Dumbliai jų sandara dauginimasis ir ekologija
5 (100%) 1 vote

Dumbliai jų sandara dauginimasis ir ekologija

Dumbliai, jų sandara, dauginimasis ir ekologija

Turinys:

1. Gniužulo sandara…………………………………………………………………………………………………2

2. Dumblių dauginimasis………………………………………………………………………………………….3

3. Ląstelės sandara…………………………………………………………………………………………………..5

4. Ekologinės dumblų grupės……………………………………………………………………………………7Gniužulo sandara.

Dumblių gniužulas (vegetatyvinis kūnas) neturi diferencijuotų audinių, stiebo, lapų ir šaknų. Jų būna vienaląsčių, kolonijinių, daugialąsčių ir neląstelinių. Dydis svyruoja nuo 1 – mikronų iki dešimčių metrų. Forma taip pat labai įvairi. Pagal morfologiją dumbliai skirstomi į 9 skyrius. Keturiems skyriams priklauso vienaląsčiai ir kolonijiniai, kitiems keturiems – daugialąsčiai, vienam – neląsteliniai organizmai.

Ameboidinė struktūra. Būdinga vienaląsčiams ir kolonijiniams dumbliams, neturintiems ląstelių apvalkalėlių ir pastovios kūno formos. Bet kurioje kūno vietoje susidarančiomis ir išnykstančiomis pseudopodijomis jie gali judėti panašiai kaip pirmuonys – amebos. Tokia struktūra būdinga dinofitainiams, auksadumbliams ir gelsvadumbliams.

Monadinė struktūra. Būdinga vienaląsčiams ir kolonijiniams organizmams, turintiems tvirtą apvalkalėlį arba jo netekusiems. Dumbliai juda vandenyje žiuželiais. Dumbliams, neturintiems tvirto ląstelės apvalkalėlio, greta žiuželių susidaro pseudopodijos. Pavienės kolonijinių formų monadinės struktūros ląstelės dažnai jungiasi bendru gleivių sluoksniu arba būna suaugusios apvalkalėliu. Monadinė struktūra būdinga visiems dumblių skyriams išskyrus raudondumblius. Dinofitainiams, euglendumbliams, chloromonadiniams, kriptofitiniams ir auksadumbliams būdinga ši struktūra.

Kapsulinė struktūra. Būdinga vegetatyvinėje būklėje nustojusiems aktyviai judėti kolonijiniams ir vienaląsčiams dumbliams, netekusiems žiuželių bei pseudopodijų. Tokios struktūros pavienės ląstelės nugrimzdusios dideliame kiekyje gleivių. Tokia struktūrą turi žaliadumbliai, gelsvadumbliai ir auksadumbliai. Tarp kitų skyrių aptinkama retai arba visai neaptinkama.

Kokoidinė struktūra. Būdinga vienaląsčiams ir kolonijiniams dumbliams, netekusiems pseudopodijų, žiuželių bei kitų monadinės struktūros požymių. Šios struktūros vegetatyvinės dumblių ląstelės nejudrios, išskyrus desmijidinius ir titnagdumblius. Kokoidinė struktūra yra vienintelė titnagdumblių sandaros forma. Ji plačiai paplitusi ir tarp kitų dumblių skyrių. Dinofitainiuose ir kriptofitiniuose sutinkama retai.

Siūlinė struktūra. Tai paprasčiausia daugialąsčio gniužulo forma. Gniužulai sudaryti iš kelių arba iš daugelio siūlo formos išsidėsčiusių ląstelių. Ši struktūra būdinga melsvadumbliams, žaliadumbliams, raudondumbliams. Ganai dažnai šios struktūros yra ir gelsvadumbliai, kartais – auksadumbliai ir dinofitainiai. Evoliuciniu požiūriu ši struktūra yra lyg pradinė, iš kurios formuojasi sudėtingesnės dumblių ir aukštesniųjų augalų struktūros.

Įvairiasiūlė (heterotrichinė) struktūra. Susidarė iš siūlinės, gniužului diferencijuojantis į horizontalią dalį, dažniausiai atliekančią prisitvirtinimo funkciją, ir vertikalią, iškylančią virš substrato ir atliekančią asimiliacinę funciją. Ši struktūra būdinga kai kuriems melsvadumbliams, žaliadumbliams, auksadumbliams, gelsvadumbliams, raudondumbliams ir rudadumbliams.

Plokštelinė struktūra. Tai plokštelės formos daugialąsčiai iš vieno, dviejų ar kelių sluoksnių ląstelių. Plokštelinė struktūra būdinga žaliadumbliams, auksadumbliams, rudadumbliams ir raudondumbliams.

Ausininė (parenchiminė) struktūra. Susidaro ląstelėms tolygiai dalijantis trimis statmenomis plokštumomis Tai įvairios formos ir dydžio daugialąsčiai gniužulai, kartais išoriškai primenantys aukštesniuosius augalus. Ausininė struktūra gana reta ir būdinga sudėtingesnės sandaros jūriniams rudadumbliams, melsvadumbliams ir raudondumbliams. Siūlinės ar įvairiasiūlės struktūros dumbliuose gali atsirasti pseudoparenchiminė struktūra, kai siūlinio gniužulo šako suauga į didelius daugialąsčius kūnus. Tokia pseudoparenchiminė struktūra būdinga raudondumbliams.

Sifoninė (neląstelinė) struktūra. Dumblių gniužule nėra ląstelių pertvarėlių, o branduolių yra daug. Gniužulai dažniausiai dideli. Sifoninė struktūra aptinkama žaliadumbliuose ir gelsvadumbliuose.

Dumblų dauginimasis.

Nelytinis dauginimasis. Dumbliai dauginasi vegetatyvinėmis ląstelėmis arba jų grupėmis ir specializuotomis ląstelėmis (sporomis). Vienaląsčiai dumbliai vegetatyviškai dauginasi ląstelėms dalijantis į 2 dalis, kolonijiniai ir daugialąsčiai – atskylant gniužulo dalims.

Atskilusios judrios siūlinių melsvadumblių dalys vadinamos hormogonėmis. Padengtos storu apvalkalėliu hormogonės, atliekančios dauginimosi ir išlikimo nepalankiomis sąlygomis funkcijas, vadinamos hormocistomis.

Daugelio siūlinių dumblių pavienės vegetatyvinės ląstelės suapvalėja, kaupia atsargines medžiagas ir

pigmentus, jų apvalkalėlis sustorėja. Šios ramybės stadijoje esančios ląstelės – akinetos – gali pakęsti nepalankias sąlygas ir išauginti naują augalą.

Nelytiškai dauginantis specializuotomis ląstelėmis – sporomis, dalijasi ląstelės protoplastas ir dalijimosi produktai iš motininės ląstelės apvalkalėlio patenka į aplinką. Sporangėje būna nuo vienos iki kelių šimtų. Melsvadumblių dvejopos sporos: endosporos (a) – susidaro skaidantis sporangės turiniui, ir egzosporos (b) – susidaro kaip protoplasto išauga ląstelės paviršiuje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 776 žodžiai iš 2470 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.