Dopingas
5 (100%) 1 vote

Dopingas

112131

DOPINGAS

DOPINGAS, DOPINGAS, DOPINGAS!!!! Tai kone pats dažniausiai skambantis ir linksniuojamas žodis prasisėjus svarbiom ir populiariom sportinėm varžybom ar kokiam kitam sportiniam renginiui. Tačiau, kuo toliau tuo labiau šis žodis skamba ir mūsų kasdieniniame gyvenime, tiek tarp pagyvenusių tiek tarp jauno amžiaus žmonių, tiek tarp sportuojančių tiek tarp nesportuojančių, tiek tarp profesionaliu sportininkų, tiek tarp – ne. Bet gerai būtų, kad viskas tuo tik ir apsiribotų. Tačiau taip nėra ir nebus, nes žmonės ne tik, kad kalba, tačiau jį ir vartoja. Net nesusimastydami kokia įtaką jų sveikatai turi dopingas ir koks jis kenksmingas.

Kalbant apie sportą tai galima pasakyti tai, kad dopingas tampa neatsiejama sporto dalimi. Mūsų amžius kartais vadinamas sporto amžiumi, ir ne tiek dėl aistruolių meilės sportui, kiek dėl apsirūpinimo kasdienio gyvenimo dalykais rinkoje vyraujančios konkurencijos dvasios. Sporte uoliausieji nelieka be atlygio — tai vieta ant nugalėtojų pakylos, apdovanojimai, pripažinimas ir pan. Varžybų dalyviai sutelkia ir aukoja visas savo jėgas garbinamai sporte trejybei citius, altius ir fortius. Savo ruožtu, varžovų rinkoje santykiai tarptautinėje kalboje vadinami “rat race” (angl. žiurkių lenktynės), kur žiurkė simbolizuoja beatodairiškumą siekiant savo tikslo.

Sportas, tai žaidimas į kurį įsitraukiama ir per kurį susitapatinama. Šiai prigimties savybei lengviausiai atsiduoda vaikai. Sąmoningai įsitraukiant ar atsiduodant, galima matyti save kaip žaidžiantį ir leidžiantį save nešti aukštesnėms, minias užvaldančioms galioms. Stebint save, galima papildomai pasitelkti priemones, taip vadinamus dopingus, stimuliatorius, kurių poveikyje sustiprėtų viena ar kita fizinė ar psichinė savybė ir tuo pačiu nešanti kūną ir sielą galia. Žodynuose sutinkamas dopingo apibūdinimas, kuris kaip stimuliavimo priemonė būdavo sušeriama arkliams prieš lenktynes. Arkliai ne žmonės, nesupranta ką gauna su pašaru ir … neatsako už dopingo vartojimą. Žmogus gi puikiai žino, kad vartodamas dopingus gali stipriai pakenkti savo išlavintam kūnui ir nepataisomai sugriauti sveikatą, tačiau nusileisdamas aplinkybių spaudimui nesustoja tai daryti. Tokia prieštaringa šiuolaikinio sporto situacija priartina šiuolaikinius sportininkus profesionalaus prie gladiatorių, kurie kovas arenoje žiūrovų sprendimu baigdavo mirtimi.

Taigi daugiau pasidomėjus apie dopingą sporte, iškyla daugybė klausimų, kurie priverčia susimastyti, ar ateityje sportą galėsime vadinti tuo pačiu išdidžiu ir gražiu žodžiu. Ar tik tas dopingo vartojimas sporte nesumenkins sporto vardo?

1. KAS TAI YRA DOPINGAS?

Kas tai yra dopingas? Šis klausimas iškyla daugeliui žmonių, kurie pirmą kartą susiduria su šiuo žodžiu. Iš tikrųjų šį žodį galime apibrėžti tiek labai paprastai tiek moksliškai. Dopingas paprastai gali būti apibrėžiamas, kaip visi sporte naudojami draudžiami preparatai, kurie gali ne tik pagerinti sportininkų sportinius rezultatus, bet ir sukelti negrįžtamų pakitimų sportininkų organizme.

Moksliškai dopingą galime apibrėžti gan palčiai ir sudėtingai. Dopingas apibrėžiamas, kaip vienos ar daugiau antidopingo taisyklių, išdėstytų tam tikruose kodekso skyriuose, pažeidimas. Taigi iš daugybės antidopingo taisyklių, išdėstytų kodekso skyriuose būtų galima paminėti šias:

· darudžiamos medžiagos ar jos kitimo produktų arba liekanų aptikimas sportininko mėginyje;

· darudžiamos medžiagos ar metodo vartojimas arba mėginimas vartoti;

· atsisakymas arba nesutikimas be pateisinamos priežasties pateikti mėginį gavus perspėjimą, kaip nustatyta atitinkamose antidopingo taisyklėse, arba kitoks vengimas pateikti mėginį;

· bet koks mėginimas paveikti dopingo kontrolės procesą;

· draudžiamos medžiagos ar metodo turėjimas;

· bet kokios draudžiamos medžiagos ar metodo platinimas ir kt.

Taigi apibendrinant šiuos dopingo apibrėžimus galime pasakyti, kad dopingas yra apibrėžiamas gan griežtai ir jis apima daugelį įvairių medžiagų nuo pačių paprasčiausių iki pačių sudėtingiausių medžiagų. Tad sportininkui pradedant vartoti kokias nors naujas medžiagas ar naujus maisto papildus reikia įsitikinti ar tikrai jie nėra įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašą tai yra ar nėra priskiriami prie dopingo.

2. TRUMPA DOPINGO ISTORIJA

Jau prieš daugelį amžių vieni sportininkai pasiaukodavo ilgalaikėms treniruotėms, kad pasiektų maksimalių rezultatų, o kiti ieškojo lengvesnių būdų pergalėms pasiekti. Tai patvirtina toliau išvardinti faktai:

6 a. prieš Kristų – Circus Maximus gladiatoriai, siekdami laimėti kovas, vartodavo stimuliatorius

3 a. prieš Kristų – Graikų atletai vartojo stimuliatorius antikinių Olimpinių žaidynių metu

Viduramžiai – Riteriai vartojo stimuliatorius pasiruošimui dvikovoms

Sintetiniai anaboliniai steroidai pirmąkart pagaminti 1935 m. Juos vartojo antrajame Pasauliniame kare vokiečiai (padidėdavo kareivių jėga ir agresyvumas), po karo jis buvo gydomi koncentracijos stovyklų kaliniai. Penktajame dešimtmetyje medicinoje steroidai buvo vartojami raumenims po traumų, išsekimo, nudegimams gydyti. Manoma, kad pergalingi sovietų sunkiaatlečių pasirodymai 1955-1957 metais irgi buvo susiję būtent su steroidais, nes amerikiečiai (dr. Johnas Ziegleris) su
šiais preparatais pradėjo eksperimentuoti tik 1960 m. 1896 – pirmą kartą užfiksuotas vaistinis preparatas, nuo kurio mirė sportininkas: dėl vaistų perdozavimo mirė dviratininkas.

20 a. pradžia – Sportininkai pradėjo vartoti strichnino ir alkoholio mišinį 1950 ir 1960 – Pastebėti dažni amfetamino vartojimo sportininkų tarpe atvejai.

1959 – Įregistruota pirmoji Pasaulyje kovos prieš dopingo vartojimą sporte struktūra – „Association Nacional d’Education Physique“ (ANEP) Prancūzijoje.

1960 – Keletas sportininkų mirė nuo amfetamino – Sportininkai pradėjo vartoti anabolinius steroidus – Kai kurių šalių vyriausybės (pvz.: Austrijos, Prancūzijos, Belgijos) priėmė teisinius dokumentus kovai su dopingu sporte.

1962 – Tarptautinis Olimpinis komitetas (TOK) nusprendė pradėti kovą prieš dopingo vartojimą sporte.

1963 – Europos Taryba sudarė ekspertų komisiją kovai prieš dopingo vartojimą sporte.

1967 – Kovai su dopingo vartojimu sporte sukuriamas specialus padalinys -Tarptautinio Olimpinio komiteto (TOK) Medicinos komisija.

1968 – Atlikta pirmoji oficiali dopingo kontrolės procedūra Olimpinių žaidynių metu

1970 – Kelių sportininkų mirtys dėl piktnaudžiavimo vaistiniais preparatais, pvz.: kokainu ir heroinu.

1980 – Daug sportininkų miršta dėl piktnaudžiavimo vaistais – vis daugiau sportininkų vartoja peptidinius hormonus.

1984 – Europos šalių sporto ministrai vieningai pritaria Europos Antidopingo chartijai

1985 – Uždraudžiamas kraujo dopingas.

1988 – Seulo OŽ metu Beno Džonsono organizme aptinkamas dopingo preparatas

1989 – Europos Tarybos šalys pritaria Antidopingo konvencijai.

1990 – Kova dėl „švaraus“ sporto tęsiasi.

1994 – TOK, tarptautinės sporto šakų federacijos bei nacionaliniai Olimpiniai komitetai sutaria suderinti ir suvienodinti dopingo apibrėžimą.

1995 11 07 – LR Seimas ratifikuoja Europos Antidopingo konvenciją ir suformuoja Lietuvos Antidopingo komisiją.

Taigi dopingo istorija neapsiriboja 1995 metais ir šiais metais nepasibaigia, kadangi iki šių dienų į dopingo istoriją buvo įrašyta daugybė naujų įdomių faktų faktelių.

3. DOPINGO KLASĖS

Taigi kalbėdami apie dopingo klases galime paminėti šias pagrindines dopingo klases:

A. Stimuliatoriai

B. Narkotikai

C. Anaboliniai steroidai

D. Betablokatoriai

E. Diuretikai

F. Baltyminiai hormonai ir jų analogai

3.1. Stimuliatoriai

Stimuliatoriai gali būti vartojami, siekiant gauti tą patį efektą, kokį duoda adrenalinas, natūraliai išsiskirdamas žmogaus organizme. Stimuliatoriai gali padidinti budrumą, padėti susikaupti. Be to, jie gali padidinti sugebėjimą įtemptai treniruotis arba sumažinti jautrumą skausmui.

Anot S.Portugalovo, anksčiau, kai per metus pasirodydavo 3-4 nauji stimuliatoriai, dar buvo galima spėti kurti jų vartojimo nustatymo metodus. Šiandien dėl mokslo pažangos per metus sukuriama po 200-300 naujų preparatų. Tai – injekcijos, tabletės, kapsulės, inhaliacijos, milteliai, aplikacijos. Pastaruoju metu labai populiarus pleistras, kuris per odą perduoda organizmui hormonų preparatų mikrodozes.

Taigi norėčiau išvardinti pačius populiariausius stimuliatorius:

Amfepramone; amfetaminil; amiphenazole; amphetamine; benzphetamine; caffeine (Dėl kofeino: reakcija laikoma teigiama tada, kai kofeino koncentracija šlapime viršija 12 mikrogramų/ml.); cathine; chlorphentermine; clobenzorex; clorprenaline; cocaine; croprpamide („micoren“ komponentas); croyhetamide („micoren“ komponentas); dimetamfetamine; ephedrine; etafedrine; ethamivan; etilamfetamine bei jų analogai.

3.2. Narkotikai analgetikai

Narkotikai gali būti vartojami įvairiose gyvenimo srityse. Todėl jie yra vartojami ir sportininkų tarpe, kadangi yra įrodyta, kad atitinkamų narkotinių medžiagų vartojimas gali padėti pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Narkotiniai analgetikai vartojami skausmui malšinti. Be skausmo malšinimo, narkotiniai analgetikai vartojami slogai nuslopinti. Prie tokių sporte draudžiamų narkotinių medžiagų yra priskiriami šie narkotiniai analgetikai:

Alphaprodine; anileride; buprenorphine; codeine; dextromoramide; dextropropoxyphene; diamorphine(heroin); dihydrocodeine; dipipanone; ethoheptazine; ethylmorphine; methadone; morphine; nalbuphine; pentazocine; pethidine; phenazocine; trimeperidine bei jų analogai.

3.3. Anaboliniai steroidai

Sporto pasaulyje anabolinių steroidų naudojimas yra gana paplitęs. Steroidų poveikis yra pavojingas ir kenksmingas sveikatai. Jie neigiamai veikia liaukas, kenkia kepenims, sąlygoja širdies raumens ligas. Be to jie sietini su lytinių organų atrofija, psichologiniu agresyvumu ir kitomis problemomis. Niekuomet nenaudokite anabolinių steroidų, augimo hormonų ar kitų vaistų lavindami jėgą ar raumenų masę. Tai draudžia Lietuvos bei tarptautiniai įstatymai. Tarp draudžiamų anabolinių steroidų yra:

Bolasterone; boldenone; clostebol; dehydrochlormentyltestosterone; fluoxymesterone; mesterolone; metandienone; metenolone; methyltestosterone; nandrolone; norethandrolone; oxandrolone bei jų analogai.

3.4. Betablokatoriai

Betablokatoriai yra draudžiami tik per varžybas šiose sporto šakose:

Aviacija (FAI); Šaudymas iš lanko (FITA) (t. p. draudžiama ne varžybose); Automobilių sportas (FIA); Biliardas (WCBS); Beisbolas (FIBT); Bočia (CMSB); Bridžas (FMB); Šachmatai (FIDE); Kerlingas (akmenslydis) (WCF);Futbolas (FIFA); Gimnastika
(FIG); Motosportas (FIM); Šiuolaikinė penkiakovė (UIPM) )visoms šiuolaikinės penkiakovės rungtims); Boulingas (devynių kėglių) (FIQ); Buriavimas (ISAF); Šaudymas (ISSF) (t. p. draudžiama ne varžybose); Slidinėjimas (FIS) (šuoliuose nuo tramplino ir akrobatiniame slidinėjime); Plaukimas (FINA), (šuoliuose į vandenį ir sinchroniniame plaukime); Imtynės (FILA).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1493 žodžiai iš 2939 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.