Kūryba
Dostojevskis yra didžiausias rusų rašytojas,vienas didžiausių visuotinėje literatūroje,vienas mėgstamiausių dabartinėj Europoj.Iš žinomiausių rašytojų Dostojevskiui didelę įtaką darė:
Skotas,Žorž Zand,Balzakas,Dikensas.
Tačiau jo kūrybinis pasaulis,tas pasaulis,kuris jo vaizduotėje sukosi,pasiutusį šokį šoko su savo žmonėmis ir idėjomis,yra savas.
Dostojevskio pasaulis-reali tikrovė.”Dostojevskį domino tik žmonės.Kada jis keliavo po užsienį,jam nerūpėjo nei gamta,nei istoriniai paminklai,nei meno kūriniai.”(Stachovas)
Jo žvilgsnis per žmones ne į platybes bėga,bet leidžiasi vertikaliai,į pačią žmogaus esmę.Žmogaus dvasią yra Dostojevskio pasaulio centras.
Į žmogaus dvasios gelmes Dostojevskis nusileidžia ir kaip naras išneša į dienos šviesą tuos žmogaus paslapčiausius dvasios reiškinius ,kurių ir pats žmogus nepažįsta.Tai žmogaus dvasios chaosas,jo pasąmoninis irraciolizmas.
Žmogaus dvasios analizė,irracionalinių ir patologinių reiškinių iškėlimas yra nauja,ką Dostojevskis įnešė į realizmą..Čia jis pasirodė didžiausias psichologas.
Bet Dostojevskis yra ir filosofas-socialinių,filosofinių,realiginių klausimų sprendėjas.Jo pagrindiniai žmonės yra kokios idėjos ar aistros apsėsti.Dėl jos kovoja,kankinasi,ligi pamato pagaliau,kad ta idėja ar aistra atveda į katastrofą…
Dažnai tai tragiškos figūros.Ir patys Dostojevskio romanai geriau tiktų vadinti tragedijomis.
Rašytojas ne tik pastebėjo tą realybę,kurioskiti nematė,bet ją net kitaip formavo.
Gyvenimas jo veikaluose-kažkokia ypatinga fantasmagorija..Čia per trumpą laikotatarpį yvįksta tokių dalykų,kurių nesugalvos joks fantastas.Tik jo fantastika perdėm realistiška.
“Aš be galo mėgstu realizmą mene-realizmą,kuris,taip sakant,pakyla iki fantastikos…Kas gali būti fantastiškiau,negu tikrovė?Tai,kas žmonių daugumai fantastiška ir nepaprasta-man tėra pati tikrovės esmė…”(Dostojevskis apie save)