Dumblių reikšmė
5 (100%) 1 vote

Dumblių reikšmė

ĮVADAS

Dumbliai yra vieni seniausių žemėje atsiradusių augalų, bet dėl primityvių gyvenimo sąlygų kai kurie iš jų iki šiol išliko nepakitę. Dėl to dumblių sandara labai įvairi. Jų yra vienaląsčių, daugialąsčių ir neląstelinių. Vienaląsčiai dumbliai gyvena pavienių arba sudaro kolonijas. Vieni iš jų turi žiuželius ir gali judėti, kiti būna nejudrūs, Pastarųjų žiuželiuotos ląstelės (zoosporos, gametos) susidaro tik dauginimosi metu. Daugialąsčių dumblių sandara daug sudėtingesnė. Jie būna siūliniai, plokšteliniai ar parenchiminiai. Siūliniai dubliai gali būti paprastų ar šakotų siūlų pavidalo, plokšteliniai panašūs į lakštelius arba šakotas juostas, o parancheminiai – neapibrėžtos formos. Daugialąsčių dumblių kūnas nesuskirstytas į šaknis, stiebus ir lapus. Tai gniužulas. Pasitaiko ir neląstelinės sandaros dumblų. Tai viena milžiniška iki metro ilgio ląstelė su daugeliu branduolių (kaulerpa). Tokie dumbliai gali būti įvairios formos ir dydžio. Neląstelinės sandaros dumblių gniužulai irgi būna įvairaus dydžio – nuo labai mažyčių (mikroskopinių) iki 100 m ilgio.

DUMBLIAI

Daugelio dumblių, išskyrus pačius primityviausius – melsvadumblius- ląstelių sandara yra tokia pat, kaip ir aukštesniųjų augalų. Dumblų ląstelių sienelės celiuliozinės arba pektininės, dažnai gleivėtos. Jose nerietai pasitaiko titnago ir įvairių kristalų. Ląstelę užpildo citoplazma su vakuolėmis. Citoplazmoje telkiasi plastidės su pigmentais, vadinamos chromatoforais. Chromatoforuose, vyksta fotosintezė. Jie sudaryti iš bespalvės baltyminės stromos ir pigmentų: chlorofilo, korotinoidų ir kitokių. Chromotoforų skaičius ląstelėje ir forma labai įvairuoja. Jie gali būti kaspinų, plokštelių, taurelių ar grūdelių pavidalo. Chromotoforų spalva priklauso nuo vyraujančių pigmentų. Be chlorofilo ir karotinoidų, chromotoforuose dar gali būti papildomų pigmentų, lemiančių dumblių spalvą. Rusva spalva priklauso nuo pigmentų futoksantino ir diatomino, mėlyna – fikociano ir raudona – fikoeritrino. Chromotoforuose arba citoplazmoje yra baltyminių kūnelių – pirenoidų, aplink kuriuos kaupiasi krakmolas arba kiti angliavandeniai.

Daugelio dumblių ląstelės ir citoplazma yra tokios pat sudėties, kaip ir aukštesniųjų augalų. Nors daugiausia dumblių turi po vieną branduolį, bet yra jų ir su keletu arba net daug branduolių. Ląstelių šultyse kaupiasi cukrus, rauginės medžiagos, organinės rūgštys, įvairios mineralines druskos ir kristalai. Žaliadumbliai, melsvadumbliai ir titnagdumbliai, pasisavina ir organines medžiagas.

Fitobentosą sudaro dumbliai su įvairiais kitais vandens augalais, prisitvirtinusiais prie dugno ar kitų povandeninių daiktų (akmenų, uolų, laivų) arba pasyviai gulinčiais ant dugno.

Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių dumblių pasiskirstymą vandens sluoksniuose, yra šviesa. Nešvariuose vandens telkiniuose – dumbliai laikosi paviršiniame vandens sluoksnyje, švariuose – giliau. Iki 30 m. Gylyje jie auga masiškai.

Dumblių pigmentai turi biologinę reikšmę ir yra susiję su fotosinteze. Chlorofilas absorbuoja daugiausia raudonuosius saulės spektro spindulius, todėl vien žalią pigmentą turintys dumbliai gyvena arčiau vandens paviršiaus. Fikoeritrinas, fikocianas ir fukoksantinas absorbuoja giliausiai prasiskverbiančius į vandenį mėlynuosius spindulius, dėl to turintys šių pigmentų raudondumbliai ir iš dalies melsvadumbliai auga giliausiai – 100 – 200 m gylyje. Dumbliams reikalinga labai įvairi temperatūra. Daugiau kaip 70 dumblių rūšių gyvena sniege ir nudažo jį įvairiomis spalvomis. Kiti dumbliai, pavyzdžiui melsvadumbliai, gyvena karštuose šaltiniuose, kurių vanduo būna iki 85 ir net 93oC temperatūros. Tačiau daugeliui dumblių reikalinga skirtinga aplinkos temperatūra, todėl jie auga tik tam tikrose augimvietėse.

Dumblių paplitimas gamtoje priklauso nuo įvairių ekologinių faktorių. Svarbiausi iš jų yra drėgmė, šviesa, temperatūra ir mineralinių medžiagų kiekis. Dumbliai labiausiai prisitaikę prie vandens. Jie gyvena jūrose, ežeruose, upėse ir kituose vandenyse. Nemažta jų būna drėgname dirvožemyje, ant akmenų, tvorų, kitų augalų ir net kitų organizmų viduje. Dumbliai paplitę visuose žemynuose nuo šiaurės iki pietų ašigalio. Pagal gyvenimo būdą vandenyje jie skirstomi į dvi grupes : fitoplanktoną ir fitobentosą. Fitoplanktoną sudaro paviršiniame vandenes sluoksnyje pasyviai plūduriuojantys arba aktyviai plaukiojantys dumbliai ir kiti vandens augalai. Vandens paviršiuje išsilaikyti jiems padeda judrūs žiuželiai, įvairios išaugos, didinančios jų kūno paviršių, arba atsarginės medžiagos – riebalai. Neretai dumbliai, labai greitai besidaugindami, sukelia vandens “žydėjimą”.

Ypatingą ekologinę grupę sudaro dirvožemio dumbliai, gyvenantys dirvos paviršiuje ir gilesniuose jos sluoksniuose. Dirvožemyje jų būna gana daug iki 360 kg dumblių biomasės hektare. Tokia didelė dumblių masė ir jų įvairios išskyros labai svarbios dirvai. Pirmiausia dumbliai asimiliuoja organines medžiagas ir skatina mikroorganizmų veiklą. Dumblių sukurtas organines medžiagas lengvai pasisavina ne tik mikroorganizmai, bet ir aukštesnieji augalai. Be to, dumbliai išskiria į
aplinką biotines medžiagas, kurios aktyvina dirvoje gyvenančias naudingas bakterijas – azotą jungiančias, nitrifikuojančias, amonifikuojančias, gumbelines, celiuliozę skaldančias bei kitokias- ir skatina jų dauginimąsi. Dumblių išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos (vitaminai, auksinai, fermentai) pagreitina aukštesniųjų augalų medžiagų apykaitą, todėl jie pradeda sparčiau augti.

Dumbliai yra svarbus azoto kaupimo dirvoje šaltinis Dabar žinoma iki 74 rūšių azotą jungiančių melsvadumblių.

Pakankamai drėgnose ir gausiai azoto bei fosforo trąšomis patręštose dirvose dumbliai labai intensyviai dauginasi ir absorbuoja judrias mineralines medžiagas. Šis procesas yra laikino pobūdžio ir apsaugo lengvų dirvų greitai tirpstančius junginius nuo išplovimo.

Dumblių fotosintezės metu išsiskyrusį deguonį panaudoja augalų šaknys. Sunkiose molio ir priemolio dirvose užmirkus paviršutiniam sluoksniui trūksta deguonies. Tokiose dirvose dumbliai palengvina aukštesniųjų augalų šaknų kvėpavimą.

Dumbliai aktyviai veikia ir mineralinę dirvožemio dalį. Dalyvaudami gamtinių uolienų dūlėjimo procese ir ardydami pirminius mineralus, jie pasisavina ir sukaupia dirvoje daug maisto medžiagų. Dirvožemyje gyvena šių skyrių dumbliai: melsvadumbliai (Cyanophyta), žaliadumbliai (Slorophyta), titnagdumbliai (Bacillariophyta), gelsvadumbliai (Xanthophyta), euglendumbliai ( Euglenphyta), šarvadumbliai ( Pyrrphyta), auksadumbliai (Chrysophyta) ir raudondumbliai ( Rhodophyta).

Dirvoje daugiausia yra melsvadumblių, žaliadumblių it titnagdumblių rūšių. Dirvoms būdingi gelsvadumbliai, nors jų ir ne tiek daug. Pavieniui ir tik kai kuriose dirvose pasitaiko auksadumblių, šarvadumblių ir auglendumblių.

Apskritai dirvoje randama beveik 2000 dumblių rūšių paplitimą ir gausumą dirvoje lemia daugelis faktorių. Iš jų svarbiausi yra dirvožemio tipas bei mechaninė sudėtis, agrotechnika, augalinė danga.

Dumbliai, dalyvaudami dirvos susidaryme, keičia ir dirvos reakciją: fotosintezės metu absorbuodami anglies dioksidą ir išskirdami šarmines medžiagas, jie sumažina dirvos rūgštingumą. Dirvožemio dumbliai išskiria į aplinką daug gleivių, kurios suklijuoja dirvos detales, padeda susidaryti dirvos struktūrai.

Daugelis dumblių rūšių yra dirvos indikatoriai. Vienų rūšių dubliai intensyviai dauginasi, kai yra kalcio ir silicio, kitų rūšių – kalio, fosforo ir kitokių elementų.

Taigi dumblių gyvybinės veiklos produktai labai pagerina blogas, turinčias nedaug humuso, taip pat labai rūgščias arba šarmines dirvas. Daugelis dumblių veikia aukštesniųjų augalų augimą, didina dirvos derlingumą.

Dumblių dauginimasis. Dumbliai dauginasi vegetatyviškai, nelytiškai ir lytiškai. Vegetatyviškai besidauginančių vienaląsčių dumblių ląstelės skyla pusiau, kolonijinių – kolonijos sutrūkinėja į atskiras dalis, o daugialąsčių – į gniužulo dalis.

Nelytiškai dumbliai dauginasi įvairiomis sporomis. Labiausiai paplitusios žiuželius turinčios sporos, arba zoosporos, ir neturinčios žiuželių (nejudrios) sporos, arba apalanosporos.

Lytinis dauginimasis yra toks procesas, kai susijungia dvi haploidinės gametos ir susidaro zigota. Šis daiginimasis yra įvairus: izogamija, heterogamija, oogamija ir konjugacija. Toks dauginimasis, kai susijungia dvi vienodo dydžio judrios gametos, vadinamas izogamija, kai nevienodo dydžio taip pat judrios gametos – heterogamija, o kai stambios nejudrios moteriškosios gametos (kiaušialąstės) su maža judria vyriškąja gameta ( spermatozoidu ) – oogamija.

Konjugacija yra tam tikra lytinio dauginimosi forma, kai susiliejusios dviejų fiziologiškai skirtingų siūlų ląstelių citoplazmos apsidengia stora sienele ir virsta zigota.

Dumblių reikšmė. Dumbliai yra svarbiausi organinės medžiagos kūrėjai vandenyse. Jų biomasė dešimt kartų didesnė už visų sausumos augalų. Dumbliai įeina į planktono sudėt[, taigi yra svarbi maisto medžiaga vandens gyvūnams, turi didelę reikšmę žuvininkystei. Be to, intensyvios fotosintezės metu jie išskiria milžiniškus kiekius deguonies, todėl susidaro palankios sąlygos vandens gyvūnams.

Iš žuvusių bentosinių ( maurabragių bei kitų) ir planktoninių dumblių kalkinguose vandenyse susidaro nuosėdos, vadinamos sapropeliu. Sapropelyje yra daug vitaminų, ypač B12, dėl to jis dažnai naudojamas kaip vitamininga medžiaga gyvuliams šerti; daug jo sunaudojama laukams tręšti ir kalkinti. Chemiškai perdirbant sapropelį, gaunamos įvairios dervos, koksas, benzinas, žibalas, techninė alyva, lakas, amoniakas ir kitokie vertingi produktai, Kai kurie gėlųjų vandenų bentosiniai dumbliai (maurarykšte, rizoklonis) naudojami popieriaus ir kartono gamyboje. Dumblių bakterijų ir grybų pagaminti įvairūs organinių medžiagų sudėtingi junginiai įeina į gydomojo purvo sudėtį. Iš titnagdumbių kiautelių susidariusi diatomininė žemė naudojama technikoje kaip šilumos ir garso izoliacinė medžiaga, dinamito gamyboje, glazūravimo, poliravimo bei šlifavimo reikalams, dažų, filtrų, skysto stiklo ir optikos pramonėje.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1479 žodžiai iš 4598 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.