Donorystė ir jos etinės problemos
5 (100%) 1 vote

Donorystė ir jos etinės problemos

ĮŽANGA

Transplantacija – operacija, kurios metu žmogui, vietoj „susirgusio“ organo ar audinio, įsodinamas kito žmogaus „sveikas“ organas ar audinys.

Donoras – žmogus, kuris dovanoja savo audinį, ląsteles ar organą kitam. Donoru gali būti miręs žmogus, tačiau jo organų ir audinių veiklą dar kurį laiką turi palaikyti dirbtiniai aparatai. Specialūs vaistai palaiko kraujotaką, plaučių dirbtinis aparatas parūpina organizmui deguonies, speciali lova šildo kūną, bet pats žmogus yra miręs. Dovanodami savo organus po mirties galime išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę. Donoru gali būti ir gyvas žmogus. Tačiau skirtingai nuo mirusio jis gali pasidalinti tik vienu inkstu, kepenų ar odos dalele. Padovanoti gali tik savo artimajam (broliui, seseriai, tėvams, seneliams, įtėviams, žmonai arba vyrui). Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Ne amžius, o fizinė būklė yra svarbiausia. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai nuspręs tik po jo mirties.

Recipientas – ligonis, kuriam įsodinami organai, ląstelės ar audiniai. Žmogų, kurio organas, ląstelė ar audinys dėl ligos ar traumos nustojo „veikti“, gali išgelbėti tik transplantacija, kurios metu jam bus įsodintas kito žmogaus „sveikas“ organas.

Donorystė dažnai apipinama legendomis, mitais apie pavogtus organus, nužudytus donorus, klestinčią “juodąją” organų rinką ir t.t. Sunku pasakyti, kas gali garantuoti, kad transplantuojant organus, ieškant donorų, ar kviečiant žmones jais tapti, viskas vyktų pagal įstatymus, moralę, visuomenės ir kultūros normas, etinius principus. Iškyla daug etinių problemų, kurias šiame darbe apžvelgsime per keturis etinių principų lygius: asmens, paciento, teisinį ir ekonominį.

ASMENS LYGIS

Autonomijos principas

Asmens autonomija ir orumas yra neatsiejami žmogiškumo elementai, todėl kiekvienas žmogus visada turi būt laikomas kaip tikslas pats savaime ir niekada kaip priemonė bet kokiam tikslui pasiekti.

Orumas yra asmenybės išraiška. Pripažįstant individo orumą, jis pripažįstamas kaip asmenybė, su kuria reikia skaitytis, atsižvelgti į jos valią, nuomonę, elgtis su ja pagarbiai. Orumas yra etinė charakteristika, kuria nusakomas individo santykis su pasauliu ir pačiu savimi. Nėra jokios galimybės padidint savo orumą, jį užsitarnaut ar pasiekt. Todėl orumas laikomas bendražmogiškąja vertybe, kuri tapatinama su paties žmogaus verte. Orumo sąvoka sudaro visų pagrindinių etinių kodeksų pagrindą, kur deklaruojama žmogaus pirmenybė prieš bet kokias kitas vertybes ir visuomeninius interesus.

Autonomijos reikalavimo priėmimas yra žmogaus unikalumo ir jo moralinio gyvenimo autentiškumo pripažinimas. Orumo koncepcija pagrįsta formaliu autonomijos reikalavimu, kaip kiekvieno asmens apsisprendimo laisvės pripažinimu. Orumo koncepcija pagrindžia nuostatą, kad bet kokios smurto, prievartos, diskriminacijos, išnaudojimo ir manipuliavimo žmonėmis formos, yra nepateisinamos ir moraliai smerktinos.

Kalbant apie gametų donorystę, visuomet iškyla konfliktų tarp donorų siekio išlikti anonimais ir asmens teisės žinoti savo biologinius tėvus. Šiuo atveju donoras siekia autonomijos, tai yra nori, jog informacija apie jų pasirinkimą tapti donoru, būtų konfidenciali, tačiau, remiantis teisiniu lygiu, asmuo turi teisę žinoti savo biologinius tėvus. Pvz.: Europos teismuose daugėja bylų dėl teisės žinoti savo genetinę kilmę. Manoma, jog palikuonio teisė bus ginama nepaisant donoro teisės. Škotų teisėje jau dabar galima donorą paduot į teismą dėl ligos perdavimo palikuonims. Šie argumentai skatina donorus suabejoti savo pasirinkimu bei nutraukti donorystę. Slaptumą propaguojanti įstatymų bazė nepateisinama, nes ji gina tėvų ir donorų teises, nepaisydama vaikų teisių. Kalbant apie ekonominį lygį, svarbu pabrėžti, kad gametų donorystė negali būti atliekama už užmokestį, tam, kad būtų kuo mažiau pasipelnyti siekiančių donorų.

Pasirinkimo laisvė

Kalbant apie moterį, kuri nori būti kiaušinėlio donorė, medikams dažnai kyla klausimas, ar etiška rizikuoti sveikos moters sveikata, jai pačiai negaunant jokios naudos, nors ji ir sutinka. Šiuo atveju moteris būdama donore iš to neturi jokios naudos, bet ji turi pasirinkimo laisvę ir pati nusprendžia, kaip jai elgtis. Tačiau iškyla pacientės gerovės problema tampant donore, nes patiriami emociniai išgyvenimai: gydymui būdinga depresija, turinti įtakos šeimyniniam gyvenimui bei vaikams, moteris graužiasi dėl prarasto vaiko. Gavėjas (tiek nevaisingas vyras ar moteris) turi suvokti, jog kūdikis nebus jo genetinis palikuonis ir neturi būti teigiama priešingai. Šiuo atveju galioja teisingumo principas. Šeimoje iškyla ir lygybės problema, nes kažkuris partneris gali jaustis nepilnavertis, kad tai netikras jo vaikas.

Kalbant apie teisingumo ir asmens orumo principus, reikia pasakyti, jog vaikas turi prigimtinę teisę žinoti savo kilmę. Vaikas, sužinojęs, jog buvo pradėtas „gamykliniu“ būdu, gali patirt emocinę traumą. Tokiu būdu pažeidžiamas asmens orumo principas.

Taip pat šis principas pažeidžiamas kalbant apie embrionų užšaldymą. 1996 m. Jungtinėj Karalystėj per vieną dieną buvo sunaikinta 6000 žmogiškųjų gyvybių, nes niekas jų nenorėjo ir nepareikalavo. Todėl šią technologiją reikėtų uždrausti.
Prieštaraujant embrionų užšaldymui, galima teigti, jog sąmoningas perteklinės gyvybės sukūrimas pažeidžia bet kokią žmogiškojo orumo sąvoką. Žmogaus embrionai negali būti prilyginami pertekliniam grūdų derliui. Taip pat svarbu akcentuoti saugumo klausimus. Pačios moters sveikatai kenkia vieno ciklo metu išskirt daug kiaušinėlių. Kyla pavojus jos sveikatai. Pažeidžiamas pacientės gerovės principas.

Asmens orumo principas

Vykdant organų transplantaciją, iškyla asmens orumo klausimas. Svarstoma ar nepažeidžiamas žmogaus orumas. Šiuo metu susiduriame ne su gyva būtybe, o su lavonu. Su juo visuomet turi būti elgiamasi pagarbiai, kaip ir dera elgtis su žmogaus lavonu, tačiau jam nebūdingas mąstančios būtybės orumas ir aukščiausia gyvo asmens vertė. „Lavonas nėra tikrąja prasme teisių subjektas, kadangi jame nebėra asmenybės, kuri vienintelė gali būti teisių subjektu“. Štai kodėl sprendimas „panaudoti jį morališkai nepriekaištingam ir netgi kilniam tikslui ne smerktinas, bet vertinamas teigiamai“

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 981 žodžiai iš 3181 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.