Dyzelinas
5 (100%) 1 vote

Dyzelinas

Turinys

Įvadas 1

Degumas/ cetano skaičius 2

Klampa ir tankumas 3

Žemų temperatūrų savybės 3

Sieros junginiai 4

Plyksnio temperatūra 4

Dyzelinis kuras – Futura 4

Dyzelinis kuras – D Fortis 5

Dyzelinis kuras – Ventus 5

Arktinis dyzelinas 6

Biodyzelinas 7

Išvados 9

Naudota literatūra 10

Įvadas

Varikliai su užsidegimu nuo kompresijos (dyzeliai) dirba naudojant distiliacinį kurą (gaunami kompaunduojant tiesioginio varymo ir hidro išvalytas frakcijas) su aukštesnėmis negu benzino išgaravimo ribomis.

Svarbios dyzelinio kuro savybės yra lakumas, degumas/ cetano skaičius, žemos temperatūros takumas, klampa, sieros kiekis ir stabilumas saugojant. Įvairių markių dyzelinio kuro lakumas ir šilumingumas mažai varijuoja, lemiamas tankumo, frakcinės sudėties ir nežymiai veikia variklio darbą.

Degumas/ cetano skaičius

Nuo degumo priklauso, kaip lengvai paleidžiamas variklis, kaip ilgai kyla „baltieji dūmai“ jį paleidus, variklio dinamiškumas iki pašildymo ir „dyzelinio bildesio“ intensyvumas esant tuščiai eigai.

Degumas tiesiogiai nustato kenksmingų komponentų (CO ir CH) kiekį variklio sunaudotose dujose. Kuo greičiau vyksta užsidegimas, tuo anksčiau prasideda degimo procesas ir kenksmingų komponentų kiekis sunaudotose dujose mažėja. Užsidegimo vėlavimas matuojamas cetano skaičiaus bandymu GOST 3122-67 (ASTM D 613), kuriame naudojamas vieno cilindro variklis su reguliuojamu kompresijos laipsniu, analogiškas varikliui, naudojamam nustatant oktaninį benzino skaičių. Užsidegimo vėlavimą matuoja esant fiksuotam kompresijos laipsniui, o rezultatus lygina su standartiniu etaloniniu kuru, kurį sudaro normalus cetano ir alfametilnaftalino (kai kuriose šalyse heptametilnoanolo) mišinys. Cetano skaičius (CS) – tai cetano kiekis mišinyje, dėl kurio įvyksta tas pats užsidegimo vėlavimas kaip ir dėl bandomojo kuro.

Dyzeliniai varikliai labai skiriasi pagal reikalavimus cetano skaičiui ir nėra visų pripažintų vienodų kelių šiems reikalavimams nustatyti. Dyzelių reikalavimai naudojamo kuro kokybei priklauso nuo greičio. Greitaeigiai dyzeliai su vidutiniu greičiu virš 10m/ sek. kelia aukštesnius reikalavimus cetano skaičiui negu varikliai su vidutiniu greičiu mažiau kaip 10m/ sek. Bendru atveju su mažesniu nominaliniu apsisukimų skaičiumi naudojamas kuras su mažesniu cetano skaičiumi. Stambūs laivų dyzeliai paprastai dirba naudojant kurą su cetano skaičiais iki 20, o šiuolaikinių lengvųjų automobilių didelių apsisukimų dyzeliai reikalauja kuro su cetano skaičiumi ne mažiau kaip 55. Daugelis krovininių automobilių dyzelių gamintojų reikalauja minimalaus cetano skaičiaus 40-45. Kuo aukštesnis cetano skaičius, tuo žemesnis slėgio kilimo greitis – tokiu būdu variklis dirba ne taip stipriai. Tačiau didinant cetano skaičių aukščiau optimalaus, šiek tiek mažėja variklių ekonomiškumas ir daugėja sunaudotų dujų dūmų išsiskyrimas. Greitaeigiams dyzeliams optimaliausias cetano skaičius yra 40-50. Vasarą sėkmingai galima naudoti kurą su cetano skaičiumi ne daugiau kaip 40. Siekiant garantuoti variklio paleidimą žiemą, cetano skaičius turi būti ne mažesnis kaip 45. Didžiausius cetano skaičius turi normalios struktūros parafininiai angliavandeniai. Žemiausius cetano skaičius turi aromatiniai angliavandeniai, neturintys šoninių grandžių. Siekiant padidinti cetano skaičių (2-7 vienetais), gali būti naudojami atitinkami priedai, paprastai izopropilas arba ciklogeksilnitratai. Tačiau jie turi būti naudojami ribotai, t.y. dėl jų naudojimo mažėja plyksnio temperatūra ir didėja kuro koksavimas. Užsienyje dyzelinio kuro degumui įvertinti kartu su cetano indeksu naudojamas dyzelinis indeksas (DI). DI konkrečiam kurui nustatomas pagal tankumo reikšmes esant 15ºC ir 50 proc. kuro išgaravimo temperatūrai. Degimo variklio degimo kameroje proceso pobūdį iš esmės lemia frakcinė kuro sudėtis, apibūdinanti jo lakumą. Lengvesnės frakcinės sudėties kurui sudegti reikia mažiau oro, nes trumpėja laikas, reikalingas kuro bei oro mišiniui susidaryti. Tuo metu visiškai vyksta mišinio susidarymo procesai. Kuro frakcinės sudėties įtaka variklių su įvairiu mišinio susidarymu darbui nevienoda. Varikliai su prieškameriniu ir sūkuriniu susidarymu mažiau jautrūs frakcinei sudėčiai, palyginus su varikliais su tiesioginiu įpurškimu. Esamos aukštos temperatūros prieškamerio sienelės užtikrina palankesnes sąlygas mišiniui susidaryti. Dėl pernelyg lengvos frakcinės sudėties variklis gali pradėti dirbti geriau.

Klampa ir tankumas

Kuro klampą ir tankumą iš esmės lemia garingumo ir mišinio susidarymo procesai dyzeliuose. Jiems didėjant auga lašų diametras ir prastėja degimo sąlygos, dėl ko padidėja kuro sunaudojimas ir sunaudotų dujų dūmų kiekis. Kuro klampa lemia kuro pripildymą ir nuotėkį per plunžerių angas. Jei variklis dirba naudojant mažos klampos kurą, kuro siurblio detalės susidėvi greičiau, todėl į jo sudėtį reikia primaišyti priedų, apsaugančių nuo nusidėvėjimo. Kuro klampa priklauso nuo jo angliavandenių sudėties, todėl gali smarkiai varijuoti.

Žemų temperatūrų savybės

Žemų temperatūrų savybės vertinamos užšalimo temperatūros, susidrumstimo ir ribinės filtravimosi temperatūros rodikliais. Užšalimo temperatūra
padeda nustatyti kuro sandėliavimo sąlygas. Susidrumstimo ir filtravimosi ribinė temperatūra lemia kuro naudojimą techninėje įrangoje.

Yra trys dyzelinio kuro su žema užšalimo temperatūra gamybos būdai: 1. Sunkiųjų frakcijų kiekio mažinimas (kuro virimo pabaigos temperatūros mažinimas) ir/ arba lengvesnių frakcijų įmaišymas. Šio būdo trūkumas yra – variklinio kuro gamybos mažėjimas ir dyzelinio kuro plyksnio temperatūros mažėjimas. 2. Depresorinių priedų naudojimas. Naudojant depresantus, kuro gaminimas ne mažėja, tačiau jie leidžia sumažinti tik užšalimo temperatūrą ir mažai veikia susidrumstimo temperatūrą, ribojančią jų naudojimą. 3. Efektyviausias būdas yra technologijų, leidžiančių keičiant angliavandenių sudėtį mažinti užšalimo, susidrumstimo ir filtravimosi temperatūras, taikymas. Tai leidžia panaudoti papildomą sunkiųjų frakcijų kiekį DK ir toliu būdu didinti dyzelinio kuro gamybą.

Rusijos naftos kompanijos dyzelinį kurą gaminamos trys dyzelinio kuro rūšys, L-vasarinis, naudojamas esant aplinkos oro temperatūrai, ne aukštesnei kaip 0ºC, Z – dviejų rūšių žieminis, naudojamas esant aplinkos oro temperatūrai ne iki 20ºC (užšalimo temperatūra –25ºC) ir -30ºC (užšalimo temperatūra –35ºC) ir A rūšies – arktinis, naudojamas esant temperatūrai iki -50ºC. Sieros kiekis L ir Z rūšies dyzeliniame kure neviršija 0,2 proc. (rūšis 1) ir 0,5 proc. (rūšis 2), arktiniame kure – 0,2 ir 0,4 proc.

Šiuo metu Jūs matote 38% šio straipsnio.
Matomi 1027 žodžiai iš 2738 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.