį skaičiuoklį, pavadintą „analitine mašina“. Nors iki galo projektą atlikti nepavyko, netgi šio agregato beta versija sugebėjo apskaičiuoti paprasčiausius šachmatų ėjimus, kas tais laikais atrodė neįtikėtina. Bebidžo pradėtą idėją 1914 metais užbaigė ispanų mokslininkas Leonardas Torresas-Kivedo, pateikęs visuomenei aparatą, mokantį žaisti šachmatų end-špilius ne prasčiau už gerą didmeistrį. Nepaisant to, kad visi tie žaisliukai sukeldavo žiūrovų susižavėjimą ir buvo akivaizdus techninio progreso pavyzdys, kam nors daugiau, nei atlikti elementarų, iš anksto užprogramuotą veiksmą, jie netiko.

50-aisiais metais, pasirodžius pirmosioms elektroninėms skaičiavimo mašinoms, žmonės pamatė jose puikų įrankį senos svajonės įgyvendinimui – dirbtinio proto sūkurimui. Apskritai, kompiuterio procesoriaus ir žmogaus smegenų veiksmų algoritmai panašūs, skiriasi tik savomis galimybėmis. Visas mūsų mintis ir veiksmus valdo milijardai tarpusavyje susijusių dalelių – neuronų. Tai lyg informacijos bitai, formuojantys elgesio kryptį. Viskas, ką galėjo pasiūlyti pirmieji kompiuteriai – nelemtuosius tūkstančius bitų. Vis vien, kai kurioms programoms to visiškai pakako. 1952 m. ESM apstulbino amerikiečių televizijos žiurovus, tiksliai numačius JAV prezidento rinkimų rezultatus. 1956 m. dideliu pasiekimu tapo programa „Logic-Theoretic“, kuri mokėjo įrodinėti teoremas. O 1957 m. amerikiečių matematikai ir olandų psichologai bedromis pastangomis užbaigė pradėtą darbą su pirmąja pilnaverte šachmatų programa „NSS“ . 1956 m. Džonas Makkartis – termino „Dirbtinis Intelektas“ autorius ir vienas iš pionierių kompiuterinio mąstymo srityje – surengė pirmąją mokslinę konferenciją apie DI. Dalyvauti joje atvyko visi negausūs mokslininkai, dirbusieji kuriant protingas mašinas ir turėjusieji skirtingus uždavinio sprendimo variantus. Šis susitikimas turėjo svarbiausią istorinę reikšmę ir sudarė sąlygas atsirasti kompiuterių mokslų šakai su bedravardžiu pavadinimu. O šešiasdešimtųjų pradžioje tas pats Džonas Makkartis ir jo bičiulis Marvinas Minskis sukūrė pirmąją Dirbtinio Intelekto laboratoriją. Joje dirbo daugelis talentingų programuotojų iš Masačiusetso bei Stenfordo institutų, tenai taip pat buvo kuriami patys pažangiausi projektai, tokie, kaip mokantis žaisti tenisą robotas. Ši laboratorija ir dabar yra pasaulinis centras. Tačiau per prabėgusius 40 metų mokslininkų ir organizacijų, užsiimančių DI klausimais, skaičius daug kartų padidėjo (tarp jų ne paskutinį vaidemenį turi ir Rusija). Dar labiau padaugėjo nuomonių dėl visų tyrimų pagrindinio tikslo – sukurti sistemą, sugebančią veikti ir priimti sprendimus panašiai kaip žmogus.

Veikimo principai

Viskas ten labai sudėtinga. Norint imituoti
mūsų smegenų veiklą, pradžioje reikia susigaudyti, kaip jie veikia. Štai čia mūsų ir laukia problemos. Kaip paaiškėjo, kol kas mes tiksliai nežinome, kaip galvoje gimsta mintys. Smegenys – toks sudėtingas mechanizmas, jog laikomas viena iš didžiausių Visatos paslapčių. Jų savybes tiria ir laužo galvas tūkstančiai psichologų, tačiau kol kas mes turime tikai bendrą supratimą.

Daugelį metų mokslininkai ieškojo būdų kaip įdiegti mašinoms protą. Įvairiais laikotarpiais atsirasdavo žmonių, pateikiančių savas hipotizes, o jų mintis tuoj pat pasigaudavo kiti… Ir taip mokslas apie Dirbtinį Intelektą palaipsniui suskilo į atsikras šakas. Kiekvienas iš šių krypčių savaip svarbi ir randa pritaikymą įvairiose žmogaus veiklos srityse. Toliau – pagrindiniai metodai, kurie naudojami DI projektuose.

„Planning“ – į kompiuterį įvedama daugybė įvairių veiksmų variantų. Po to jam suteikiamas esamas padėties ir laukiamo rezultato apibrėžimas. Kompiuteris, peržiūrinėdamas visus galimus variantus ir atmesdamas neteisingus, ieško optimalaus tikslo pasiekimo kelio. Pagal turimus duomenis sudaromas sprendimo algoritmas (teisingų veiksmų seka). Tipiškas pavyzdys: šachmatų mašina „Deep Blue“.

„Machine Learning“ – bandymas sukurti tokia sistemą, kuri galės pati tobulintis savarankiškai papildydama savo duomenų bazę. Kažką panašaus jau moka kai kurios programos, tačiau galimybės čia labai ribotos, ir jos visos taip pat prilauso nuo žmogaus. Ideali sistema privalo mokėti atpažinti ir analizuoti tekstą, susijungti su internetu ir važinėtis jo platybėse, susiurbti milžiniškus informacijos srautus (kol nepasprings pritūkusi vietos : ] ).

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 861 žodžiai iš 2671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.