Draugyste
5 (100%) 1 vote

Draugyste

TURINYS

Įvadas …………………………………………………………………………….. 2

Ados Korsakaitės mintys ……………………………………………………………………………. 2

I.Kantas…………………………………………………………………………………………………….. 2

I.Kantas – moralę atskiria nuo laimės ………………………………………………………….. 3

Moralė ir gėris ………………………………………………………………………………………….. 5

Laisvės problema ……………………………………………………………………………………… 7

A.J. Greimo mintys apie laisvės problemą …………………………………………………… 8

Išvada …………………………………………………………………………………………………….. 9

Naudota literatūra …………………………………………………………………………………… 10

Sąvokos

Sekvencija1 – formalioji išraiška.

Etika2 – mokslas, tiriantis moralę; žmonių elgesio normų visuma.

Moralė3 – dorovė, žmonių elgesį reguliuojančios normos ir principai, viena visuomeninės sąmonės formų.

Dualizmas4 – dvejopos tikrovės koncepcija.

Materializmas5 – filosofijos kryptis, aiškinanti pasaulį kaip materialią tikrovę.

Idealizmas6 – filosofijos kryptis, aiškinanti tikrovę kaip dvasią, protą, idėją.

Substancija7 – filosofijoje savaime esanti būties esmė, kintančių tikrovės reiškinių vienovės pagrindas.

Hipotetinis8 – pagrįstas hipotoze, spėjamas.

Imperatyvas9 – liepimas, reikalavimas.

ĮVADAS

Laisvė yra visuotinas ir nedalomas dalykas. Ji visų žmonių paveldėjimas, visų tautų teisė. Dėl to kas pripažystama vieniems kaip laisvė, turi būti pripažystama ir kitiems. Tačiau gyvenime matome ką kitą. Ką vieni skelbia laisve, kiti vadina pavergimu; ką vieni laisvai naudoja, kiti laiko išnaudojimu. Kodėl? Laisvės vardu – nepaslaptis – dangstosi ir kolektyvinė prievarta, ir asmeninė savivalė.

Laisvę galima lankstyti ir iškreipti. Iškreipiamos pažiūros į laisvės esmę, apeinama natūrali laisvės tvarka, nepaisomos jos ribos, pametamas iš akių jos tikslas. Pažiūrų kreivės pereina į gyvenimo sistemas ir virsta skaudžiu laisvės piktnaudojimu. Laisvė pasidaro dirbtinai apspręsta, apsąlygota, padalinta. Tokiu atveju kova už laisvę Nebetekna bendro pagrindo. Kam kovoti prieš pavergėją, jeigu jis sakosi atėjęs išlaisvinti? Jis turi savo pažiūrą ir, jeigu visos pažiūros į laisvę yra geros, mes neturime teisės jo smerkti. Mes negalime sakyti, kad jo išlaisvinimas yra egoistinis ar imperialistinis. Mūsų kova prieš tokį išlaisvinimą, žiūrint pavergėjo akimis, taip pat gali būti pavadinta egoistinė.

Čia ir iškyla pagrindinė problema, būtent – kaip suprasti laisę, kuo pagrysti jos visuotinumą bei nedalomumą, kokiu būdu atskirti teisingas pažiūras nuo iškreiptų? Sąmoningas žmogus, ypač sąmoninga visuomenė, turi rasti sau atsakymą. Atsakymas gali išplaukti iš blaivaus, kritiško svarstymo.(Stasys Yla „Laisvės problema“)

Ados Korsakaitės mintys.

I. Kantas (Kant) — XVIII a. Vokiečių buržuazijos teoretikas. Švietimo laikotarpio idėjų, ypač Ž.-Ž. Ruso (Rousseau, 1712—1778), veikiamas, jis mėgino sukurti teoriją, kuri parodytų žmogaus vietą pasaulyje, išaiškintų, ko reikia, kad žmogus būtų vertas savo vardo. Tačiau švietėjiškos idėjos XVIII a. Vokietijoje susidūrė su specifinėmis sąlygomis: labai silpna ekonomika, kur vyravo feodalinis gamybos būdas, politiniu susiskaldymu ir kitomis iš to plaukiančiomis sekvencijomis1. Vokiečių mąstytojai, pabūgę prancūzų revoliucijos pasekmių ar nematydami jėgos, kuri galėtų jų idėjas įgyvendinti, derino jas prie esamos padėties arba skelbė abstrakčiai, nesiedami su gyvenimu. Tai labai būdinga ir I. Kanto filosofijai, kurią K. Marksas vadino vokiškąja Prancūzijos revoliucija . I. Kantas iki šiol žavi tuo, kaip jis apčiuopia ir kelia filosofines problemas, nors sprendžia jas abstrakčiai, ieškodamas kompromiso tarp nesuderinamų dalykų. Todėl jo kūryboje neišvengta nenuoseklumo bei dvilypumo.

Biografai pasakoja, kad I. Kantas buvęs vidutinio ūgio. Plokščia, beveik įdubusi krūtinė rodė jį turint silpną kūną ir sveikatą. Tačiau plati, iškili kakta ir spinduliuojančios akys lyg ir pabrėždavo, kad tame kūne yra galinga dvasia. Stipri jo valia derinosi su stebėtina mechanine ir logine atmintim bei fantazija. Vengdamas naujovių, tiesiog bijodamas staigaus aplinkybių pasikeitimo, jis pragyveno Karaliaučiuje, beveik niekur iš jo neišvykdamas. Tačiau, būdamas apsiskaitęs ir turėdamas stiprią vaizduotę, apie tolimus kraštus pasakodavęs taip, lyg būtų ką tik iš jų grįžęs.

Asmeniniai mąstytojo poreikiai buvę labai nedideli. Gimęs 1724 m. Karaliaučiaus amatininko šeimoje, dar vaikystėje išmoko gyventi kukliai ir tų įgūdžių niekada neprarado. Stipri valia ir griežta gyvenimo tvarka greičiausiai ir buvo tie veiksniai, kurie padėjo jo protui intensyviai dirbti beveik iki pat mirties. (Mirė 1804 m.) Savo filosofija I. Kantas išgarsino save ir
Karaliaučiaus universitetą. Žymūs Vokietijos universitetai siūlė jam filosofijos katedras, bet jis tų pasiūlymų nepriėmė. Filosofijos klasikas visą gyvenimą taip ir liko susijęs su Karaliaučiaus universitetu, kuriame mokėsi, o vėliau dirbo docentu, profesorium, rektoriumi. Mąstytojas nemėgo triukšmo, pretenzingų kalbų, ginčų. Visa, ką jis kalbėjo ir rašė, būdavo iš anksto apgalvota. Kaip pats I. Kantas sako viename savo laiške, jis niekada nesakęs to, ko negalvojęs, nors yra buvę dalykų, kuriuos svarstydavęs, bet kalbėti apie juos neturėdavęs drąsos. Jis sukūrė sausoką ir griežtą etiką2, kurią bent iš dalies, turbūt, pateisina tai, kad jis pats sugebėjo gyventi taip, kaip mokė.

Svarbiausia L Kanto etikoje, atrodo, yra tai, kad čia akcentuojamas moralės3 savarankiškumas, jos autonomija. I. Kanto nuomone, moralę sukūrė pats žmogus, be jokių autoritetų ar išorinių jėgų, kurioms paklusti kartais yra neišvengiama. Moralei sukurti pakanka žmogaus proto. Jis nustato elgesio principus ir pats jiems paklūsta.

Ir ankstesni mąstytojai, nagrinėję etikos problemas, neginčijo, kad moralė yra dėsninga, tačiau ją paprastai siedavo su kažkokiais interesais arba prievarta. I. Kanto teorija priešpastatoma bet kuriai heteronominei moralei, ypač tuo metu įsigalėjusiam religiniam mokymui, kad moralės normos žmogui duodamos iš aukščiau. Vokiečių klasikas galvojo, kad moralei visiškai nereikia religijos. Ji „pati save patenkina grynojo proto jėgomis”. Mąstytojas nesutinka, kad jo filosofija būtų teologijos tarnaitė. Nors jis visai nepaneigia ryšio tarp religijos ir filosofijos, o ieško tarp jų kompromiso, tačiau galvoja, kad filosofija rodo kelią ir duoda pagrindus teologijai (Ernest von Aster „Filosofijos istorija“ 1995 P. 200-212).

I. Kantas — pirmą kartą filosofijos istorijoje — moralę atskria nuo laimės. Šimtmečiais filosofai tvirtino, kad etikos, netgi visos filosofijos, tikslas — išmokyti žmogų gyventi laimingai. Tuo tarpu I. Kantui atrodo net keista, kad žmonėms ateidavo į galvą moralaus elgesio principus sieti su laime. Savo aplinkoje filosofas matė, kad seras elgesys ne visada užtikrina laimę. Pagaliau juk visai ne tas pat padaryti žmogų laimingą ir padaryti jį gerą. Nesiedamas asmeninio žmogaus gyvenimo su ta visuomene, kurioje žmogus gyvena, izoliuodamas individą nuo istorinių aplinkybių, I. Kantas daro išvadą, kad laimės motyvai, įvesti į moralę, gali ją palaužti, netgi sunaikinti. Laimė yra individuali, dėl to labai įvairi ir nepastovi. Net eudemonistai aiškino ją labai nevienodai. Tuo tarpu moralės principai, panašiai kaip ir geometrijos, fizikos ar gamtos mokslų tiesos, turėtų būti vienodi visiems. Dėl to, nors žmogus jau iš prigimties yra linkęs siekti laimės, etika tokių receptų duoti negali.

Laimei šis santūrus ir griežtas mąstytojas priešpastato pareigą ir jai skiria daug vietos, nesigailėdamas gražiausių žodžių. Pareiga — tai veiksmo vykdymas pagal proto įsakymą, neatsižvelgiant į savo polinkius, norus ar laimę. Ji, I. Kanto supratimu, vienintelis moralinio veikimo faktorius. Ji išaukština žmogų, iškristalizuoja asmenybę.

Vokiečių klasikas žino, kad yra gerų veiksmų (juos jis vadina legaliais), kurie neprieštarauja pareigai, nors atliekami, vadovaujantis visai kitais motyvais. Yra žmonių, kurie iš prigimties linkę daryti gera, kuriems tiesiog malonu matyti džiaugsmą ar dėkingumą. Tokių žmonių veiksmai girtini, netgi skatintini, bet moralinės vertės, I. Kanto požiūriu, jie neturi. Moraliu jis laiko tik tokį veiksmą, kai žmogus save priverčia, kai jis atitinkamai elgiasi tik dėl to, kad taip elgtis privalo. Todėl pareiga ugdo ne savimeilę, o pagarbą pačiam sau, savo protui. Pareiga iškyla virš visų polinkių ir virš pasyvaus pasidavimo svetimai valiai. Todėl etikoje, kuri grindžiama pareiga, nerasime jokio atlaidumo. Tokia etika siekia išmokyti žmogų norėti tik to, ką pateisina protas. Iš žmogaus ji reikalauja išmokti valdyti savo aistras ir instinktus. Tuo, kad žmogus savo protu nustato elgesio principus ir juos vykdo iš pagarbos sau, pasireiškia žmogaus didingumas.

Netenka abejoti, kad moralės autonomijos idėja akcentavo žmogaus savarankiškumą, jo vidinę laisvę. Ji skatino pasitikėti savimi, savo protu ir rodė galimybes ugdyti asmenybę bei savigarbą. Tokią idėją diktavo laikas, būtinybė kovoti su tuo, kas jau atgyvenę. Vokiečiai, neturėdami realios jėgos, kuri betarpiškai stotų prieš feodalizmą, tokios kovos idėjas puoselėjo ir ugdė teorijoje.

Etikai I. Kantas paskyrė tris savo veikalus: „Praktinio proto kritika „Moralės metafizikos pagrindus” ir „Moralės metafiziką”. Etikos problemas jis nagrinėjo, vadovaudamasis tuo pačiu metodu, kaip ir pažinimo teorijoje. Pastarąją jis ir laikė tik paruošiamuoju darbu moralinių vertybių analizei.

Vertėtų prisiminti, kad I. Kantas — dualistas4, ieškojęs kompromiso tarp materializmo5 ir idealizmo6. Jis neabejojo, kad pasaulyje egzistuoja realūs, nuo žmogaus nepriklausomi daiktai, kurie veikia žmogų ir sukelia jutimus. Tačiau šio materialistinio požiūrio mąstytojas greit atsisako ir tvirtina, kad daiktų pažinti negalima, kad „žinome tik jų reiškinius, kuriuos jie mumyse sukelia”. Todėl pažinime žmogus teturįs reikalą tik su reiškiniais.
ir pasilieka „daiktais savyje”, „numenais”. I. Kantas nepaaiškina, kaip daiktai savyje virsta daiktais mums, ir todėl lieka subjektyviuoju idealistu bei agnostiku.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1551 žodžiai iš 4927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.