Džiazas1
5 (100%) 1 vote

Džiazas1

Džiazo istorija jau siekia šimtmetį. Kaip ir visa JAV kultūra, jis nėra toks senas, kokia yra Europos muzika. Bet kaip ir itin intensyviai bei įvairiapusiškai besiplėtojantis JAV kultūrinis gyvenimas, džiazas dėl daugybės savo krypčių, srovių, stilių bei asmenybių nėra lengvai pažįstamas ir perprantamas. Dažnai net kyla klausimas, ar į džiazą panaši muzika tikrai yra džiazas, kiek joje džiazo, o gal tai jau nebe džiazas ir panašiai. Apie XX a. vidurį, pradėjusi formuotis džiazo teorijai bei istoriografijai, daugelis rašytojų ir džiazo mėgėjų ėmė diskutuoti, kas gi apskritai yra tas džiazas, turintis tiek daug veidų. Bene populiariausias būtų toks jo apibrėžimas: tai muzika, kurios pagrindas- improvizacija, o šaknys- bliuzas.svarbios, bet ne visada lemiamos, yra ir kitos jo savybės- svingas, specifinis ritmas, atlikėjų virtuoziškumas, tik džiazui būdinga harmonija, net instrumentų derinimas. Būtent bliuzo “ pojūtis” išskiria džiazą iš kitų improvizacinės muzikos rūšių, pavyzdžiui, indų ragos ar New Age( “Naujasis amžius”). Bet lygiai taip pat įvairių krypčių džiazo muzikoje galima išgirsti viso pasaulio muzikos elementų, pradedant įvairių tautų folkloru, roku, baigiant akademiniu avangardu, ir todėl džiazą galima vadinti bene demokratiškiausia muzika. Kaip rodo džiazo istorija, jo muzikantai ne tik noriai, bet ir sėkmingai muzikuoja su pačiu įvairiausiu krypčių muzikantais ir net kitų sričių menininkais. Džiaze naudojamos visos meninės priemonės, bet universalių receptų nedaug. Džiaze reikia atrasti savo nišą, kurioje galėtum mėgautis savo mėgstama muzika.

Vienas iš didžiųjų klausimų, į kurį tikriausiai taip ir liks neatsakyta, – kada iš tikrųjų atsirado džiazas. Pirmieji džiazo įrašai padaryti 1917 m., bet pati muzika įvairiomis formomis gyvavo bent 20 m. Pirmuoju džiazo muzikantu laikomas kornetininkas Buddy’s Boldenas, subūręs savo kolektyvą 1895 m. šie metai ir laikomi džiazo gimimo data. 1917 m. sausio 30 d. grupė, pasivadinusi “ The Original Dixieland Jazz Band”, įrašė pirmąsias džiazo kompozicijas. Svarbiausia 1920- 1930 m. džiazo muzikos figūra tapo Louis Amstrongas, pravarde “Satchmo”, arba “ Pops”. Šios spalvingos asmenybės įvaizdis dažnai naudojamas ir kaip viso džiazo simbolis. Būdamas įdomus interpretatorius, Louis Amstrongas yra ir dainavimo manieros scat išradėjas, kai vokalistas dainuodamas taria beprasmius skiemenis ir todėl gali sutelkti dėmesį į melodinę liniją, o ne į tekstą. Louis Amstrongas savo karjeros pradžioje koncertuodavo su nedidelėmis muzikantų grupėmis, vadintomis diksilendais, kurias sudarydavo trimitas, klarnetas, trombonas su akompanuojančių įvairių kitų instrumentų deriniais- fortepijono, gitaros, bandžos, tūbos, kontraboso ir būgnų.

Žinomi du pagrindiniai džiazo stiliai- Niū Orleano ir Čikagos. Pirmuoju oficialiuoju džiazo stiliumi laikomas Niū Orleano stilius, atsiradęs dar prieš 1920 m., tik jo įrašai padaryti daug vėliau. Jo žymiausi atstovai buvo Joe “ King” Oliveris ir jo “ Creole Jazz Band”, Jelly’s Rollas Mortonas ir jo “Red Hot Peppers”, Louis Amstrogas ir jo “ Hot Five” bei “ Hot Seven”. Žymiausi Čikagos stiliaus atstovai- Jimmy’s McPartlandas, “Bud “ Freemanas, “Bix” Beiderbecke ir kt. Džiazo ištakos yra regtaimas, Harlemo stride ir bugivugis. Ankstyvojo regtaimo atstovai- Scottas Joplinas, Joe Lambas ir Eubie’s Blake’as. Stilinga bugivugio kairės rankos partija tapo ritmenbliuzo ir ankstyvojo rokenrolo pagrindu.

Bigbendo era. Bigbendai- tai dešimties ir daugiau muzikantų džiazo grupė, susidedanti mažiausiai iš trijų trimitų, keturių ar daugiau saksofonų , dviejų ar daugiau trombonų ir akompanuojančios “ritmo sekcijos”, kurioje gali būti įvairios fortepijono, gitaros, kontraboso ir mušamųjų kombinacijos. Tikrasis šio džiazo stiliaus suklestėjimas prasidėjo apie 1930 metus kartu su vadinamąja svingo era. Išskiriamos dvi bigbendų rūšis: svingo arba hotbendus( “karštuosius”), ir sweet band (“ melodinguosius”). Pirmieji pranoko antruosius temperamentingumu, svingo pojūčiu bei didesniu skaičium solinių improvizacijų. Žymiausi svingo bigbendų lyderiai buvo Countas Basie’s, “Duke” Ellingtonas, Bennie’s Goodmanas; o melodingųjų bigbendų – Glenas Milleris, Wayne’as Kingas, Freddy’s Martinas. Svingo eros muzikoje dėmesio centru tampa solistas, o ne grupinė improvizacija, todėl ima didėti ir solisto grojimo manieros bei jo instrumento tembro reikšmė. Žymiausiais svingo muzikantais laikomi saksofonininkai C. Hawkinsas, L. Youngas, B. Websteris, trimitininkai-R. Eldridge’as, H. Edisonas , pianistai- T. Wilsonas, J. Stacy’s, dainininkės D. Washington ir E. Fitzgerald.

Antrojo pasaulinio karo pradžia sutampa su nauja džiazo srove- moderniuoju džiazu. Čia džiazas atsiskiria nuo šokių muzikos, kokią grojo diksilendai ir bigbendai. Moderniuoju džiazu istorikai vadina daugelį džiazo stilių, atsiradusių po svingo eros, ir bibopas laikomas pirmuoju iš jų. Nuo pastarųjų stilių muzikos jis skyrėsi sudėtingesne harmonija bei dideliu atlikėjų virtuoziškumu. Bibopo tėvais laikomi saksofonininkas Ch. Parkeris ir trimitininkas D. Gillespie’s. Pats stilius susiformavo apie 1940 m., o jo pavadinimas siejamas su Ch. Parkerio ir
kitų bibopo muzikantų akcentuotomis improvizuojamų frazių pabaigomis, kurios taip ir skambėjo: “…bebop!” . Bibopo raida inspiravo naują muzikantų požiūrį tiek į akompanavimą, tiek į solavimą. Virtuoziškiausios daugelio muzikantų solo partijos pasižymėjo ne tik sudėtingu ritmu, bet ir aliteracijų bei chromatizmų gausa. Standartinė džiazo combo sudėtis- kvartetas arba kvintetas ( saksofonas ir / arba fortepijonas, trimitas, bosas, būgnai), įprasta bibopo muzikantams, faktiškai nepasikeitė iki šiol. Žymiausi bibopo muzikantai: saksofonininkai Ch. Parkeris, S. Crissas, trimitininkai D. Gilespie’s, F. Navarro, pianistai B. Powellis, A. Haigas bei virtuozas Thelonious Monkas.

Šiuo metu Jūs matote 36% šio straipsnio.
Matomi 912 žodžiai iš 2501 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.