Distribucijos ir komercinio atstovavimo palyginimo analizė
5 (100%) 1 vote

Distribucijos ir komercinio atstovavimo palyginimo analizė

112131

T U R I N Y S

Įvadas

1. Distribucijos ir komercinio atstovavimo palyginimo analizė

1.1. Komercinis atstovavimas: prekybos agentas, tarptautinis atstovavimas, prokūra

1.2. Distribucija

1.3. Atstovavimų palyginimas

Išvados

Literatūra

ĮVADAS

Būna atvejų, kai pats subjektas neturi galimybės savarankiškai įgyvendinti savo civilinių teisių ir pareigų. To negali atlikti neveiksnūs fiziniai asmenys. Dėl įvairių aplinkybių to negali atlikti ir turintys veiksnumą fiziniai asmenys, pavyzdžiui, dėl ligos, komandiruočių, tų reikalų nežinojimo ir pan.

Ne visada gali savarankiškai įgyvendinti civilines teises ir pareigas juridinio asmens organas. Nors tai yra kolektyvas, bet ne visi darbuotojų veiksmai sudaro juridinio asmens teises ir pareigas. Jas sudaro tik tokie darbuotojo veiksmai, kurie susiję su jam pavestomis funkcijomis įgyvendinant juridinio asmens veiklą.

Tais atvejais fiziniai ir juridiniai asmenys naudojasi kitų asmenų pagalba atstovavimo forma, kuriai būdingi šie bruožai:

1)atstovavimas charakteringas tuo, kad subjektui priklausančias teises ir pareigas įgyvendina kitas asmuo – subjektas, pavyzdžiui, juriskonsultas vietoje direktoriaus. Tačiau ne visada kito asmens veiksmai laikomi atstovavimu. Negalima laikyti motinos vaiko atstove ieškinyje dėl alimentų, nes ši įgyvendina savo teisę;

2)atstovas veikia ne savo, o atstovaujamo subjekto vardu. Todėl jo įgytos teisės ir pareigos nuo įgijimo momento priklauso atstovaujamam. Pavyzdžiui, komiso sutartyje nėra atstovavimo, nes komiso parduotuvė veikia savo vardu;

3)atstovui suteikiamos tam tikros teisės, ir jis, griežtai laikydamasis šių įgalinimų, atlieka jiems įgyvendinti reikalingus savarankiškus valios aktus. Atstovas sprendžia apie sudaromo sandorio tikslingumą.

Atstovavimo taikymo sfera plati. Jis gali būti taikomas daugumai turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų įgyti per atstovą.

Kai kurių teisinių veiksmu (pavyzdžiui, santuokos, įsūnijimo, testamento), susijusių su fizinio asmens asmenybe, negalima atlikti per atstovus. Kai kada tai nurodyta tiesiogiai įstatyme.

Atstovaujamasis gali būti kiekvienas teisės subjektas – tiek veiksnus, tiek ir neveiksnus fizinis ir juridinis asmuo. Būdinga, kad veiksnūs fiziniai ir juridiniai asmenys patys savarankiškai parenka savo atstovus. LR CK 2.132 str. Nurodo: ,,Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi asmeniškai, ir kitokius sandorius, nurodomus įstatyme.”

Įgalinimo apimtis ir charakteris priklauso nuo to, kokiu pagrindu atsirado atstovavimo santykiai. LR CK 2.133 str. nustato, kad sandoris, vieno asmens (atstovo) sudarytas kito asmens (atstovaujamojo) vardu atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

LR CK 2.132 str. 2 d. nurodo tris galimus atstovavimo pagrindus:

1)įgaliojimas. Įgaliojimas įformina atstovo įgalinimą, kada jis veikia remdamasis pavedimo sutartimi, sudaryta su veiksniu asmeniu arba su juridiniu asmeniu pagal darbo sutartį, arba naryste atitinkamoje kooperatinėje organizacijoje. Įgaliojimas yra ne tik įgaliotinio įgalinimo pagrindas, bet ir dokumentas, pagal kurį tretieji asmenys gali nustatyti įgaliotinio įgalinimo apimtis;

2)įstatymas. Administracinio akto pagrindu atsirandantis atstovavimas. Tėvai (įtėviai) savo neveiksnių vaikų atstovais pripažįstami be jokio specialaus įforminimo. Įstatymo jiems pavedamos tam tikros atstovavimo funkcijos. Įstatymas veikia tuo atveju, kai yra toks juridinis faktas kaip tėvystė ir motinystė. Kai yra toks faktas, įstatymas nustato tėvų įgalinimo apimtis;

3)atstovavimas pagal aplinkybes. LR CK 2.133 str. 2 d. šitokius įgalinimus išskiria į atskirą grupę. Čia nurodoma: ,,Įgalinimas taip pat gali būti matomas iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia” (pavyzdžiui, pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.).

Įgalinimas turi būti atitinkamai išreikštas. Kai nustatomas įstatymo, jam ypatingo įforminimo nereikia, užtenka įrodyti, kad tėvai ir atstovaujamasis neveiksnūs. Savanoriškam įgalinimui reikia įgaliojimo. Kitais atvejais pakanka akivaizdžios padėties (pavyzdžiui, parduotuvės pardavėjo).

Dauguma įvairių sandorių sudaroma atstovaujant kitam asmeniui, kuris yra įgaliotas atstovauti ir sudaryti tam tikrą sandorį. Labai dažnai galime išgirsti apie tarptautinį atstovavimą, prekybos agento atstovavimą, distribucija ir bene naujesnį atstovavimą – prokūrą. Visos šios atstovavimo rūšis yra kai kuo panašios ir turi nemaža panašumų, tačiau yra ir tam tikrų skirtumų, kurie būdingi tik konkrečiam atstovavimui.

Norint pateikti šių atstovavimų palyginimą, būtina pateikti pagrindinius šių atstovavimų aspektus.

1. DISTRIBUCIJOS IR KOMERCINIO ATSTOVAVIMO LYGINAMOJI ANALIZĖ

1.1. Komercinis atstovavimas: prekybos agentas, tarptautinis atstovavimas, prokūra

Prieš pateikiant distribucijos ir komercinio atstovavimo lyginamąją analizę, pirmiausiai būtina pateikti distribucijos ir komercinio atstovavimo sampratas, esmę bei pagrindinius aspektus. Komercinį atstovavimą galima būtų sąlyginai klasifikuoti į prekybos agento atstovavimą, tarptautinį
atstovavimą ir prokūrą.

Prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis savo ar atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita bei dėl jo interesų. Atstovaujamasis ir atstovas gali tarpusavio sutartyje nustatyti tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia konkurencijos teisės normos.

Sutartyje gali būti numatyta išlyga, suteikianti prekybos agentui išimtinę teisę atstovaujamojo vardu sudaryti sutartis tam tikroje teritorijoje ar su tam tikra vartotojų grupe, jeigu tokia išlyga nepažeidžia kitų nuostatų.

Prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu.

Agento arba atstovaujamojo reikalavimu jų sutartis privalo būti sudaryta raštu. Teisės reikalauti sudaryti sutartį raštu atsisakymas negalioja.

Tik sudarius sutartį raštu, galioja šios sąlygos, nustatančios:

 agento arba atstovaujamojo civilinės atsakomybės apribojimus arba visišką jos netaikymą;

 draudimą konkuruoti nutraukus sutartį;

 sutarties nutraukimo sąlygas;

 išimtines prekybos agento teises;

 prekybos agento teisės į atlyginimą priklausomybę nuo sudarytos sutarties įvykdymo.

Prekybos agento ir atstovaujamojo sutartis gali būti sudaryta apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui. Jeigu sutartis buvo sudaryta apibrėžtam terminui ir šiam terminui pasibaigus šalys toliau vykdo savo teises ir pareigas, tai pripažįstama, kad sutartis atnaujinta neapibrėžtam terminui tokiomis pat sąlygomis.

Prekybos agentas privalo:

 sąžiningai ir rūpestingai vykdyti visus atstovaujamojo pavedimus ir protingumo kriterijų atitinkančias instrukcijas, būti lojalus atstovaujamajam ir veikti išimtinai dėl atstovaujamojo interesų;

 reguliariai pranešti atstovaujamajam apie sudaromas ar sudarytas sutartis, taip pat teikti kitą svarbią informaciją, susijusią su savo ir atstovaujamojo verslu;

 saugoti atstovaujamojo komercines paslaptis tiek sutarties galiojimo metu, tiek ir jai pasibaigus;

 nekonkuruoti su atstovaujamuoju, jeigu ši sąlyga numatyta sutartyje;

 atlyginti atstovaujamajam padarytus nuostolius;

 pasibaigus sutarčiai, grąžinti atstovaujamajam visus pastarojo perduotus dokumentus, turtą ir kitką.

Atstovaujamasis privalo:

 aprūpinti prekybos agentą reikiamais dokumentais ir informacija (kainoraščiais, prekių pavyzdžiais, reklamine medžiaga, standartinėmis sutarčių sąlygomis ir t. t.);

 nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutikimą ar atsisakymą sudaryti konkrečią sutartį ar ją vykdyti, taip pat apie sutarties sąlygų pakeitimą ar papildymą;

 nedelsdamas pranešti prekybos agentui apie sutarties, kurią prekybos agentas sudarė neturėdamas pavedimo, patvirtinimą ar nepatvirtinimą;

 mokėti prekybos agentui sutartyje numatytą atlyginimą;

 suteikti agentui informaciją, būtiną komercinio atstovavimo sutarčiai vykdyti, ypač pranešti apie tai, kad prekybinių sandorių daug mažiau, nei prekybos agentas galėtų tikėtis.

Prekybos agentui už kiekvieną sėkmingai sudarytą sandorį atstovaujamasis moka sutartyje nustatytą atlyginimą. Prekybos agentas taip pat turi teisę į atlyginimą, kai sandorį sudaro pats atstovaujamasis, tačiau prekybos agento veiklos dėka, net jeigu tas sandoris buvo sudarytas pasibaigus atstovavimo santykiams.

Jeigu prekybos agento atlyginimas sutartyje neaptartas, prekybos agentui turi būti mokamas atlyginimas, kuris mokamas prekybos agentams, paskirtiems tokio agento veiklos vietoje, ir prekėms, numatytoms prekybos agento sutartyje, o jeigu tokios praktikos nėra, tai jam priklauso protingumo kriterijų atitinkantis atlyginimas, nustatomas atsižvelgiant į visus sandorio ypatumus.

Atlyginimo dydis prekybos agento ir atstovaujamojo sutartyje nurodomas konkrečia pinigų suma arba sudaryto sandorio vertės ar išieškotos sumos procentais.

Prekybos agentui taip pat turi būti atlygintos jo turėtos papildomos išlaidos, jeigu jų nepadengė kita sandorio šalis (prekių vežimo, sandėliavimo, saugojimo, pakavimo išlaidos, sumokėti muitai ir kitokios rinkliavos bei mokesčiai ir t. t.) ir šios išlaidos neįskaitomos į agento savarankiškos veiklos išlaidas.

Be visa to sudarant atstovavimo sutartį su prekybos agentu turi būti numatytos atlyginimo mokėjimo tvarka ir sulaikymo teisė, kai prekybos agentas turi teisę sulaikyti atstovaujamojo daiktus, kol šis pilnai neatsiskaitys.

Sudarant atstovavimo sandorį būtina nurodyti prekybos agento teises. Pagal Civilinio kodekso 2.162 straipsnį numatyta:

 Prekybos agentas turi teisę atstovaujamojo vardu be specialaus atstovaujamojo įgaliojimo atlikti bet kokius atstovaujamojo pavedimui tinkamai įvykdyti būtinus veiksmus. Keisti sutarčių sąlygas, taip pat priimti sutarties įvykdymą prekybos agentas turi teisę tik tuo atveju, jeigu ši jo teisė yra specialiai aptarta komercinio atstovavimo sutartyje ar atskirame įgaliojime.

 Prekybos agentas, nors jam ir nesuteikta teisė sudaryti sutartis, turi teisę priimti pretenzijas dėl prekių kiekio ir kokybės bei kitokius trečiųjų asmenų pareiškimus, susijusius su sutarties vykdymu, taip pat atstovaujamojo vardu įgyvendinti pastarojo teises, susijusias su įrodymų užtikrinimu.

Sudarant sandorį su prekybos agentu labai svarbu numatyti
neapibrėžtam terminui sutarties nutraukimo sąlygas, kurias reglamentuoja Civilinio kodekso 2.165 straipsnis.

Neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis gali būti bet kurios šalies iniciatyva nutraukta, jeigu apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešta kitai šaliai per šiuos terminus:

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1483 žodžiai iš 2914 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.