Du skirtingi ląstelių tipai prokariotai ir eukariotai
5 (100%) 1 vote

Du skirtingi ląstelių tipai prokariotai ir eukariotai

TURINYS

Darbo tikslai

Ląstelių skirstymas

Prokariotinės ląstelės sandara

Eukariotinės ląstelės sandara

Eukariotinių ląstelių evoliucija

Augalų ir gyvūnų ląstelių bendros struktūros ir funkcijos

Organoidai, apsupti dviguba membrana

Organoidai, apsupti vienguba membrana

Ląstelės judėjimo organoidai

Prokariotinių ir eukariotinių ląstelių palyginimas

Šaltiniai


Darbo tikslai

•panagrinėti du ląstelių tipus

•surasti jų panašumus ir skirtumus

•pateikti konkrečių pavyzdžių

•informaciją pateikti glaustai

Ląstelių skirstymas

Pagal sandarą skiriami du ląstelių organizacijos lygiai:

1) prokariotinės (bebranduolės (gr. Pro – prieš + karyon – branduolys))

2) eukariotinės (branduolinės (gr. eu – tikras + karyon – branduolys))

Eukariotinės sudaro augalų, gyvūnų ir grybų organizmus.

augalo ląstelė gyvūno ląstelė

Prokariotinės yra bakterijos ir melsvabakterės, priklausančios monerų karalystei.

bakterijos ląstelė

Prokariotinės ląstelės sandara

•protoplazma (pusiau skaidri, klampi gyvoji ląstelės medžiaga; susideda iš karioplazmos ir citoplazmos su joje esančiais ląstelės organoidais)

•plazmalema (plėvelė, dengianti ląstelės ir jos ataugų paviršių; ląstelės apvalkalas) ir jos dariniai:

• membranos įlinkiai

•tilakoidai (smulkesni membranos įlinkiai)

•mezosomos (raukšlinė (klostinė) membranos struktūra)

•plazmidės (individualūs junginiai)

•branduolio ekvivalentas

•citoplazma (pusiau skysta vidinė ląstelės terpė)

•matriksas (tarpląstelinė (tarpląstinė) medžiaga)

•ribosomos (baltymų gamybos vieta)

•mikrofilamentai (labai ilgos, siūliškos baltyminės struktūros)

•mikrovamzdeliai (tuščiaviduriai strypelio formos baltymai, kuriais juda kitų baltymų molekulės)

•žiuželiai (pirmuonių, žiuželinių, daugialąsčių gyvūnų spermatozoidų judėjimo organai)

•paraplazminiai intarpai (granulės ir kt.)

•ląstelės sienelė

Eukariotinės ląstelės sandara

•protoplazma

•plazmalema

•plazmidės

•plastai

•ląstelės branduolys

•mitochondrijos

•plastidės

•citoplazma

•matriksas

•vidinių membranų sistema

•endoplazminis tinklas

•Goldžio kompleksas

•pūslelės (fagosomos, lizosomos, mikrokūneliai)

•vakuolės

•mikrofilamentai

•vamzdelinės struktūros

•mikrovamzdeliai

•centriolės

•dalijimosi verpstė

•paraplazminiai intarpai

•ląstelės sienelė

•žiuželiai

Eukariotinių ląstelių evoliucija

Augalų ir gyvūnų ląstelių bendros

struktūros ir funkcijos

Ląstelės apvalkalėlis

Augalinių ląstelių sienelė (apvalkalėlis). Sandara: sienelės struktūriniai elementai – tvirtos elastingos mikrofibrilės, sudarytos iš celiuliozės, ir plastiškas matriksas, sudarytas iš protopektino ir hemiceliuliozės. Funkcijos: sienelė yra hidrofobiška, praleidžia vandenį ir jame ištirpusias medžiagas.

Gyvūninių ląstelių glikokaliksas. Glikokaliksą sudaro polisacharidinis sluoksnis. Išsišakojusios polisacharidų liekanos kovalentiškai susijungusios su baltymais ir sfingozido turinčiais lipidais. Funkcijos: gyvūninių ląstelių paviršiaus sluoksnis plonas ir elastingas, jis tiesiogiai liečiasi su aplinka ir su visomis ląstelę supančiomis medžiagomis.

Branduolys ir jo dalys

Branduolio apvalkalėlis. Sandara: Apvalkalėlis susideda iš dviejų membranų, tarp kurių yra peribranduolinė ertmė. Branduolio apvalkalėlis jungiasi su ET ir yra jo dalis. Apvalkalėlyje yra porų. Jos užima apie 5% branduolio paviršiaus. Apvalkalėlyje taip pat yra daug fermentų. Funkcijos: branduolio apvalkalėlis saugo genetinę medžiagą nuo citoplazmos judesių, neleidžia susimaišyti citoplazmai ir nukleoplazmai. Mažosios

molekulės ir jonai tiesiogiai prasiskverbia iš citozolio pro branduolio apvalkalėlio poras. Per poras išeina iRNR ribosomų daleles.

Branduolio nukleoplazma. Sandara: tai pagrindinė branduolio masė, sudaryta iš skystosios dalies ir branduolio matrikso. Skystoji dalis savo sudėtimi panaši į citozolį. Nukleoplazmoje būna fermentų ir tarpinių medžiagų apykaitos produktų, inerfazės metu būna išsidėstęs chromatinas ir branduolėliai. Mitozės metu čia
išsidėsto chromosomos. Chromosomos sudarytos iš chromatino, kuriame yra 40%histonų, 40% DNR, apie 20% nehistoninių chromosomų baltymų ir nedaug RNR. Branduoliui dalijantis, chromosomos būna sudarytos iš dviejų identiškų chromatidžių. Chromatidės svarbiausia dalis – nukleoproteinas. Nukleoproteinas būna susisukęs į storą siūlą – chromonemą, o ant jos išsidėsto daugybė apvalių gerai nusidažančių ir matomų chromomerų. Chromosomų pirminė sąsmauka (centromera) abi chromatides tvirtai sujungia. Funkcijos: nukleoplazmai sudaro mikroaplinką chromosomoms funkcionuoti, kartu su matrikso dalyvauja DNR dvigubėjimo procese. Ląstelės gyvenimo ciklo metu chromosomos įgyja dvi fiziologines formas:

a) funkcinė (tarp dalijimosi – chromosomos purios, siūliškos, ilgos ir neryškios). Tokia chromosomų forma būtina informacijos perrašymui į iRNR;

b) transportinė (branduoliui dalijantis – chromosomos kompaktiškos, panašios į lazdeles, ryškios). Šios būsenos chromosomos sudarytos iš dviejų chromatidžių, kurios, ląstelei pasidalijus, pasiskirsto po lygiai tarp dukterinių ląstelių.

Branduolėlis. Sandara: jų gali būti keli, vidutiniškai – du. Branduolėliuose yra 80% baltumų ir 15% RNR. Svarbiausia branduolėlio subedamoji dalis yra DNR. Funkcijos: Branduolėliuose sintetinama RNR. Taip pat branduolėliai dalyvauja ribosomų dalelių susidarymo procese. Branduolys atlieka dvi pagrindines funkcijas:

a) kontroliuoja ląstelės gyvybinius procesus, nurodo, kada ir baltymus sintetinti; kokius

b) saugo genetinę informaciją ir perduoda ją dukterinėms ląstelėms.


Organoidai, apsupti dviguba membrana

Mitochondrijos. Jų apvalkalėlis sudarytas iš dviejų membranų, tarp kurių yra ertmė. Išorinėje membranoje išsidėstę fermentai, dalyvaujantys fosfolipidų apykaitoje ir riebiųjų rūgščių aktyvacijoje. Vidinėje membranoje yra daugybė įlinkimų – kristų. Vidinė membrana turi daug baltymų (75%), o lipidų 25%. Matrikse yra tarpinių apykaitos produktų, fermentų, DNR, RNR ir ribosomų. Kaip ir prokariotinėse ląstelėse, žiedinė dvigrandinė DNR nesusijungusi su histoniniais ir nehistoniniais baltymais. Funkcijos: išorinė mitochondrijų membrana pralaidi neorganiniams jonams ir gana stambioms molekulėms. Vidinė membrana mažai pralaidi ir pro ją gali difunduoti tik nedidelės chloroplasto sandara

molekulės. Todėl ji turi daug transportinių baltymų, kurie perneša medžiagas. Vidinės

membranos baltymai oksiduoja kvėpavimo

substratus, esančius matrikse. Mitochondrijos aprūpina

ląstelę energija, kurią kaupia ATP pavidalu. Šalutinė f-ja yra aminorūgščių ir steroidinių hormonų biosintezė bei aktyvus jonų kaupimas.

Plastidės:

1) chloroplastai. Sandara: tai augalinių ląstelių organoidais. Jo apvalkalėlis sudarytas iš dviejų membranų. Bespalvėje stromoje išsidėstę daugybė membraninių maišelių – tilakoidų. Tilakoidų membranose yra 50% baltymų. Stromoje yra DNR, RNR ir tRNR, ribosomų, riebalų lašelių. Funkcijos: tilakoidų membranose vyksta fotosintezės šviesos stadijos reakcijos. Stromoje vyksta fotosintezės tamsos stadijos reakcijos ir krakmolo grūdelių gamyba. Stromoje esanti žiedinė DNR koduoja rRNR ir tRNR sintezę. Pagrindinė chloroplastų f-ja yra fotosintezė, t. y. šviesos energijos transformavimas į organinių junginių cheminę energiją.

Fotosintezės schema

2) leukoplastai. Sandara: bespalvės, apvalios, kiaušinio

arba verpstės formos plastidės. Jose yra pavienių tilakoidų, turi DNR. Skiriamos dvi grupės: amiloplastai (turi krakmolo), oleoplastai (turi aliejaus). Funkcijos: susintetintas krakmolas kaupiamas stiebagumbiuose, šakniastiebiuose, sėklos endosperme ir kituose augalo organuose. Aliejai kaupiasi vaisiuose.

3) chromoplastai. Sandara: apvalūs, daugiabriauniai, lęšio, verpstės formos arba panašūs į kristalus. Tilakoidų labai mažai arba visai neaptinkama. Yra krakmolo grūdelių, baltyminių kristaloidų. daug pigmento, apie 50 rūšių karotinoidų. Funkcijos: tiksli funkcija nežinoma. Sukuria regimąjį masalą gyvūnams, taip padeda apdulkinti žiedus, išplisti sėkloms.





Organoidai, apsupti vienguba membrana

Augalų ląstelių centrinė vakuolė. Sandara: gaubia membrana – termoplastas. Vakuolės turinys pripildytas ląstelės

sulčių – koncentruoto tirpalo, turinčio mineralinių druskų, organinių rūgščių, anglies dioksido, deguonies ir kai kurių medžiagų apykaitos atliekų. Paskirtis: labai įvairi. 1. kaip osmotinė ertmė svarbi augalinėms ląstelėms siurbiant vandenį ir osmotiniam slėgiui susidaryti, kurį sąlygoja turgorinis slėgis, įtempiantis tamprią ląstelės sienelę ir suteikiantis tvirtumo nesumedėjusioms augalo dalims. 2. kaip vieta ekskretams – izoliuoja galutinius apykaitos produktus, pigmentus. Nuo jų priklauso žiedų, žiedynų ir vaisių spalva. Tai padeda augalams apsidulkinti ir
plisti. 3. kaip kaupimo ertmė – izoliuoja tirpius tarpinius apykaitos produktus, kaupia ir toksiškus junginius, alkaloidus ir kitas antrines medžiagas.

Lizosomos. Sandara: vienmembranės pūslelės, pripildytos skysčio, kurio reakcija rūgštinė. Gausu fermentų. Jų yra daugiau nei 50 rūšių. Lizosomų fermentai sintetinami grūdėtame ET ir gabenami į Goldžio kompleksą, nuo kurio vėliau atsiskiria Goldžio pūslelės. Tai pirminės lizosomos. Jos neaktyvios, jose nėra virškinamojo substrato. Iš pirminių Lizosomų susidaro antrinės lizosomos. Funkcijos: fermentai skaido baltymus, nukleino rūgštis, angliavandenius ir lipidus, skaido svetimas endocitozės būdu patekusias medžiagas, taip pat ląstelės medžiagas, praradusias funkcinį aktyvumą. Suvirškina ir ląsteles, jei to reikia dėl patologijos ir senėjimo.

Endoplazminis tinklas (ET). Sandara: vamzdelinės arba suplotos ET cisternos išsidėsčiusios po visą citoplazmą. ET skirstymas:

1) grūdėtasis ET, kuris tankiai aplipęs ribosomomis ir iRNR.

2)lygusis ET, sudarytas iš vamzdelinis lementų. Funkcijos:

Grūdėtajame ET sintetinami baltymai, kurie patenka į ET cisternas ir įgyja tretinę baltymo struktūrą. Lygusis ET sintetina lipidus ir membranų steroidus. Čia vyksta angliavandenių, riebiųjų rūgščių ir kitų medžiagų apykaita.

Goldžio kompleksas. Sandara: sudaro Goldžio cisternas – nuo jų kraštų atsiskiria Goldžio pūslelės. Senesnės būna kiauros, ir tarp jų gali susidaryti ploni lygiagretūs vamzdeliniai elementai. Cisternoms plečiantis, be pūslelių, susidaro stambios Goldžio vakuolės. Funkcijos:

čia patenka lipidai iš lygiojo ET, o baltymai – iš grūdėtojo ET, dalis – iš laisvųjų ribosomų. Goldžio cisternos sintetina polisacharidus augalinių ląstelių sienelėms. Dalijantis augalo ląstelei, Goldžio pūslelės susitelkia prie naujos ląstelių ribos ir susilieja. Jų turinys ir suformuoja ląstelės sienelę, membranos plazminę membraną. Gyvūnų ląstelėse sintetina glikokalikso glikoproteinus ir glikolipidus. Dalyvauja susidarant pienui pieno liaukose, tulžiai kepenyse.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1551 žodžiai iš 4976 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.