…niekada nepamirsiu…
Ar kada nors galvojai, kas yra skaudziausia? Pasakyti kazka ir po to gailetis? Ar nieko nepasakyti ir gailetis? Speju, kad svarbiausi dalykai yra tie, kuriuos sunkiausia pasakyti. Nebijok pasakyti kazkam, kad myli juos. Jei tai padarysi, jie gali sudauzyti tavo sirdi… jei ne, tu gali sudauzyti ju.
Ar kada nors nusprendei netapti pora, nes taip bijojai netekti to, ka jau turi su tuo zmogumi? Tavo sirdis nusprendzia ka ji megsta, o ko ne. Savo sirdziai neisakysi, ka daryti. Ji daro tai pati savaime… kai to maziausiai tikiesi arba netgi kai Tu to nenori.
Ar kada nors norejai myleti kazka visa savo sirdimi, bet kitas zmogus per daug bijojo tau leisti? Per daug musu liekame uzsidare tarp savo sienu, nes bijome rupintis… del baimes, kad kitas zmogus nesirupina tiek daug, o galbut net is viso.
Ar kada nors uzgniauzei savo jausmus kazkam, nes tavo baime buti atmestam buvo per didele, kad susitvarkytum? Mes meluojame, kai mes bijome… bijome to, ko nezinome. Bijome, ka pagalvos kiti. Bijome, kas bus suzinota apie mus. Bet kaskart kai mes sumeluojame, musu baime dalykui, del kurio nerimaujame tik sustipreja.
Gyvenimas yra viena rizika ir reikalauja pasiryzti suoliams. Nebuk toks zmogus, kuris visa laika atsisuka i praeiti ir galvoja, ka butu padares ar ka galejo padaryti.
Ka tu darytum jei kaskart, kai isimyli tau reiketu istarti sudie?
Ka darytum jei kaskart, kai noretum kazko, jis niekada nebutu su tavimi?
Ka darytum, jei tavo geriausias draugas mirtu rytoj ir tu niekada negautum galimybes atskleisti jam kaip jautiesi (netgi jei tai butu pasakymas, kad jis tau daugiau neberupi)?