Dirvožemio gerinimas
5 (100%) 1 vote

Dirvožemio gerinimas

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………………… 2

Dirvožemio gerinimas………………………………………………………………………………….. 3

Melioracija…………………………………………………………………………………………………. 5

Kalkinimas…………………………………………………………………………………………………. 7

Drėkinimas………………………………………………………………………………………………… 8

Keturios derlingumo sąlygos………………………………………………………………………… 9

Trumpa Lietuvos dirvožemių charakteristika ir priemonės pakelti jų derlingumui 11

Naudota literatūta………………………………………………………………… 15

Įvadas

Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis, susidaręs paviršutinėse uolienose, veikiamas vandens, oro, gyvųjų organizmų, ir gebantis duoti augalų derlių, pagrindinį žemės ir miškų ūkio gamybos priemonė.

Intensyvi gamyba ir gamtos apsauga žemės ūkyje suderinami dalykai. Galime nuolat intensyviai dirbti žemę, tręšti laukus organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, kalkinti, nuosekliai naikinti piktžoles, augalų ligų pradus ir kenkėjus, auginti derlingas kultūras ir nepakenkti dirvai, aplinkai, gamtai.Norint visa tai įgivendinti, reikia tiksliai mokslo rekomendacijų.Svarbu nepamiršti, kad žemėje augs derlius ir ateinančioms kartoms.

Intensyvinant žemės ūkio gamybą, svarbu dirvų melioravimas, gamybos mechanizavimas,chemizavimas, specializavimas ir koncentravimas, darbo mokslinis organizavimas, mokslo patyrimas. Visomis minėtomis priemonėmis iš žemės siekiama gauti kuo didesnę produkciją.

Gamybai naudojamas itin svarbus paviršinis purus žemės sluoksnis, vadinamas dirvožemiu. Kasdieninėje kalboje dirbamą žemę įprasta vadinti dirva.

Dirvožemio susidarymas – tai ilgas ir sudėtingas dirvodaros procesas. Manoma, kad 2-3 cm humusingam dirvožemio sluoksniui susidaryti reikėjo apie 700-1000 metų. Todel ypač svarbu branginti, saugoti šį paviršinį sluoksnį, nes nuo jo derlingumo priklauso ir auginamų kultūrų derlius. Nerūpestingai ūkininkaujant, gali sumažėti potencialus dirvožemio derlingumas, o racionaliai jį panaudojus, sudaromos sąlygos ne tik išsaugoti naturalų derlingumą, bet ir jį padidinti.

Šis darbas skirtas aptarti dirvožemio derlingumo didinimo, racionalaus jų panaudojimo klausimus. Tikimasi,kad pateiktos žinios padės žemdirbiams efektyviai nauoti žemę, nuolat didinti jos derlingumą, saugoti ją nuo erozijos ir užterštumo.

DIRVOŽEMIO GERINIMAS

Sparčiai didėjant žmonių skaičiui žemėje,vienu iš pagrindinių žmonijos uždavinių tapo dirvožemio derlingumo didinimas.tik geros struktūros puriame dirvožemyje gali būti užtikrinamas tinkamas oro,drėgmės ir maisto medžiagų režimas,normali dirvos mikroorganizmų veikla,geros augalų augimo bei vystymosi sąlygos bei aukštas jų derlingumas.

Dirvos purumo ir tinamos jo struktūros palaikymui naudojamos įvairios agrotechninės priemonės,tačiau svarbų vaidmenį čia vaidina ir mechaninis dirvos purenimas(arimas, kultivavimas ir pam.), kaip viena iš pagreitintos dirvodaros priemonių. Iš kitos pusės,dirvos purenimas gali būti traktuojamas ir kaip antropogeninė priemonė,skatinanti dirvos eroziją.Suarus dirvožemį ir sunaikinus daugiametę augmeniją sudaromos ypatingai palankios sąlygos vandens erozijai.

Dirvos tręšimas ne tik padidina maisto medžiagų kiekį dirvožemyje,bet tinkamai jas naudojant (ypač organines ir žaliąsias trąšas), prisideda ir prie dirvožemio struktūros gerinimo.

Pradiniame žemdirbystės vystymosi etape (lydiminė žemdirbystė), dirvožemis buvo tręšiamas pelenais,deginant daugiametę augmeniją,daugiausia miškus.Toks primityvus tręšimo būdas dar ir dabar plačiai naudojamas ir prisideda prie miškų naikinimo.

Vėlesniuose žemdirbystės epochos etapuose,pereinant prie sėsliosios žemdirbystės,dirvožemiai daugiausia buvo tręšiami organinėmis traąšomis (gyvulių mėšlu). Mėšlas, tai kompleksinė ilgai veikianti trąša, kuriai pamažu mineralizuojantis, augalai aprūpinami ne tik būtinais makroelementais (azotas,fosforas,kalis), bet ir daugeliu mikroelementų. Be to mėšlas tam tikru laipsniu sumažina dirvožemio rūgštingumą, padidina humuso kiekį ir gerina dirvožemio struktūrą. Aplinkos požiūriu tai,be abejo, pati tinkamiausia trąša ir pastaruoju metu vis plačiau diegiamų ekologinės žemdirbystės metodų pagrindas.

Šiuolaikinė žemdirbystė grindžiama gamybos mechanizavimu ir chemizavimu. Mineralinės trąšos, viena iš pagrindinių šiuolaikinių dirvožemio derlingumo didinimo priemonių. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenimis, vienas kilogramas azotinių trašų (pagal veikliąją medžiagą), padidina javų derlių daugiau nei dešimčia kilogramų, o bulvių ir cukrinių runkelių derlių beveik šimtu kilogramų. Tačiau gausus mineralinių trąšų naudojimas daro dirvožemiui ir neigiamą poveikį. Daugelis mieralinių
trąšų didina dirvožemio rūgštingumą, tręšiant tik mineralinėmis trąšomis mažėja humuso kiekis, nyksta mikroorganizmai, blogėja dirvožemio struktūra.

Dirvožemio gerinimui, be minėtų agrotechninių priemonių, naudojamos ir specialios priemonės, kurios apibendrintai vadinamos dirvožemio melioracija. Tai dirvožemio sausinimas, kalkinimas, drėkinimas. Siauresniąja prasme melioracija paprastai suprantama kaip divų sausinimas.

Sausinamoji melioracija yra vienas iš efektyviausių būdų pertekligo drėgnumo dirvožemių derlingumui padidinti. Pažeminus gruntinio vandens lygi, pagerėja dirvožemių hidrologinis režimas,aeracija ir struktūra,paspartėja dirvodaros procesai. Laikoma,kad mūsų gamtinėmis sąlygomis nusausintose plotuose grūdinių kultūrų derlius vidutiniškai padidėja 6-7 cnt?ha, tai yra beveik trečdaliu. Lietuvoje perteklingo drėgnumo dirvožemiai sudaro apie 55% visų žemės ūkio naudmenų.<…>

Dirvožemio kalkinimas yra efektyvi rūgščių dirvožemių gerinimo priemonė. Pakalkinus rūgščius dirvožemius pagerėja jų agrocheminės savybės, suaktyvėja mikroorganizmų veikla, pagerėja maisto medžiagų įsisavinimas. <…>

Daugelyje pasaulio regionų drėgmės stoka yra svarbiausias dirvožemių derlingumą ribojantis veiksnys. Dirbtinis dirvožemių drėkinimas, kaip ir visos antropogeninės dirvožemio derlingumo didinimo priemonės, turi ir tam tikrų neigiamų pasekmių – svarbiausia iš jų dirvožemio druskėjimas. Gruntiniai vandenys sausringuose pasaulio regionose pasižymi gana dideliu druskingumu. Periodiškai gausiai drėkinant dirvožemį, drėgmė pasiekia gruntinį vandenį ir jai garuojant molekulinio vandens sukibimo dėka gruntinis vanduo dirvožemio kapiliarais pasiekia dirvos paviršių. Vandeniui išgaravus, druskos (daugiausia kalio ir magnio sulfatai bei karbonatai) pradeda kauptis dirvos paviršiuje ir dirvožemio derlingumas pradeda sparčiai mažėti.

Antropogeniniai dirvodaros veiksniai paspartina gamtinius dirvodaros procesus ir didina dirvožemio derlingumą. Faktiškai beveik visus antropogeninius dirvodaros veiksnius galima suskirstyti i dvi grupes:

· dirvožemio purenimas;

· dirvožemio tręšimas.

1. DIRVOŽEMIO GERINIMAS

¨ Žemės ūkio veikla

1.1 Purenimas

1.2 Trešimas

¨ Melioracija

1.1 Sausinimas

1.2 Kalkinimas

1.3 Drėkinimas

MELIORACIJA

Gausų ir stabilų žemės ūkio derlių galima gauti tik kompleksiškai sukultūrinus visas žemes.Ypač didelę svarbą turi dirvų melioracija.Tai viena efektyviausių ir ilgalaikių derlingumo didinimo prieminių,įgalinančių gauti žemės ūkio produkciją tokiose žemėse, kurios yra neproduktyvios, arba kurių iš viso panaudoti neįmanoma. Ji sudaro sąlygas intensyviau panaudoti žemę ir iš to paties ploto gauti daug daugiau produkcijos.Melioracija- tai brangi, tačiau ilgalaikė derlingumo didinimo priemonė.Sureguliavus drėgmės režimą,pagerėja dirvos fizinės ir cheminės savybės, anksčiau galima pradėti pavasario lauko darbus,todėl pailgėja vegetacijos laikotarpis ir augalams esti geresnės augimo ir vystimosi sąlygos.

Sausinant arba drėkinant žemes, sutrikdoma natūrali vandens apytaka ir tai daro poveikį biogeninįų medžiagų kiekiams vandenyje. Biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo junginių) perteklius paviršiniame vandenyje ir geriamojo vandens šaltiniuose yra žalingas vandens faunai ir žmonių sveikatai. Todėl reguliuojant vandens režimą labai svarbu apsaugoti gruntinį ir paviršinį vandenis nuo užteršimo. Ypač pavojingas yra geriamojo vandens užteršimas nitratais .

Viena iš efektyviausių dirvožemio vandens režimui sureguliuoti priemonių yra drenažas. Jo pranašumas,lyginant su kitomis sausinimo priemonėmis,yra tas,kad jis netrukdo įdirbti laukus,panaudoti galingas žemės ūkio mašinas, nuimti derlių. Gerai įrengtos drenažo sistemos veikia labai ilgai ir gali pašalinti drėgmės perteklių per trumpą laiką. Intensyvinant žemdirbystę, tai labai svarbu.

Sureguliavus drėgmės režimą ir pagerėjus aeracijos sąlygoms, dirvožemyje išnyksta arba sumažėja glėjiškumas, pagerėja jo fizinės,cheminės ir biologinės savybės.Tokiomis sąlygomis drenuotuose dirvožemiuose augalų šaknys prasiskverbia giliau negu nedrenuotuose.Jos geriau paima dirvoje esančias maisto medžiagas, todėl augalai intensyviau auga ir sparčiau vystosi.

Melioruotose dirvose daug geriau veikia visos derlingumo didinimo priemonės negu nemelioruotose.Nusausintos dirvos pavasarį anksčiau pradžiūsta,todėl galima optimaliais terminais paruošti dirvą ir pasėti. Tai labai svarbu, nes ankstyvos sėjos pasėliai visuomet subrandina gausesnį derlių.

Drenažas ir jo priežiūra

Žemės savininkas atsako ir negali trukdyti garantuoti melioracijos įrenginių funcionavimą gretimuose žemėse ,taip pat negali pažeisti gretimų vandens naudotojų teisių . Bet kokie žemės darbai arba naujų pastatų statyba melioruotuose plotuose privalomi suderinti su valstybei priklausančius melioracijos įrenginius valdančia tarnyba.

Žemės savininkas turėtų atsakyti už:

– tinkamą drenažo sistemų naudojimą ir priežiūrą;

– vandens,ištekančio iš drenažo sistemų į gretimą teritoriją,kokybę;

– drenažo sistemų gadinimą ir vandens drenažo sistemoje teršimą.

Dirbant drenuotą žemę ir

nepažeisti išvardytų reikalavimų, rekomenduojama:

1. Nenaudoti trąšų (organinių ir mineralinių) ir nevažiuoti per dirvą su mašinomis tuo metu, kai dirva tokia šlapia, kad klimpsta mašinos, nes trąšos su vandeniu greit prasisunkia gilyn ir patenka į drenažą, o klimpstančios mašinos gali sulaužyti drenažo vamzdelius.

2. Buitines nuotėkas ar srutas drenuotoje žemėje laistyti tik pasitarus su specialistu.

3. Pasibaigus pavasario polaidžiui reikia:

· apžiūrėti, ar drenažo sistemos veikia gerai ir ar visas plotas vienodai nusausėjęs;

· patikrinti, ar plote neatsirado piltuvo ar kitos formos duobių ir išgraužų (tai grunto įsiurbimo požymis drenažo gedimų vietose);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1532 žodžiai iš 5046 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.