Turinys
1. Įvadas 3
2. Kas yra prekė? 4
2.1 Prekių kokybė 6
3. Papildomos paslaugos 7
4. Pirkimo – pardavimo samprata ir rūšys 8
5. Daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis 11
6. Pardavimo strategija 13
6.1 Prekės kūrimas 14
6.2 Prekės pateikimas rinkai 15
7. Išvados 16
8. Literatūra 17
1. Įvadas
Logistika yra dviejų ir daugiau veiklų tarpusavio sąveika, kurių tikslai yra žaliavų, materialinių resursų ir produkcijos planavimas, gamyba, kontrolė ir efektyvaus judėjimo iš gamybos taško į vartojimo tašką, užtikrinimas. Taigi aptarsime distribucijos ir pardavimų logistiką, t.y. aptarsime produkcijos planavimą, gamyba, kontrolę bei realizaciją.
Kiekvieną dieną žmogus atlieka daugybę būtinų, įprastų ir mažiau įprastų, veiksmų: perka maisto produktus, drabužius, važiuoja autobusu ar traukiniu, siunčia laišką ar telegramą, yra priimamas į darbą, kreipiasi į gydytoją, perką akcijas, steigia įmonę, ir t.t. Apie šių veiksmų reikšmę ir teisinius padarinius daugelis nesusimąsto, kol nekyla konfliktas, pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkus nekokybišką prekę; paštui praradus siuntinį; nesusipratimai su verslo klientais, partneriais ir pan. Paprastai tik tokiais atvejais paaiškėja, kad visi tie veiksmai teisiniu atžvilgiu yra sandoriai, o dar tiksliau – sutartys.2. Kas yra prekė?
Prekė yra visa tai, kas siūloma rinkai, siekiant patenkinti vartotojų norus ir poreikius, įskaitant fizinius objektus, paslaugas ir idėjas.
Svarbiausia – prekės vartojamoji vertė arba jos naudingumas vartotojui. Prekės vertė parodo, kiek žaliavų, medžiagų ir abstraktaus darbo buvo sunaudota prekei pagaminti, o prekės vartojamoji vertė nusako jos naudingumą pagal paskirtį, socialinę reikšmę, praktinį pritaikymą ir pan. Literatūroje prekės vartojamoji vertė dar vadinama vertiniu prekės reikšmingumu.
Vartojamoji vertė yra reliatyvi sąvoka, ji neturi griežtų ribų. Vartojamoji vertė yra labai individuali. Vieni galbūt gali labai vertinti konkretų automobilio modelį; kitiems jis gali būti bevertis.
Vartojamąją vertę dar galima apibrėžti kaip prekės teikiamą ekonominę, funkcinę bei psichologinę naudą. Ekonominę naudą sąlygoja kaina ir padidėjęs produktyvumas. Funkcinę naudą suteikia prekės savybės. Psichologinės naudos pavyzdžiai galėtų būti pasitenkinimas, patogumas, saugumas, ramybė, kontrolė, valdžia ir t.t.
Pagal naudojimo trukmę prekės skirstomos į trumpalaikio ir ilgalaikio naudojimo prekes.
Trumpalaikio naudojimo prekės – tai prekės, kurios suvartojamos per vieną ar kelis vartojimo ciklus. Trumpalaikio naudojimo prekės parduodamos dažnai ir gana žema kaina. Prekės plačiai paskirstomos prekybos tinkle. Organizuojant šių prekių rėmimą, ypač svarbi primenanti apie prekės egzistavimą reklama.
Ilgalaikio naudojimo prekės – tai daugkartinio naudojimo prekės. Ilgalaikio naudojimo prekės brangesnės nei trumpalaikio naudojimo prekės. Vartotojai ilgiau svarsto, ar jas pirkti. Svarbus rėmimo elementas yra asmeniškas pardavimas (atsakoma į pirkėjų klausimus, atsižvelgiama į jų pageidavimus).
Pagal paskirtį prekės skirstomos į asmeninio ir gamybinio naudojimo prekes.
Asmeninio naudojimo prekės – tai prekės, skirtos asmeniniams ar namų ūkio nekomerciniams poreikiams tenkinti.
Gamybinio naudojimo prekės – tai prekės, skirtos įmonėms ir organizacijoms, kurios jas naudos savo tolesnėje veikloje.
Kai kurios prekės gali būti ir asmeninio, ir gamybinio naudojimo. Pavyzdžiui, kompiuteris namie bus asmeninio, o darbovietėje – gamybinio naudojimo prekė.
Kasdieninės paklausos prekės – tai prekės, kurias vartotojas dažnai perka nesvarstęs ir kuo mažiau stengdamasis lyginti jas tarpusavyje. Kasdieninės paklausos prekės dar skirstomos į:
a) pagrindines kasdieninės paklausos;
b) impulsyvaus pirkimo;
c) nenumatytais atvejais perkamas prekes.
Pagrindinės kasdieninės paklausos prekės – tai būtiniausios maisto prekės. Impulsyvaus pirkimo prekių pavyzdys – konditerijos gaminiai. Jeigu impulsyvaus pirkimo prekėms įsigyti pirkėjui reikia daugiau pastangų ar laiko, jos perkamos kitu laiku ir kitoje vietoje arba visai neperkamos. Nenumatytais atvejais perkamų prekių pavyzdžiai – skėčiai, rašikliai. Šios prekės perkamos tada, kai dėl nenumatytų atvejų (pradėjo lyti, prireikė rašyklio) vartotojui būtina jas įsigyti. Šios prekės pardavinėjamos įvairiose parduotuvėse.
Priimant gamybinio naudojimo prekių pirkimo sprendimus, ypatingas dėmesys skiriamas prekės kokybei, mažiau svarbi prekės kaina; prekės dažnai parduodamos pirkėjų organizuojamuose konkursuose; vyrauja trumpi paskirstymo kanalai; pagrindinis rėmimo elementas yra asmeninis pardavimas. Kiekvienai gamybinio naudojimo prekių grupei būdingi specifiniai marketingo sprendimai.2.1 Prekės kokybė
Įmonė gali įgyti pranašumą konkurencijoje tik tada, kai vartotojas atpažins įmonės prekes, jas išskirdamas iš konkuruojančių prekių. Prekę išskirti gali padėti įvairios identifikavimo priemonės: pačios prekės forma, pakuotė, pasikartojanti savotiška kaina, prekės pardavimo vieta, reklama ir pan.
Prekės vartojamąją vertę lemia jos kokybė.
Kokybė čia suprantama plačiąja prasme kaip prekės savybių visuma, įgalinanti ją tenkinti išreikštus ir numatomus vartotojų
poreikius.
Atitikties kokybė yra vartotojų poreikių ir deklaruotos prekės kokybės atitikimas.
Santykinė kokybė nustatoma, palyginus vienos prekės vartojamąsias savybes su kitos analogiškos prekės vartojamosiomis savybėmis.
Gaminių kokybę lemia pagrindinės funkcijos atlikimas, universalumas, pagalbinių funkcijų atlikimas, patikimumas, saugumas, dizainas ir kitos savybės. Paslaugų kokybė priklauso nuo jų prieinamumo (nuo galimybės lengvai surasti paslaugų teikėjus ir operatyviai gauti paslaugas), paslaugų teikėjo įmonės reputacijos (gera reputacija rodo, kad šia įmone galima pasitikėti), jos sugebėjimo suprasti kliento norus, paslaugų patikimumo (paslaugų įmonės sugebėjimo vykdyti savo pažadus), saugumo (kliento rizikos laipsnio), personalo kompetentingumo, komunikacijos efekto (sugebėjimo informuoti vartotojus apie savo teikiamas paslaugas), personalo jautrumo (rūpinimosi klientu), personalo paslaugumo (noro padėti klientui ir sugebėjimo greitai jį aptarnauti), apčiuopiamų veiksnių (personalo išvaizdos, fizinės aplinkos, pateiktos informacinės medžiagos ir pan.). Paslaugų prieinamumas, įmonės reputacija, jos sugebėjimas suprasti kliento norus, paslaugos patikimumas ir saugumas lemia galutinės paslaugos kokybę. Personalo kompetentingumas, komunikacijos efektas, personalo jautrumas ir paslaugumas ir apčiuopiami veiksniai sąlygoja paslaugos teikimo proceso kokybę.3. Papildomos paslaugos
Prekei visada teikiamos vienos ar kitos papildomos paslaugos. Jos ypač svarbios prekiaujant techniškai sudėtingomis prekėmis.
Papildomos paslaugos tampa svarbia konkurencinės kovos priemone. Vartotojai lygina įvairių konkurentų prekes, atsižvelgdami ne tik į jų įsigijimo, bet ir eksploatacijos, remonto ir atnaujinimo išlaidas. Papildomos paslaugos leidžia didinti pardavimus ir pelną, pritraukia naujų klientų ir padeda įmonei išlaikyti senus. Pirkėjai sugrįš prie tų pačių prekių, jei jaus, kad jiems rodomas ypatingas dėmesys.
Pagrindinis tiesiogiai susijusių su konkrečia preke paslaugų, teikiamų prieš pirkimo procesą, tikslas yra išsiaiškinti visus vartotojo reikalavimus prekei ir supažindinti vartotojus su preke. Įmonės aptarnavimo tarnybos darbuotojai aktyviai dalyvauja testuojant bandomuosius prekių pavyzdžius, rengiant ar platinant techninę dokumentaciją.4. Pirkimo – pardavimo samprata ir rūšys
Reiškinio ar objekto analizė paprastai pradedama jo esmės apibūdinimu. Sąvokos nusakymas, apibrėžimo formulavimas yra sudėtingas uždavinys. Sąvokos yra susitarimo reikalas. Tai, kas vieniems atrodo pakankamai aiškiai apibūdinta, kitiems gali būti visiškai nesuprantama, nepriimtina ar neteisinga.
Tačiau be sąvokų neįmanoma išsiversti, o ypač teisėje. Jeigu sutarties esmė nebus vienodai suprantama, nebus bendros teismų praktikos, tapati situacija bus skirtingai teisiškai vertinama ir turės skirtingų teisinių padarinių.