Dirvožemiai erozijos rūšys
5 (100%) 1 vote

Dirvožemiai erozijos rūšys

DIRVOŽEMIAI. EROZIJOS RŪŠYS

TURINYS

DIRVOŽEMIŲ RŪŠYS……………………………………………………………………………………….3

DIRVOŽEMIŲ TARŠA……………………………………………………………………………………….4

§ PESTICIDAI…………………………………………………………………………..5

§ SUNKIEJI METALAI…………………………………………………………………7

UŽTERŠTOS TERITORIJOS……………………………………………………………………………….8

EROZIJOS RŪŠYS…………………………………………………………………………………………..16

DIRVOŽEMIŲ APSAUGA………………………………………………………………………………….16

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………18

Dirvožemiai , viršutinis purusis žemės plutos sluoksnis, susidaręs iš gimtosios uolienos, veikiamos

dirvodaros faktorių, ir gebantis duoti augalų derlių.Yra pagrindinė žemės ūkio gamybos priemonė.

Lietuvos dirvožemiai iš susidarė mineralinių ( daugiausia moreninių, limnoglacialinių, fliuvioglacialinių, aliuvinio, eolinių) ir biogeninės kilmės gimtųjų uolienų. Mineralinės uolienos pagal mechaninę sudėtį daugiausia yra priemolis, priesmėlis, smėlis, molis.jos turi ne vienodai karbonatų ir augalamas reikalingų maisto medžiagų. Karbonatingiausios dirvodarinės uolienos yra Vidurio žemupyje, ypač jos Šiaurėje. Mažiausiai karbonatų yra Baltijos aukštumose, mažai – Žemaičių aukštumos vakaruose, mažiausiai – Medininkų aukštuma. Biogenines uolienas sudaro žemapelkių ir aukštapelkių durpės.

Ant dirvodarinių uolienų, veikian dirvodaros faktoriams – jaurėjimui, velenėjimui, lesivazui ir pelkėjimui susidaro skirtingi dirvožemiai.

Dirvožemių rūšys:

Vėlėniniai karbonatiniai dirvožemiai. Jie sudaro apie 7 procentus visų Lietuvos dirvožemių. Jų rekcija neultrali ( ph apie 7,5 ) jie turi daug humuso ir augalams reikalingų maisto medžiagų. Tai našiausi Lietuvos dirvožemiai. Sudaro 2 didesnius arealus: vieną apie Joniškį, Joniškėlį ir biržus, kita apie Šakius ir Kudirkos Naumiestį.

Rudžemiai arba miškų rudieji dirvožemiai. Jie yra rusvo atspalvio, rūgsčios reakcijos, turi daug humoso. Jie priskiriami labiau karbonatiniams ir vėlėniniams jauriniams dirvožemiams.

Vėlėniniai jauriniai dirvožemiai. Jie sudaro apie 35 procentus, sujaurja ten, kur mažesnis dirvodarinių uolienų karbonatingumas ir kur daugiau drėgmės. Šie dirvožemiai yra rūgštūs, turi mažai humoso ir augalams reikalingų maisto medžiagų. Jų našumas gerinamas daugiausia kalkinimu ir giliuoju arimu.Velėliniai jauriniai dirvožemiai yra labiausiai paveikti dirvožemio erozijos.

Jauriniai dirvožemiai ir jauros. Jie būdingi spigliuočių miškams, ypač pušynams su samanų ir kerpių danga. Šie dirvožemiai susidaro ant storo smėlio sluoksnio, kuriame nėra karbonatų; jie neturi ryškaus humusinio horizonto ir yra labai rūgštūs. Tai labai menko našumo dirvožemiai.

Velėniniai glėjiniai ir glėjiški priemolio, molio ir priesmolio dirvožemiai. Jie yra įmirkę( dirvožemio profilyje yra melsvų ar žalsvų dėmių). Nudrenuoti šie dirvožemiai prilyksta našiausiems Lietuvos dirvožemiams.

Velėninias jauriniai glėjiniai dirvožmiai. Jie susidaro ant mažaikarbonatingų uolienų. Šie dirvožemiai užima pašlapusias daubas ir nenuotakias plynaukštes. Jie nederlingi, dažniausiai apaugę naturaliomis pievomis, krūmais ir miškais. Nusausinus ir sukultūrinus, juose sėjami žemės ūkio augalai,įrengiamos pievos ir ganyklos.

Jauriniai glėjiniai dirvožemiai. Jie susidaro smėlynuore, kur negiliai slūkso vandeniui nelaidi uoliena. Jų viršutinį sluoksnį sudaro puveninga velėna arba durpės, žemiau yra iliuvinio humusingo horizonto pėdsakų; po juo matyti glėjiškumo žymių. Nusausinti ir sukultūrinti jie tinka pievoms.

Aliuviniai saltiniai dirvožemiai. Jie susidaro upių ir ežerų užliejamuose slėniuose ant aliuvinių įvairios mechaninės sudeties uolienų. Jų paviršių kasmet per potvynį užkloja naujas dumblo sluoksnis. Dalis šių dirvožemių įmirkė ir supelkėję. Tai labai našūs dirvožemiai. Ant jų želia derlingiausios pievos

Žemapelkinių, aukštapelkinių, tarpinių pelkių dirvožemiai. Jie susidaro dėl drėgmės pertekliaus po drėgmę mėgstančia augalija, kur kaupiasi pusiau suirę augalų likučiai. Žemapelkiniai dirvožemiai susidaro iš pelkių augalų, kai per daug gruntinių ir paviršinių vandenų drėgmės. Nusausinti ir sukultūrinti šie tinka pievoms.aukštapelkiniai dirvožemiai dažniausiai susidaro iš samanų, ypač kiminų, kai per daug kritulių. Tarpinių pelkių dirvožemiai dengie kasikurių žemapelkių paviršių. Aukštapelkių ir tarpinių pelkių dirvožemiai žemės ūkiui beveik netinka.

Deliuviniai ir sutvirtintų šlaitų dirvožemiai. Jie susidaro kalvų šlaitų papėdėse

Uždruskėjusieji pajūrio dirvožemiai. Jie susidaro siauroje Baltijos pajūrio terasoje, kurią protarpiais apsemia sūrus jūros vanduo.. šie dirvožemiai yra petys nederlingiausi

Kultūriniai arba antropologiniai dirvožemiai. Jie
susidaro tokiose vietose kur labai intensyviai naudojama žemė. Šie dirvožemiai yra labai paveikti žmogaus ūkinės veiklos. Turi labai storą humusinį horizontą, dėl to labai drlingi.

Ūkininkaujant dirvožemiai yra veikiami argotechnikos ir melioracijos priemonių, dėl to ilgainiui pasidaro kultūriniai. Dirvožemio kultūrinimas apima tręšimą, kalkinimą, gilaus armens sudarymą, daugiamečių žolių sėjimą, sideraciją, sausinimą.

DIRVOŽEMIO TARŠA

Labiausiai užterštas dirvožemis ir paviršinis žemės sluoksnis yra didžiausiuose miestuose, ypač pramonės įmonių, transporto magistralių ir mazgų teritorijose bei šalia jų. Pramonės įmonių teritorijose aptinkami sunkiųjų metalų, naftos produktų kiekiai, viršijantys didžiausias leistinas koncentracijas. Didesnės negu foninės sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje aptinkamos ir šalia tokių įmonių esančiose teritorijose. Pavyzdžiui, Mažeikių naftos perdirbimo įmonės poveikio zonoje nustatytas padidėjęs nikelio ir vanadžio, Naujosios Akmenės cemento gamyklos poveikio zonoje – chromo, nikelio ir vanadžio, Jonavos ir Kėdainių trąšų gamyklų poveikio zonose – vario kiekis. Pakelėse, ypač judriųjų automagistralių, kaupiasi benzopirenas ir švinas.

Dirvožemis – viršutinis, fizikinio ir cheminio dūlėjimo labiausiai išpurentas Žemės plutos sluoksnis, per daugelį tūkstančių metų susidaręs iš dirvodarinės uolienos, klimato, augalijos ir gyvūnijos, reljefo ir paties dirvožemio amžiaus sąveikoje. Tai svarbiausias gyvybės substratas, gebantis duoti augalų derlių.

Daugiausia dirvožemį teršia pramonės ir energetikos įmonės bei žemės ūkyje naudojamos trąšos. Teršalai į dirvožemį patenka su krituliais, pramonės įmonių dulkėmis, autotransporto išmatomosiomis dujomis, nutekamaisiais vandenimis, tręšiant ir pan. Svarbiausi jų – organinės ir mineralinės (sieros, druskos ir azoto) rūgštys, sunkieji metalai, organiniai pesticidai, naftos produktai. Sunkieji metalai: Hg, Pb, Cd, Zn,Cu, Co, Ni į dirvožemį patenka iš atmosferos vykstant natūraliems biosferos reiškiniams (pvz., išsiveržus ugnikalniams) ir dėl žmonių ūkinės veiklos. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos į dirvožemius patenka pesticidai. Daugelis jų ir jų tarpiniai skilimo produktai yra nuodingi ir pavojingi dirvožemyje gyvenantiems organizmams.

Dirvožemio mikroorganizmai sugeba daugumą teršalų suskaidyti iki elementarių cheminių junginių. Be to, dirvožemiai pasižymi ir antiseptinėmis savybėmis, t.y. neleidžia vystytis į dirvožemį patekusiems patogeniniams ligų sukėlėjams. Tačiau labai užterštuose dirvožemiuose šios savybės būna prislopintos, todėl dirvožemis gali tapti pavojingų infekcinių ligų židiniu

§ Pesticidai

§ Sunkieji metalai

Pesticidai :

Herbicidai

Simtriazininių herbicidų likučiai 1994 m. tirtuose ūkiuose buvo nustatyti 353 pavyzdžiuose. Viršijantys sanitarinę-higieninę DLK (0,2 mg/kg) simazino likučiai buvo aptikti 2,1 % visų analizuotų pavyzdžių, o viršijantys fitotoksinę DLK (0,01 mg/kg) – 7,8 % visų analizuotų pavyzdžių. Pavasarį maksimali simazino koncentracija viršijo viename iš pavyzdžių fitotoksinę DLK 127 kartus, o rudenį – 80 kartų. Didžiausios simazino likučių koncentracijos 1994 m., kaip ir 1991-1993 m., buvo rastos ten, kur tik simazinas buvo sistemingai naudotas dideliais kiekiais, t.y. soduose.

Prometrino likučiai dirvoje aptikti tik 4 atvejais ir neviršijo 0,06-0,14 DLK. Ekstremalus atvejis nustatytas Jurbarko raj. Viešvilėje, kur prometrino likučiai dirvoje sudarė 35,4 DLK.

Atrazino ir propazino likučiai aptikti tik ekstremaliais atvejais tirtuose pavyzdžiuose. Maksimali propazino koncentracija aptikta Jurbarko raj. Viešvilėje, sudarė 108,5 mg/kg (DLK – 0,05 mg/kg).

Nežymūs treflano likučiai rasti 3 atvejais, bet maksimalus kiekis neviršijo 0,12 DLK. Ekstremaliais atvejais dideli treflano likučiai aptikti Jurbarko raj. Viešvilės ūkyje – 545,58 DLK.

Nežymūs dalapono likučiai (0,15 DLK) buvo aptikti tik viename pavyzdyje (tirta 60 pavyzdžių).

2,4 D-amino druskos likučiai, viršijantys DLK, pavasarį buvo nustatyti 23 % visų analizuotų pavyzdžių. Tai galima paaiškinti tuo, kad dirvos pavyzdžiai rinkti, matyt, tuoj po pesticidų panaudojimo. Rudenį 2,4D-amino druskos likučiai, 1,3 karto viršijantys DLK nustatyti tik 1 pavyzdyje.

Insekticidai

Chlororganinių insekticidų likučiai buvo tiriami daugiamečių tyrimų vietose, nacionaliniuose parkuose bei draustiniuose ir ekstremalių įvykių vietose. Buvo ištirti 142 dirvos pavyzdžiai. Foniniai likučiai rasti tik daugiamečių tyrimų vietose Kėdainių raj. Dotnuvos eksperimentiniame ūkyje. Chlororganinių pesticidų likučiai yra ženklūs ekstremalių įvykių vietose. Jurbarko raj. Viešvilėje viename pavyzdyje rasta 92,089 mg/kg lindano bei 1,117 mg/kg DDE likučių.

Sunkieji metalai:

Miško dirvožemių užterštumas

1994 m. sunkiųjų metalų kiekiai buvo nustatomi miško paklotėje ir 0-20 cm storio mineralinio bei organinio dirvožemio bandiniuose, surinktuose 16´16 km miško dirvožemių monitoringo tinkle. Tirtuose miško dirvožemiuose nustatyti vidutiniai sunkiųjų metalų kiekiai pateikiami lentelėje.

Šie kiekiai neviršija mūsų šalyje ir Vakarų Europoje nustatytų DLK.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1455 žodžiai iš 4838 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.