Diskriminacija
5 (100%) 1 vote

Diskriminacija

1121

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

Sporto technologijų ir turizmo fakultetas

Rekreacijos, turizmo ir sporto vadybos katedra

Referatas

Diskriminacija

Darbą priėmė: dėst.

B. Švagždienė

Darbą atliko: TSV3-2 stud.,

Nerijus Masėnas

Kaunas 2004

Turinys

Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3

Lyčių lygių galimybių politikos pagrindas – moterų ir vyrų lygių galimybių

įstatymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4

Pagrindinės įstatymo sąvokos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . .5

Diskriminacija darbe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .6

Diskriminacija švietimo ir mokslo įstaigose . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . .7

Valdžios ir valdymo institucijų privilegijos . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . 8

Seksualinis priekabiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . .8

Nacionalinis lygių galimybių mechanizmas . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . .10

Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .11

Literatūros sąrašas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 12

Įvadas

Malonu pažymėti, jog Lietuvos teisinė sistema iš esmės atitinka

Europos žmogaus teisių konvencijos įvertintas nuostatas. Lietuva yra

pasirašiusi didžiąją dalį panašaus pobūdžio tarptautinių dokumentų, kas jau

savaime byloja apie tai, jog mūsų įstatymuose reglamentuojamos visos

pagrindinės žmogaus teisės bei jų apsauga. Nepaisant to, vis dar

susiduriame su daugybe mūsų teisių pažeidimo formų ir dideliais sunkumais

stengiantis jų išvengti. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti lyčių lygybė, kuri

Lietuvoje įteisinta įstatymiškai, tačiau realiame gyvenime vis dar

pakankamai dažnai susiduriame su diskriminacija dėl lyties.

Lyčių lygių galimybių politikos pagrindas – moterų ir vyrų lygių galimybių

įstatymas

Žmogaus teisės – viena populiariausių šiuolaikinės pasaulio

bendruomenės temų. Pamažu rūpinimasis žmogaus teisėmis tampa demokratinių

valstybių vidaus politikos prioritetu.

Turime susipažinti, kad ilgą laiką visuomenėje buvo vengiama

diskutuoti šia tema. Dažnam ir dabar tokios kalbos vis dar kelia šypseną ar

asocijuojasi su feminizmu, kaip kraštutinė pažiūra. Tiesa, visuomenės

požiūrio bei nuo seno susiformavusių stereotipų keitimas yra sunkus ir

ilgas procesas. Todėl Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo priėmimas bei

jo vykdymą kontroliuojančios tarnybos yra svarbus teisinis žingsnis

stengiantis realiai užtikrinti vienos iš pagrindinių asmens teisių –

nediskriminacijos dėl lyties – laikymąsi.

Draudimas diskriminuoti žmogų dėl jo lyties įrašytas pačioje Lietuvos

Respublikos Konstitucijoje, kurios 29 straipsnis skelbia, jog “žmogaus

teisių negalima varžyti ir teigti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės,

tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar

pažiūrų pagrindu”. Lietuvos Respublikos Konstitucija – ne deklaracija, o

tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl sprendimas Lietuvoje turėti Moterų

ir vyrų lygių galimybių įstatymą yra visiškai objektyvus, pagrįstas ir

teisingas.

Daugeliu požiūriu minėtos konstitucinės nuostatos konkretizavimas,

atskleidžiant žmogaus teisių turinį, jų įgyvendinimo tvarką ir sąlygas

atskiru įstatymu yra ne tik ryškiai suformuluotos valstybės nuostatos, o

ypač Lietuvai tapus Europos Sąjungos bei NATO nare, rezultatas, bet ir ilgo

laikotarpio moterų organizacijų darbo vaisius. Dar 1992 m. buvo viešai

pradėti kalbėti apie tokio įstatymo reikalingumą Lietuvoje rengiamose

konferencijose ir seminaruose. Tada buvo pirmą kartą susipažinta su Šiaurės

šalių lygybės įstatymais, tuomet veikusiais jau gerą dešimtmetį. Tačiau

kurį laiką pastangos įtikinti valdininkus tokio įstatymo reikalingumu buvo

nevaisingos: buvo tikinama, kad Lietuvoje lyčių lygias teises ir galimybes

garantuoja kiti įstatymai. 1994 – 1996 metais rengti įvairūs galimo

įstatymo projektai, tačiau daugelis jų susilaukė kritikos – ne tik iš

kvalifikuotų teisininkų, bet ir pačių moterų organizacijų
pusės. Reali

galimybė priimti Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą atsirado po 1996

m. Seimo rinkimų, susibūrus parlamentinei moterų grupei, juo labiau, kai

lygių galimybių įstatymo priėmimas ir ombudsmeno institucijos įsteigimas

buvo minimas daugelio į Seimą patekusių partijų rinkiminėse programose.Taip

pat buvo pateiktos pataisos kitiems įstatymams patikslinti, užtikrinančios

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo veiksmingumą.

Taigi, atsižvelgdamas į lyčių lygių galimybių klausimus, Lietuvos

Respublikos Seimas 1998 m. gruodžio 1 d. priėmė Lietuvos Respublikos Moterų

ir vyrų lygių galimybių įstatymą, kurio vykdymui užtikrinti 1999 m.

balandžio mėn. 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas savo nutarimu paskyrė

Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierių. 1999 m. gegužės 25 d. LR

Seimas įsteigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą. Ši tarnyba yra

savarankiška valstybės institucija, atskaitinga Seimui, jos veikla

grindžiama demokratijos, teisėtumo, bešališkumo ir teisingumo principais.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba prižiūri, kaip įgyvendinamos

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos moterų ir vyrų lygios

teisės ir galimybės, kaip vykdomas Moterų ir vyrų lygių galimybių

įstatymas. Lygių galimybių kontrolieriaus ir jo tarnybos pareigūnai tiria

skundus apie diskriminacijos ir seksualinio priekabiavimo; atlieka tokio

pobūdžio tyrimus savo iniciatyva, jei lygių teisių pažeidimo požymius

nustato iš spaudos ir kitų informavimo priemonių ar kitokių šaltinių;

pagal savo kompetenciją teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos valdžios ir

valdymo institucijoms dėl teisės aktų tobulinimų bei moterų ir vyrų lygių

teisių prioritetų, kontroliuoja, kad žiniasklaidos priemonėse nebūtų

diskriminacinio pobūdžio skelbimų; pagal kompetenciją nagrinėja

administracinių teisės pažeidimų bylas ir skiria administracines nuobaudas.

Kontrolierius ir Lygių galimybių tarnybos pareigūnai kontroliuoja,

kaip Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą įgyvendina valdžios ir

valdymo, švietimo, mokslo, studijų institucijos bei darbdaviai. Tuo tikslu

gali reikalauti pateikti visą informaciją, dokumentus ir medžiagą, būtiną

lygių galimybių kontrolierių funkcijoms atlikti, be to, stebėtojo teisėmis

gali dalyvauti egzaminuojant ar konkursuose dėl darbo, taip pat egzaminų ar

priėmimo į švietimo įstaigas, mokslo ir studijų institucijas metu. Surinktą

tyrimo metu medžiagą ar turimą informaciją tarnybos pareigūnai turi teisę

tolimesniam tyrimui ar sprendimo priėmimui kitoms kompetentingoms

institucijoms.

Pagrindinės įstatymo sąvokos

Konkrečiau nagrinėjant įstatymą, pažymėtina tai, kad jame apibrėžtos

tokios sąvokos:

1. Moterų ir vyrų lygios galimybės – tai tarptautiniuose žmogaus ir

piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose

įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas. Toks apibrėžimas, visų pirma,

nurodo į Visuomenės žmogaus teisių deklaracijos 1, 2 ir 7 bei Europos

žmogaus ir piliečio teisių pagrindinių laisvių konvencijos 1, 13 ir 14

straipsnius, kurių nuostatos skelbia, kiekvieno žmogaus galimybę

naudotis visomis teisėmis bei laisvėmis, nepaisant tokių skirtumų kaip

lytis bei visų asmenų teisę į lygią apsaugą nuo diskriminacijos. Čia

galima pažymėti ir 1988 m. pasirašytą Europos socialinės chartijos

Papildomą protokolą, į kurį buvo įtraukta teisė į vienodas galimybes

bei vienodą padėtį įsidarbinant ir pasirenkant profesiją.

2. Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas (diskriminacija) – pasyvus ar

aktyvus elgesys, kuriuo išreiškiamas teisių apribojimas ar privilegijų

teikimas dėl asmens lyties. Be to, šis apibrėžimas kaip diskriminaciją

nusako ir pažeminimą bei paniekinimą, kas praplečia Konstitucijoje

reglamentuotą diskriminacijos supratimą. Svarbu, kad apibrėžiant šią

sąvoką konkrečiai nustatoma, kada atitinkami veiksmai nėra laikomi

moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimu. Šios išimtys susiję su

skirtingomis moterų ir vyrų fiziologinėmis savybėmis, pvz., specialia

moterų apsauga nėštumo, gimdymo bei vaiko žindymo metu, tik vyrams

taikoma karine prievole (kas, be abejonės nereiškia, kad moterys

negali tapti karėmis savanorėmis) ar tam tikru darbu, kurį gali

atlikti tik konkrečios lyties asmuo.

3. Seksualinis priekabiavimas – tai užgaulus, žodžiu ar fiziniu veiksmu

išreikštas seksualinio pobūdžio elgesys su asmeniu, su kuriuo sieja

darbo, tarnybiniai ar kitokio priklausomumo santykiai. Šis apibrėžimas

leidžia jį atriboti nuo Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei

Baudžiamajame kodekse numatytų nusikaltimų veikų.

Diskriminacija darbe

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas konkrečiai nustato, kokie

veiksmai pažeidžia lyčių lygias
t.y. konkretizuoja įmanomas

diskriminacijos formas, bei nustato atitinkamas administracines nuobaudas.

Taigi, pareiga nediskriminuoti darbdaviui draudžiama:

1. už tokį pat darbą taikyti asmeniui mažiau (daugiau) palankias

įdarbinimo ar darbo apribojimo sąlygas. Beje, tai yra vienas iš

sunkiausiai kontroliuojamų dalykų, kadangi realiai darbdavys yra

pajėgus gana lengvai nuslėpti tokią diskriminaciją įvairiais

būdais, pvz. skirtingai pavadinant pareigybes su maždaug

vienodomis funkcijomis. Tai akivaizdžiai matoma pagal

statistinius duomenis, kurie skelbia, kad moterys dirbdamos tokį

patį darbą, kaip ir vyrai, gauna vidutiniškai 75% pastarųjų

atlyginimo. Su panašiomis problemomis susiduriama ir

kontroliuojant darbuotojų priėmimą į darbą. Čia neretai

pažeidžiamas įstatymo 8 straipsnyje išsakytas draudimas

reikalauti iš darbo ieškančių asmenų informacijos apie jų

civilinę padėtį, privatų gyvenimą ar šeimos planus: ar jis

vedęs, ar išsiskyręs, kiek turi vaikų – “tai būtų privatumo

teisės pažeidimas”. Vadovaujantis įstatymo 5 straipsnio 1

papunkčiu, darbdavys privalo, priimdamas į darbą, taikyti

vienodus atrankos kriterijus, išskyrus tuomet, kai šį darbą gali

atlikti tik konkrečios lyties asmuo. Be to, kiekvienas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1371 žodžiai iš 2732 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.