Dirvos paruosimas
5 (100%) 1 vote

Dirvos paruosimas

Dirvos paruošimas

Cukriniai runkeliai labai reiklūs dirvos paruoši¬mui. Runkelių sėkloje mažai atsarginių maisto medžiagų, todėl jai būtinos geros dygimo sąly¬gos.

Dirvos paruošimo cukriniams runkeliams tiks¬las – sudaryti geras augalų dygimo ir greito vys¬tymosi sąlygas, sudarant optimalų vandens-oro ir maisto medžiagų rėžimą dirvoje.

Dirvos ruošimo pagrindas – efektyvus daugia¬mečių piktžolių išnaikinimas ir kokybiškas rude¬ninis arimas. Žemę cukrinių runkelių auginimui reikia ruošti taip, kad ji būtų puri ir nepiktžo¬lėta. Auginant runkelius po žiemkenčių, piktžo¬les reikia pradėti naikinti dar prieš žieminių javų pjūtį. Tam tikslui geriausiai naudoti herbicidus. Herbieidai purškiami 3 savaites prieš žiem¬kenčių derliaus nuėmimą. Tokiu būdu geriau¬siai sunaikinamos visos daugiametės piktžolės ir supaprastėja dirvos paruošimas kitų metų cuk¬rinių runkelių auginimui. Po pjūties žiemkenčių šiaudus reikia kruųpščiai nurinkti arba susmul¬kinus tolygiai paskleisti. Po to dirvos ariamos plūgais su priešplūgiais ar kamparaižiais. Kuo sunkesnė dirva, tuo ariama anksčiau, o kuo greičiau užmirkstanti, tuo – vėliau ir kaip galima banguočiau. Nustatyta, kad cukriniai runkeliai lengvo priemolio dirvoje geriausiai auga ir gaunamas pastoviausias jų derlius, kai dirva skutama, ariama, akėjama arba skutama, jeigu reikia, lyginama ir ariama.

Pavasarinio žemės dirbimo tikslas – išsaugoti dirvos drėgmę runkelių sėklų įterpimo gylyje ir išlaikyti tinkamą dirvos struktūrą.

Pavasarį lyginti dirvas yra nenaudinga, nes mažėja derlius. Kadangi žemiau seklų įterpimo gylio trūksta drėgmės, cukriniai runkeliai neto¬lygiai sudygsta. T odėl pavasarį reikia išlyginti tik sumetimus ir išmetimus, jeigu nebuvo arta apverčiamais plūgais. Taupant dirvos drėgmę, pradžiūvusias dirvas reikia nuakėti. Ruošiant dirvas sėjai svarbiausia jas išpurenti vienodu gyliu (lengvose dirvose 3-4 cm, sunkesnėse ¬2-3 cm) ir palikti nejudintą sluoksnį žemiau sėklos įterpimo gylio, kad kapiliarais galėtų pakilti drėgmė. Viršutinis, uždengiantis sėklas, dirvos sluoksnis turi būti purus ir optimaliai rupus (grumsteliai nuo 1 iki 10 mm dydžio), kad nesusidarytų pluta. Per dideli grumsteliai (10-20 mm) ženkliai mažina sėklų lauko dai¬gumą. Kokybiškai suartas, birias dirvas pakanka pavasarį nuakėti sunkiomis sudvejintomis akė¬čiomis. Piktžolėtas, netinkamai suartas, sunkes¬nes ir suplaktas lietaus dirvas tenka įdirbti kulti¬vatoriais su akėčiomis ir strypeliniais volais. Per giliai kultivatoriais supurentas dirvas prieš sėją reikia voluoti žiediniais volais, nes, giliai įdirbus, runkelių sėklos patenka i sausą viršutinį dirvos sluoksnį.

Neturėtų būti didelio atotrūkio tarp dirvos ruošimo ir sėjos. Nereikėtų paruošti dirvos daugiau negu galima per dieną pasėti.

Tręšimas

Augalų mitybos ypatumai

Normaliam cukrinių runkelių augimui yra būtini makroelementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, natris bei mikroelementas boras.

Daugiausia maisto medžiagų augalai sunaudoja intensyvaus augimo laikotarpiu, t.y., po 6 savai¬čių nuo sudygimo, kada išauga apie 10 tikrųjų lapų, kada išvysto lapijq, galinčią sintetinti sšknia¬vaisių sudėtines medžiagas. Intensyvaus maisto medžiagų naudojimo laikotarpis tęisiasi apie 3 mėnesius. T ačiau ir pirmosiomis savaitėmis po sudygimo labai svarbu, kad augalai turėtų pakan¬kamai lengvai prieinamų maisto medžiagų.

Paskutinįjį vegetacijos mėnesį maisto medžiagų poreikis mažėja, ypač kalio ir natrio. Pasiro¬džius pirmiesiems brendimo požymiams dalis maisto medžiagų, daugiausia kalio ir natrio, grįžta i dirvą su šaknų išskyromis bei susikaupia apmirštančiuose lapuose.

Azotas yra sudėtinė chlorofilo dalis, labiausiai augalo augimą skatinanti maisto medžlaga. Augale azotas skatina ir reguliuoja daugelį augimo, vystymosi procesų. Trūkstant azoto lėtėja augi¬mas, mažėja chlorofilo, lapai būna maži pailgi, šviesiai žali, vėliau pagelsta, stovi vertikaliai.

Fosforas labai svarbus fotosintezės, kvėpa¬vimo, oksidacijos procesams augaluose sukurtų medžiagų ir energijos apykaitai. Jaunuose augalo sšknų ir lapų audiniuose fosforo randama iki kelių tūkstančių kartų daugiau, negu senuose, nustojusiuose augti. Todėl fosforas ypač rei¬kalingas pradiniuose cukrinių runkelių augimo tarpsniuose šaknų veiklai, lapų augimui.

Fosforo trūkumo ankstyvuose augimo tarps¬niuose, neįmanoma kompensuoti vėliau ir gau¬sesniu tręšimu. Kai fosforo trūksta, runkelių lapai būna smulkūs, tamsiai žali violetinio, arba rausvo atspalvio. Apatinių lapų pakraščiai pasi¬daro tamsiai rudi, besiriečiantys į viršų. Šaknia¬vaisiai būna smulkūs, mažai cukringi.

Kalis padidina druskų koncentracijq augalų sultyse, todėl padi¬deja augalo atsparumas salčiams, sausroms ir kitoms nepalankioms sąlygoms. Kai kalio cukri¬niams runkeliams užtenka šakniavaisuose susi¬kaupia daugiau cukraus, be to ir derlius didesnis išauga. Tačiau gausus cukrinių runkelių tręšimas kaliu ir azotu vegetacijos pabaigoje gali sulėtinti cukrinių runkelių brendimą ir cukraus kau¬pimąsi bei sumažinti jo išeigą.

Natrio reikšmė cukriniams runkeliams panaši kaip ir kalio. Natris gali pavaduoti iki 30% kalio
poreikio. Natris didina cukrinių runkelių šakniavaisių ir lapų derlių, cukringumą ir cuk¬raus išeigą. Natris dirvožemyje būna nestabilus, todėl lengvai išplaunamas. Dėl šios priežasties dirvožemyje, ypač lengvesnės granuliometrines sudėties, natrio būna mažai.

Magnis jei magnio cukriniams runkeliams stinga, susilp¬nėja fotosintezė, lapų ir šakniavaisių augimas, ant lapų atsiranda dėmės.

Kalcis. Augalams lengvai prieinamas kalcis iš kal¬kinių medžiagų ir nerūgščiose dirvose sudaro geresnes mitybos sąlygas, sulaiko dirvožemio rūgštėjimo procesą, pagerina struktūrą.

Boras. Cukrinių runkelių dideliam ir cukringų šakniavaisių derliui išauginti labai svarbu pakan¬kamai augalus aprūpinti boru. Jis svarbus šaknų augimui ir vystymuisi. Boras įtakoja fermentų aktyvumą, skatina kvėpavimq ir angliavandenių, ypač sacharozės, sintezę ir nutekėjimą iš lapų i šaknis. Boras augalams reikalingas per visą vegetacijos periodą. Jis didina cukrinių runkelių atsparumą ligoms.

Organinės trąšos

Cukriniai runkeliai – ilgo vegetacijos periodo augalai, gerai išnaudojantys organinių trąšų maisto medžiagas.

Tinkamiausias laikas runkeliams mėšlą kratyti ar laistyti yra ruduo. Vasaros pabaigoje verta kra¬tyti tik šiaudingq mėšlą. Perpuves normalus krai¬kinis mėšlas įterptas šiltu metu greitai minera¬lizuojasi. Dalį iš mėšlo atsipalaidavusio azoto ir kalio šlapią rudenį, besniegę žiemą ir pavasarį gali išplauti i gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius arba per drenažą į vandens telkinius.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1063 žodžiai iš 3485 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.