Dirbtinis intelektas ir komunikacinės technologijos
5 (100%) 1 vote

Dirbtinis intelektas ir komunikacinės technologijos





Įžanga






Dirbtinis intelektas, yra sudėtinė mokslo šaka į kurią įeina kompiuterinės technologijos, psichologija, filosofija. Dirbtinis intelektas yra labai plati tema, apimanti platų sričių spektrą, nuo mašininės regos iki sistemų profisionalų. Pagridinis dirbtinio intelekto technologijų elementas yra galvojančių mašinų kūrimas.



Norint išskirti galvojančias mašinas, būtina apibrėžti mąstymą. Iki kokio lygio mąatymas susideda iš, pąvyzdžiui, sudetingų uždavinių sprengimo ar apibendrinimo ir santykių? Na o kaip dėl juslių ir supratimo? Tyrimai kalbų mokymosi ir sensorinių sryčių srytise padėjo mokslininkams sukurti mąstančias mašinas. Vieas iš sudėtingiausių tyrimo aspektų kurti mašinas kurios simuliuja žmogaus smegenų funkcijas, kurios yra sudarytos iš miljardų neutronų, ir reliatyviai yre viena iš sudėtingiausių materijų vistoje. Tikriausiai geriausiai budas nustatuti ar mašina mąsto ir iki kokio lygio ji mąsto yra Britų kompiutrių srities mokslininko Alano Turningo testas. Jis pareiškė, kad kompiuteris yra vertas vadinti mąstančiu tada kai jis sugeba apgauti žmogų ir įtikinti jį, kad jis yra žmogus.



Dirbtinis intelektas nuėjo tolimą kelią nuo savo ištakų toli praeityje, tik pasišventusių mokslinikų dėka. Dirbtinio intelekto tyrimai prasidėjo seniai dar prieš ištobulėjant elektronikai, tyrimus pradėjo filosofai irmatematikai tokie kaip Boolis ir kiti teoretikai sukūrę principus kaip panaudotus dirbtinio intelekto logikos pagrinai. Dirbtinis intelektas rimtai pradėjo dominti mokslininkus tik 1943 metais kai buvo išrastas kompiuteris. Pagaliau atsirado technologija būtina intelektualaus elgiasio simuliavimui. Per pastaruosius keturis dešimtmečius, nekripiant dėmesio į daugybę aklaviečių, dirbtinio intelekto tyrimai išsiplėtė nuo saujalės mokslininkų iki tūkstančių inžinięrių ir specialistų, o programos ištobulėjo nuo žaidžiančių šaškėmis iki sugbančiųnustatyti ligas ir atlikti analizes.



Dirbtinis intelektas tyrėjai visada atkikdavo naujausius ir mogerniausius tyrimus kompiuterių mokso srytise. Aukšto sudėtingumo lygio programavimo kalbos taip pat kaip ir kompiuteriniai interfeisai ir aukšto lygio teksto apdorojimo programos atsirado dirbtinio intelekto tyrimų dėka. Teorinės žinios ir supratimas įgytas dirbtino intelekto tyrimų metu nulems informacinių technologijų ir kompiuterių vystimosi kryptis ateityje. Dabar prienami produktai yra tik mažytės dalelėsto kas bus prieinama artimoje ateityje, bet ir šios dalelytės yra judėjimas link dirbtinio intelekto sukūrimo. Dirbtinio intelekto tyrimų metu padaryti pasiekima ir toliau įtakos žmonių darbus, išsilavinimą ir apskritai visas gyvenimo srytis.























Dirbtinio intelekto istorija


Folkliorinia įrodymai apie dirbtinį intelektą aptinkami jau senovės Egipte, bet 1941 metais atsiradus elektroniniam kompiuteriui pagaliau atsirado technologiaj įgalinanti sukurti mašininį mąstimą. Dirbtirtinio intelekto terminas pirmą kartą buvo paminėtas 1956 metais per Dartmouth komferenciją, ir nuo tada dirbtinio intelekto tyrimai pradėjo sparčiai plisti dėl nenuilstančių šios šakos tyrėjų pastangų ir naujų teorijų atsiradimo. Per savo trumpą naujųjų laikų istoriją dirbtinis intelektas progresavo lėčiau nei tikėtasi, tačiau progresas nesustoju ir tyrimai buvo vykdomi tolaiu. Nuo dirbtinio intelekto gimimo prieš keturis dešimtmečius daug plačios įvairovės proektų buvo įgivendinta, ir šie proektai padarė daug svarių pokyčių kitose mokslinėse sferose.



1941 metais pasirodė išradimas pakeitęs visus informacijos saugojimo ir apdorojimo aspektus. Tas išradimas kurtas kartu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vokietijoje beabėjo buvo elekroninis kompiuteris. Pirmieji kompiuteriai buvo griozdiški , jiems reikėjos pecialių kondicionuojamų sporto salės dydžio patalpų, šie kompiuteriai – programuotojo košmaras kadangi kiekvienai kitai programai paleisti reikėdavo keisti tūkstančių laidęlių konfiguracijas. 1949 metų inovacija, programuojamojo būdo kompiuteris, labai palengvino programos paleidimo darbus, tolesni tobulinimai kompiuterių teorijose privedė prie kompiuterių mokslo o tai savo ruožtu prie dirbtinio intelekto. Atsiradus elektroninio duomenų apdorojimo technologijoms atsirado galimybė kurti dirbtinį intelektą.



Nors kompiuterio išradimas pateikė reikalingas technologines salygas praėjo kone dešimtmetis kol buvo pastebėtas ryšys tarp žmogaus mąstymo ir mašinos. Norbertas Wieneris buvo vienas iš pirmųjų amerikiečių pastebėjusių grįžtamojo ryšio teorijos principus. Pats dažniausias grįtamojo ryšio teorijos pavyzdys yra termostatas: Jis kontroliuja nišos temperaturą surinkdamas ir tirdamas viso namo temperatūrą, lygina ją su norimąja temperatūra ir reguoja sustiprindamas arba sumažindamas šildymą. Svarbiausias Wienerio gryžtamojo ryšio teorijos aspektas buvo tas, kad visas protingas elgesys yra gryžtamojo ryšio praktikos rezultatas. Tai mechanizmas kurį teoriškai gali simuliuoti mašinos. Šis atradimas įtakojo didžiąją dalį to meto dirbtinio intelekto tyrimų.

1955 metų pabaigoje Newelis ir Saimonas sukūrė “The logick theorist” (logikos

teoretiką), kurį dauguma laiko pirmąja dirbtinio intelekto programa. Ši programa, patekdavo kiekvieną užduotį kaip medžio tipo modelį ir bandydavo išspręsti ieškodama atšakos kurios rezoltatas parodytu teisingiausias išvadas. Šios programos nuopelnas tame, kad po jos sukurimo atsirado dirbtinio intelekto tirimų laukas.



Džonas McCathis dirbtinio intelekto tėvas 1956 metais surengė komferenciją pritraukusią daug talentų, ekspertų ir kitų mąstančiomis mašinomis susidomėjusių žmonių būrį, ir organizavo mėnesį trukusį smegenų šturmą. Šius žmones jis sukvietė į Vemontą į ”Dartmoutho vasaros tyrimų proektą Dirbtinis Intelektas” ir nuo tada McCarthio dėka ši tyrimų srytis vadinama dirbtiniu intelektu. Dartmoutho komferencija sukvietė kartu žmone kurė tapo dirbtinio intelekto kūrėjais ir toliau plėtojo šią tyrimų sritį.



Praėjus setiniems metams po komferencijos dirbtinio intelekto tyrimai pradėjo įgauti pagreitį, tapo inertiški. Kitavertus tyrimų laukas dar nebuvo galutinai apibrėžtas, o komferencjos metu paskelbtos idėjos buvo persvarsomos. Buvo įkurti keli dirbtinio intelekto tyrimų centrai:MIT ir Carniege Mellon, tačiau tyrėjams buvo mesti nauji iššukiai: tolesni tyrimai buvo koncentruojami ties progarmų galinčių spręsti problemas, sumažinant varianų gausą kūrimu. Antra buvo bandoma sukurti programas gebančias mokytis savarankiškai.

1957 metais pirmoji programos “General problem solver(GPS)” versija buvo išbandyta. Ši progra buvo “Logikos teoristo” kūrėjų darbo vaisius. GPS buvo Wienerio gryžtamojo ryšio principo tęsinys ir galėjo spręsti daugiau įvairiu problemų. Praėjus keletui metų po GPS išleidimo, IBM kompanija surinko dirbtinio intelekto tyrimų grupę. Herbertas Gelemeteris parleido tris metus kudamas programą gebančią spręsti geometrine užduotis.



Kol pasulija buvo kuriama daug įvairiausių programų McCarthis savo tyrimuose artėjo prie pagrindinio lūžio dirbtinio intelekto istorijoje. 1958 metais McCarthis paskelbė, kad sukūrė LISP programavimo kalbą, kuri visdar sekmingai naudojama šiandien. Ši programa greit buvo pripažinta ir pradėta naudoti visu mokslinikų dirnančių dirbtinio intelekto tyrimo srytije.



1963 metais Jungtiniu Amerikos Valstijų vyriausybė MIT centrui suteikė 2.2 miljonų jav. dolerių finansavimą kuris buvo panaudotas pjojekto “Machine – Aded Cognition (pažinimas mašinų pagalba)” tyrimams. Finansavimą iniciavo Krašto apsaugos departamento skyrius pažengusių tyrimų projektų agentūra, kad ūžtikrintų pirmavimą prieš Sovietų Sąjungą, technologinio progreso metu. Projektas paspartino dirbtinio intelekto tyrimus, nes buvo rpitraukta daug užsienio mokslininkų ir buvo prienamas tęstinis finansavimas.



Keli sękantys metai buvo vaisingi nes pasirodė daug naujų programų, iena iš jų SHRDLU. SHRDLU buvo mikropasaulių projekto dalimi, kurį sudarė kūrimas ir programaviamas mažuose pasauliuose pavyzdžiui tokiuose kur yra ribotas geometrinių figūrų skaičius ir pan. Marvinas Minskis tuo metu vadovavęs MIT tyrimų centro tyrimams pademonstravo kad apribota siauros erdvės kompiuterinė programa gali spręsti erdvinius ir loginius uždavinius. Kita programa pasirodžiusi septintojo dešimtmečio pabaigoje buvo programa STUDENT, kuri galėjo spręsti algebros žodinius uždavinius,ir programa SIR, kuri suprato paprastus anglų kalbos sakinius. Šios programos tobulino kalbos suvokimą ir logiką dirbtinio intelekto tyrimų lauke.



1970 metais buvo padarytas dar vienas svarbus žingsnia dirbtinio intelekto tyrimų srytije, tai programos ekspertai. Sistemos ekspertai numato sprendimo galimybes jaigu pateiktos tam tikros sąlygos.



Aštuntame dešimtmetyje buvo išbandyta daug naujų Dirbtinio intelekto kūrimo metodų, juose visuse buvo jaučiama Minskio teorijos įtaka. Tap pat Deivida Marras pasiųlė naujų teorijų apie mašinų regėjimą pavyzdžiui kaip galima būtu skirti vaizdus pagl jų šešėlius, tap pat pagrindinę iformaciją apie formų skyrimą, spalvas, briaunas ir tekstūras. Analizuojant šią informaciją buvo suprasta su kuo mašina turėtu susieti vaizdus. 1972 buvo pristatyta nauja programavimo kalba PROLOUGUE.



Per devintąjį dešimtmetį dirbtinio intelkto tyrimai įgijo didesnį pagreitį ir ėme akverbtis giliau į taikomasias srytis. Per 1986 metrus Jungtinėse Amerikos Valstijose produkcijos susijusios su dirbtinio intelekto technologijomis realizavimas išaugo iki 425 miljonų jav. dolerių. Didžiausią paklausą turėjo programos ekspertai , dėl savo naudingumo. Kompanijos tokios, kaip Digital Elektroniks naudojo programas, kaip XCON ir VAX. Kompanijos kaip DuPont, General Motors ir Boing labai efektyviai naudojo programas ekspertus savo veikloje. Taip pat stiprei išaugo programuotojų ir pagalbinių progarmų poreikis. Kiotos programos ekspertai baibuvo sukurtos pirmųjų kalidoms surasti ir pataisyti.



Kompiuterinių technologijų įtaka buvojaučiama ir dirbtinio itelekto tyrimų srytije. Kompiuteris tapo priienamas daugumai jis nebebuvo tik kelių privilegijuotu mokslininkų tirimo objektu. Personalinis kompiuteris debiutavo kartu su daugybe technologinių mokslinių žurnalų kurie suartino visuomenę su informacinėmis technologijomis ir informatizavimo procesui suteikė nenusakomą pagreitį. Atsirado tokie
Amerikos dirbtinio intelekto tyrimų asociacija. Tap pat augant dirbtinio intelekto produktų poreikiui daug jaunų mokslininkų stojo dirbti privačiom organizacijom tas dalinai išsprendė finansavimo problemą. 150 kompanijų tokių kaip DEC, kuri įdarbino 700 narių dirbtinio intelekto tyrimo grupę, išleido per miljardą doleriu vidinėms dirbtinio intelekto tyrimo grupėms steigti.



Kiti dirbtinio intelekto tyrimų produktai irgi surado savo vietą rinkoje devintame dešimtmetyje. Vienas iš pagrindinių buvo matymo sritis. Minskio ir Marro darbai davė pagringą filmavimo kameroms ir kokybės kontrolės mašinoms prijungtoms prie konvejerių. Nors ir grubei šios mašinos galėjo atskirti skirtumus tarp formų,spalvų,objektų. Iki 1985 metu virš šimto kompanijų Jungtinėse Valstijose siųle kibernetinį matymą turinčias mašinas ir šio produkto pardavimai išaugo iki 80 miljonų jav. dolerių.



Tačiau nevisa devinasis dešimtmeti buvo geras dirbtinio intelekto indusrijai. 1986 – 1987 matais dirbtinio intelekto sistemų poreikis sumažėjo ir ši industrija prarado apie pusę miljardo dolerių. Tokios kompanijos kaip Technowledge ir Intellicorp kartu prarado daugiau kaip šešis miljonus dolerių, kas sudarė tredždalį jų įprastų įplaukų. Dideli finansiniai nuostoliai privertė daugelį tyrimų vadovų apkarpyti biudžetus. Dar vienas nusivylimas buvo taip vadinamas “smart truck(protingas sunkvežimis)” kurį finansavo Karšto Apsaugos Tyrimų Projektų Agentūra. Proekto tikslas buvo sukurti robotą kuris galėtų atlikti daugumą karo lauke reikalingų funkcjų. Dėl projekt įgivendinimo lėtumo 1989 metais pentagonas nutraukė finansavimą.



Nors ir įvyko daug nepalankių dalykū dirbtinio intelekto tyrimai lėtai atsigavo. Nauja dirbtinio intelekto technologijų šaka atsirado Japnijoje. Fuzzy logic turi unikalų sugebėjimą priimti sprendimus esant neaiškioms aplinkybėms. Taipat buvo persvarstytos nautraliu tinklų galimybės dirbtinio intelekto kūrimo procese. Devintasis dešmtmetis parodė pasauliui, kad dirbtinis intelektas turi realų praktinį panaudojimą ir užtikrino kad dirbtinis intelektas bus pagrindas dvidešimt pirmame amžiuje.



Karinės pajėgos išbandė dirbtiniu intelektu paremtas technologijas karo metu per misiją “Dsert Storm”. Dirbtiniu intelektu paremtos technologijos buvo įdiegtos į raketas, kad galima būtų pasiekti tikslesnių pataikymų ir stebėjimų. Taip pat dirbtinio intelekto pagalba buvo įmanoma sukurti grįžtamąjį ryšį su raketomis. Augant dirbtinio intelekto technologijų populiarumaui išaugo ir visuomenės susidomėjomas šios industrijos produktais. Tokie patobulinimai kaip balso atpažinimas tapo rieinami Apple Macintosh ir IBM kompiuteriams. Taip pat dirbtinio intelekto technologijos stabiliai progresavo Fuzzy logic linkme. Augant dirntinio intelekto pagrindu sukurtų technologijų poreikiui nauji patobulinimai tampa prieinami. Neišvengiami dirbtinis intelektas ir toliau darys įtaką mūsų gyvenimo būdui.



























Šiuo metu Jūs matote 37% šio straipsnio.
Matomi 1902 žodžiai iš 5168 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.