Drėgnieji pusiaujo miškai(bendra)
Šiltame ir drėgname pusiaujo klimate visus metus žaliuoja vešlūs drėgnieji pusiaujo miškai. Jie sudaro apie pusę pasaulio miškų – užima beveik 10% Žemės sausumos (17 mln. Km2). Didžiausi jų plotai yra Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Pusiaujo miškai skiriasi nuo kitų pasaulio miškų. Mūsų platumose augantys lapuočiai kiekvieną rudenį numeta lapus, jų gyvybinės galios žiemą sumažėja. Ties pusiauju medžiai lapus keičia ne visus iš karto, bet dalimis. Todėl tuo pačiu metu ant vieno medžio galima matyti žaliuojančių, žydinčiu ir nokinančių vaisius šakų.
Augalijos rūšių įvairovė
Pusiaujo miškai nuo kitų miškų skiriasi ypač didele augalijos įvairove. Pavyzdžiui, Europos miškuose auga apie 5000 augalų rūšių. Vieno kvadratinio kilometro mūsų miško plote yra nuo 10 iki 12 medžių rūšių. Pusiaujo miškuose auga beveik 450 tūkst. Augalų rūšių, o vieno hektaro plote – 80-100 skirtingų medžių rūšių! Dažniausiai pasitaikantys medžiai: palmės, kaučiukmedžiai, limbos, tikai ir kt. Pusiaujo miškuose daug Įvairių samanų, kerpių, paparčiu, žydinčių augalų. Nemažai iš jų epifitų, augančių ant medžių kamienų, šakų, lapų. Jie neima iš augalų, prie kurių prisitvirtinę, nei vandens, nei maistingųjų medžiagų. Jais pasinaudoja tik norėdami pasiekti šviesą.