Dirvožemio tarša1
5 (100%) 1 vote

Dirvožemio tarša1

Dirvožemių būklėDirvožemis – gana buferiška ekosistemos sudedamoji dalis. Jeigu miškų augalijos, ypač spygliuočių pakenkimus ar net džiūvimą nesunku pamatyti, tai miško dirvožemių savybės kinta nepastebimai ir palyginti lėtai. Duomenų apie ilgalaikį rūgštaus lietaus poveikį dirvožemiams mažoka. Be to, yra gana sudėtinga interpretuoti gautuosius duomenis. Gilesniųjų dirvožemio horizontų reakciją sąlygoja geologinis substratas, o viršutinių – ne tik teršalai, bet ir augalija, ūkinė veikla. Miško dirvožemių rūgštėjimu ypač susirūpinusios Skandinavijos šalys. Nors ten atmosferos užterštumas palyginti žemas, bet ant rūgščiųjų granitinių uolienų susiformavę negilūs dirvožemiai yra jautrūs rūgštaus lietaus poveikiui. Manoma, kad Švedijoje per pastaruosius 60 metų rūgščių kiekis dirvožemiuose padidėjo 10 kartų. Kai kuriuose Švedijos ir Norvegijos miškuose dirvožemių reakcija parūgštėjo net iki pH=1 (dirvožemiai, kurių pH mažiau negu 3, praktiškai tampa nederlingais) iki 50-60 cm gylio. Rūgštėja ir Vakarų Europos miškų dirvožemiai, nors jie yra žymiai buferiškesni negu Skandinavijoje. Dirvožemiai rūgštėja ne tik Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje, kuriose gausu stambių pramonės taršos šaltinių, bet ir kaimyninėse valstybėse (Austrijoje, Vokietijoje ir kt.). Lenkijos miškų pakločių pH rodiklis nuo 1927 m. sumažėjo vienetu (t.y. rūgštingumas padidėjo 10 kartų), o viršutinių mineralinių horizontų – 0.7-0.3. Čekijos mokslininkai nustatė, kad kai kurių mažiau buferiškų miško dirvožemių rūgštingumas palyginti su 1940 m. dėl rūgščių kritulių padidėjo 4 kartus. Slovakijoje yra miškų, kuriuose nuo 1953-1955 iki 1983-1984 metų pakločių reakcija sumažėjo vidutiniškai nuo pH= 4.8 iki pH=4.0, o humusinių mineralinių sluoksnių – nuo pH=4.1 iki pH=3.4. Minėtieji tyrimai vykdyti daugiausia spygliuočių medynuose, kuriuose, be antropogeninio, vyksta ir natūralus dirvožemių rūgštėjimas. Tačiau Vokietijoje nustatyta, kad buko medynuose per aštuonerius metus (1982-1990 m. laikotarpyje) miško paklotė parūgštėjo nuo pH=4.5 iki pH=4.0.

Rūgštaus lietaus poveikiui jautriausi vidutiniškai rūgštūs dirvožemiai (pH=5-6), kuriems būdingas mažas bazinių katijonų imlumas. Atsparesni rūgštiems krituliams yra labai rūgštūs (pavyzdžiui, pelkiniai durpiniai dirvožemiai) ir šarminės reakcijos dirvožemiai (velėniniai karbonatiniai, velėniniai glėjiški ir glėjiniai). Didžiausiu buferiškumu pasižymi gilūs, molingi, storą humuso sluoksnį turintys dirvožemiai.

Nuo rūgštaus lietaus pirmiausia rūgštėja (ypač sausomis ir šaltomis vasaromis) miško paklotė, o tik po to ir ne taip intensyviai, viršutiniai mineraliniai sluoksniai. Rūgštūs krituliai sulėtina miško pakločių irimą, o jei pH mažiau negu 3, pakločių mineralizacija gali visai sustoti. Kai miško dirvožemių reakcija tampa mažesnė negu pH=4-4.5, mikroorganizmų veikla slopinama , žūsta mikrofauna, sulėtėja nitrifikacija, organinių medžiagų skilimas į augalams prieinamas maistingąsias medžiagas. Be to, intensyviau išsiplauna augalams gyvybiškai reikalingų kalio, magnio, kalcio jonų , organinių jonų, padidėja potencialiai toksiškų sunkiųjų metalų (Al, Fe, Mn, Cu, Cd, Zn, Pb ir kt.) aktyvumas. Dėl judraus aliuminio nyksta grybinė dirvožemio flora (mikorizė), žūsta smulkios augalų šaknelės, todėl pablogėja augalų mineralinė mityba bei būklė.

Be rūgštėjimo, dirvožemiuose vyksta sunkiųjų metalų akumuliacija. Dirvožemis, atlikdamas akumuliacinę ir transformacinę funkcijas, sąlygoja sunkiųjų metalų apytaką gamtoje. Sunkiųjų metalų perteklius dirvožemyje neigiamai veikia mikroorganizmus, dirvožemio fauną ir netgi augmeniją. Nustatyti dirvožemių užterštumą sunkiaisiais metalais keblu, nes jų kiekis labai priklauso nuo gimtųjų uolienų prigimties.

Nemažai yra sukaupta duomenų ir apie Lietuvos miškų dirvožemių savybes. Tačiau turimi rezultatai daugeliu atvejų neatspindi atskirų dirvožemio savybių kitimo tendencijų, sunku palyginti duomenis, nes tyrimai buvo vykdomi per visą vegetacijos laikotarpį, dažnai nesilaikant vieningų metodikų. Jau keletą metų Europos Ekonominė Komisija koordinuoja miško dirvožemių monitoringo tarptautinę programą (ji yra Europos miškų monitoringo kompleksinio arba integruoto monitoringo dalis). Pagal ją miško dirvožemiai tiriami periodiškai, pagal vieningas metodikas (rugpjūčio-rugsėjo mėn.), be to, tarptautiniu mastu nuolat aprobuojamas analizių tikslumas. Ilgalaikis miško dirvožemių monitoringas įgalins išaiškinti ne tik dirvožemyje vykstančius pokyčius, bet ir nustatyti šių pokyčių priežastis.

Lietuvoje miško dirvožemių monitoringas pagal tarptautinę I-ojo lygio programą vykdomas nuo 1991 m. Daugiausia dėmesio jame skiriama dirvožemių rūgštėjimo problemai, teršalų akumuliacijai.

Svarbus miško dirvožemių jautrumo rodiklis yra miško paklotės parametrai. Jie nustatomi tam, kad būtų galima apskaičiuoti teršalų apkrovas, t.y. ploto vienete susikaupusių teršalų (sieros ir azoto junginių, sunkiųjų metalų ir kt.) kiekius. Be to, miško dirvožemiai, su plona miško paklote arba iš viso be jos, gali labiau užsiteršti, nes teršalai tiesiogiai patenka į mineralinį dirvožemį. Lietuvoje vyrauja miškai,
kuriuose miško pakločių storis yra 2-5 cm, o masė svyruoja nuo 30 iki 50 t/ha absoliučiai sausos medžiagos (4.3 pav.). Šie miškai, daugiausia spygliuočių, paplitę vakarinėje, pietinėje ir šiaurės rytinėje dalyse. Čia minėti miško pakločių parametrai didžiausi nederlinguose ir įmirkusiuose miškų dirvožemiuose (jų pakločių masė kai kur viršija 50t/ha). Lapuočių miškuose, ypač tų, kurie auga derlinguose Vidurio Lietuvos dirvožemiuose, miško pakločių parametrai mažiausi: storis – 1-2 cm (vietomis iki 1 cm), masė – 5-20 t/ha. Panašūs duomenys gauti ir šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje (Mažeikiai, Akmenė) bei apie Joniškį. Rūgščiausi miško dirvožemiai (miško pakločių pH(CaCl2)= 2.1-4.0, viršutinio 0-5 cm mineralinio dirvožemio pH(CaCl ) =3-5) yra Vakarinėje ir Pietinėje Lietuvoje (4.4 pav.). Šie dirvožemiai turi didžiausią mainų rūgštingumą, didžiausi yra mainų H+ ir Al+++ kiekiai. Ypač šių katijonų kiekis yra padidėjęs Žemaitijos miškų dirvožemiuose, kur dėl padidinto atmosferos kritulių kiekio dirvožemiai smarkiai nukalkėję, yra sulėtėjusi miško pakločių mineralizacija. Dėl to susidaro palankios sąlygos kauptis agresyviosioms rūgštims viršutiniuose dirvožemio horizontuose. Gana rūgštūs, pasižymintys didžiausiu mainų rūgštingumu bei mainų H+ susikaupimu, yra Rytų ir Pietryčių Lietuvos miškų dirvožemiai. Čia vyrauja nederlingi, nedaug mainų Ca++ ir Mg++ turintys jauriniai smėliniai dirvožemiai. Mažiausiai rūgštūs Vidurio Lietuvos žemumos miškų dirvožemiai (miško pakločių pH(CaCl ) =5.1-7.0), nes čia vyrauja karbonatingi, labiausiai turtingi mainų Ca++ bei Mg++ normalaus drėkinimo arba suglėjėję dirvožemiai.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 1148 žodžiai iš 3190 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.