Displėjai ir jų tipai
5 (100%) 1 vote

Displėjai ir jų tipai



ĮVADAS 2

DISPLĖJAI 3

Displėjai su elektroniniais vamzdžiais( kineskopais) 3

Displėjai su skystaisiais kristalais (LCD) 5

DSTN displėjai 6

TFT displėjai 6

Displėjai su plazminiais ekranais ( PDPs) 7

Displėjai su elektrovakuuminiais šaltųjų katodų ekranais (FED) 7

Literatūros sąrašas 9

ĮVADAS

Noras turėti televizorių, pakabintą arba įmontuotą ant sienos buvo jau seniai. Dabar ši svajonė jau tampa realybe.

Iki dabar serijinėje televizorių gamyboje perduoti spalvoto vaizdo informaciją naudojami didelių gabaritų kineskopai. Tačiau jie turi daugelį rimtų trūkumų. Pagrindiniai jų trūkumai – didelė masė, gabaritai, gamybos sunkumai.

Kineskopų konkurentais galima laikyti plokščiuosius ekranus. Jų privalumai pastebėti jau seniai, bet lig šiol jie nesuteikdavo norimos kokybės už tą kainą kuria jie būdavo įvertinti. Dabar, įvairių tyrimų dėka ir dėl technologijos tobulėjimo padėtis žymiai pasikeitė.

Dabar yra žinomos kelios plokščiųjų ekranų rūšys: dujinio išlydžio, skystų kristalų, vakuuminiai – liuminescenciniai, puslaidininkiniai ( su šviesos diodais ). Jie pranašesni už didelių gabaritų kineskopus ne tik pagal technines galimybes, bet ir galimybe įdiegti serijinėje gamyboje. Juose gali būti naudojamos žymiai pigesnės medžiagos ( kaip pavyzdžiui: skystieji kristalai gaunami iš mėsos perdirbimo atliekų ) ,retų žemės liuminoforų panaudojimo sumažinimas, nereikalinga tampa aukštos kokybės metalo valcavimo technologija, atlenkimo sistemos varinis laidas, gremėzdiška ir ekologiškai pavojinga stiklinių kolbų gamyba. Tarp kitko nebereikalingos idealiai švarios gamybinės patalpos, kaip puslaidininkinėje gamyboje. Plokščiųjų ekranų tarnybos laikas palyginus ilgesnis negu įprastų kineskopų. Bet pagrindiniu trūkumu, kaip serijiniam, buitiniam naudojimui lieka gana aukšta pačio gamybos proceso brangumas.

Nuo 80 – ų metų didelį populiarumą įgijo skystų kristalų ekranai, naudojami kaip ekranai, nešiojamiems kompiuteriams. Vienok su ekrano įstrižainės didėjimu didėja ir jų kaina. Prie skystų kristalų ekrano trūkumų galima priskirti jų inertiškumą, nelinijines moduliacines charakteristikas ir ribotą stebėjimo kampą. Iki dabar kaip panaudojime televizijoje skystųjų kristalų ekranai buvo naudojami tik nešiojamuose televizoriuose su 6,,,,8 cm. įstrižaine.

Dabar dėka užsienio firmų aktyvumo padidėjimo, skystų kristalų panaudojimas plokštiems ekranams vis labiau progresuoja. Gerai visiems žinoma “Sharp” firma į serijinę gamybą seniai jau yra išleidusi 20 cm. skystų kristalų ekranus. Sukurti ir televizoriai su 21,4 ir 26,4 skersmens ekranais. Daugelis kitų firmų taip pat įdiegė serijinę gamybą.

Kaip lyderiai plokščiųjų ekranų gamyboje laikomos pietryčių Azijos valstybės, ir visų pirmiausiai Japonijos firmos. Tiktai 1994 m. Japonijos firmos įdėjo apie 5 milijardus dolerių šitam projektui įvykdyti. Europoje tokius darbus atlieka tik THOMSONO firma, o JAV – DIAMOND TECHNOLOGIES. Rusijoje taip pat yra gvildenamas šis klausimas, bet biudžetas ir finansinė šalies krizė neleidžia plėtotis šiai veiklai.Didelis dujinio išlydžio technologijos pritaikymas šioje srityje prasidėjo 1992 m. Japonijos firma 1993 m. FUJITSU pradėjo leisti 40 cm. ir didesnės įstrižainės dujinio išlydžio ekranus. Prie darbų prisijungė ir SONY ir NEC ir eilė kitų firmų. Pagaminami ekranai net vieno metro skersmens ir aukštos skiriamosios gebos.

DISPLĖJAI

Labiausiai paplito displėjai su elektroniniu vamzdžiu ( CRT– cathode ray tube ), naudojami kabinetiniuose kompiuteriuose, ir plokštieji skystųjų kristalų displėjai (LCD- liquid crystal display ), naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Be šių tipų displėjų, gaminami plokštieji displėjai su plazminiais ekranais ( PDPs- plasma display panels ) ir su elektrovakuuminiais šaltųjų katodų ekranais ( FED- field emission displays ).

Displėjai su elektroniniais vamzdžiais( kineskopais)

Vaizdą kineskope piešia elektronų spindulys, nuosekliai žadindamas stiklinio ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Vaizdo taškų šviesumas ir atspalvis priklauso nuo elektronų spindulio intensyvumo, kurį keičia į kineskopo katodą nukreipiamas vaizdo signalas – elektros įtampa. Vaizdo kadrą spindulys pradeda piešti eilutėmis iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Spindulys vienodu greičiu perbėga ekraną iki dešiniojo krašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staiga grįžta prie kairiojo ekrano krašto truputį žemiau nupieštos kadro eilutės ir pradeda piešti kitą kadro eilutę. Taip eilutė po eilutės spindulys piešia kadrą iki ekrano apačios, o ją pasiekęs šoka į ekrano viršų ir pradeda piešti naują kadrą. Šiolaikinio displėjaus ekrane per sekundę nupiešia 75 – 150 kadrų (kadrų dažnis 75 – 150 Hz) . spalviniame kineskope vaizdą piešia trys spinduliai, kurių vienas žadina raudonai (R), kitas – žaliai (G) , o trečias – mėlynai (B) švytintį liuminoforą. Vaizdo signalams keičiant spindulių intrensyvumą, kinta vaizdo taškus sudarančių R,G ir B liuminoforo triadų švytėjimas, o tuo pačiu ir piešiamo vaizdo taškų atspalviai. Tam, kad elektronų spindulys žadintų tik vieno tipo liuminoforą, kineskope prie ekrano yra metalinė kaukė spinduliui susiaurinti. Nuo
spindulio pločio, ekrano didumo ir kaukės priklauso displėjaus skiriamoji geba, matuojama taškų eilutėje ir eilučių kadre skačiumi ( pvz.,800600 reiškia, kad eilutėje yra 800 taškų, o kadre yra 600 eilučių ). Vienas iš svarbių ekrano parametrų, lemiančių vaizdo aiškumą, yra atsumas tarp artimiausių vaizdo taškų ( Dot Pich ). Kuo atstumas mažesnis, tuo geriau. Paprastai jis būna nuo 0,25 iki 0,28mm.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 837 žodžiai iš 2588 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.