Dzūkijos gamta
Kokius jausmus ir pojūčius poetai perteikia žodžiais „miškų jūra“, Jūs geriausiai suprasite pabuvoję Alytaus apskrities miškuose. Jiems nėra lygių ne tik Lietuvoje. Tą jums patvirtins kiekvienas sutiktas dzūkas. Mūsų kraštas – tai poilsiautojų ir turistų dar neatrastas rojus, tai milžiniški vertingų iškasenų klodai, glūdintys žemės gelmėse, tai garsiausia šalies gydykla, nuoširdūs, draugiški, dauningi žmonės, geranoriškai sutinkantys visus svečius. Žinoma, jei jie su gerais ketinimais.
Dzūkija lietuviams – visų pirma grybų kraštas. Na, o atvykusiems – pušynų pasaka su joje paskendusiais Druskininkais. Pušynai, smėlynai, Nemuno, Ratnyčios, ežerų ežerėlių vandenys sukuria ypatingą mikroklimatą. Išraiškinga kurorto aikštė susiformavo prie Druskonio ežero, kurio viduryje trykšta fontanai, gražiai sutvarkytos krantinės. Prie ežero esančios aikštės pagrindinis akcentas – neogotikinė bažnyčia.
Dzūkija yra ledyno pakraščių vandens suneštoje Dainavos lygumoje, kurią iš šiaurės supa Sūduvos ir Dzūkų aukštumos, o iš pietų – Eišiškių plynaukštė. Dzūkų aukštumoje iškilęs 257,4 m aukščio Gedanonių kalnas, nuo kurio atsiveria puikus kraštovaizdis. Tik Alytaus rajone paviršius žemėja, atsiranda daugiau pelkių. Čia ir Žuvinto palios su Žuvinto ežeru. Į pietus nuo jų vienas prie kito telkšo didieji Sūduvos ežerai: Dusia, Metelys ir Obelija. Jie negilūs, susidarę ledynmeęio ledo luitų guoliuose. Į pietus nuo Lazdijų – ištįsę, labiau į upes panašūs Veisiejo, Ančios, Galsto ežerai. Dzūkų aukštumoje didesnis yra Didžiulio ežeras.
Per visą Dzūkiją vingiuoja Nemunas, darydamas didžiules kilpas, staigius posūkius, ardydamas sraunia srove krantus. Į jį per smėlingą Dainavos lygumą, per žalius pušynus atskuba Merkys. Jo vanduo skaidrus, švarus ir šaltas. Tarp Ūlos ir Katros, tekančios pačiu Lietuvos pasieniu, plyti Čepkelių raistas.
Disžiausias Dzūkijoje yra Druskininkų-Varėnos miškų masyvas, vadinamas Dainavos giria. Ji užima daugiau kaip pusę Varėnos rajono. Kitapus Nemuno – Kapčiamiesčio giria.
Lankytinos vietos. Alytaus rajone yra daug vertingų kultūros paminklų: Punios bažnyčios XVIII-XIX a. skulptūros, Simno bažnyčios dailės kūriniai, Daugų bažnyčios XVII-XIX a. paveikslai, senovinė gyvenvietė Bakšių kaime, bolševikų okupacijos aukų memorialas Klepočių ir aplinkiniuose kaimuose, Dainavos apygardos partizanų štabo žeminė Punios šile.
Unikalaus groži gamtos vaizdai atsiveria Dzūkijos nacionaliniame parke, Metelių ir Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, Alytaus istoriniame draustinyje, Žuvinto rezervate.
Alytaus kraštotyros muziejus (Savanorių g. 6). Šio 1935 m. įkurto muziejaus ekspozicijoje yra daug archeologijos, numizmatikos, etnografijos ir kitokių kolekcijų.
Kraštotyros muziejaus „Skrydžio“ galerija (Vilniaus g. 13). Šiame muziejuje yra surinkta medžiagos apie legendinį S. Dariaus ir S. Girėno „Lituanikos“ skrydį. Iš viso kolekciją sudaro apie 2 tūkst. eksponatų. Tarp jų – fotonuotraukos, paveikslai, numizmatika ir filatelija, net „Lituanikos“ oranžinio brezento skiautė, kapsulė su žeme iš lakūnų žuvimo vietos.
Socialinė geografija
Alytaus apskritis. Bendras apskrities plotas – 542,5 tūkst. ha, iš jų 11, 2 tūkst. ha užima miestai ir gyvenvietės, 12, 7 tūkst. ha – pramonės įmonės ir keliai, 203,6 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 247, 2 tūkst. ha – miškai, 24,3 tūkst. ha – vandenys, 43,5 tūkst. ha – kitos paskirties plotai. Gyvena 200,1 tūkst. žmonių, iš jų 94 proc. lietuvių, 2,4 proc. lenkų, 1,7 proc. rusų, 0,6 proc. gudų, 1,3 proc kitų tautybių gyventojų.
Apskritį sudaro Alytaus ir Druskininkų miestų, Alytaus, Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybių teritorijos. Centras – Alytus.
Alytaus miestas. Alytus gali didžiuotis savo sena ir permaininga praeitimi. Pirmosios žinios apie Alytų rastos Vygando Marburgiečio kronikos 1377 m. įraše.
Bendras miesto plotas 3,3 tūkst. ha, iš jų 1,1 tūkst. ha užstatyta statiniais, 0,2 tūkst. ha užima pramonės įmonės ir keliai, 0,3 tūkst. ha – žemdirbystės plotai, 1,1 tūkst. ha žalieji plotai, 0,1 tūkst. ha – vandenys, 0,5 tūkst. ha – kitos paskirties plotai.
Gyvena 77,3 tūkst. žmonių, iš jų 94,7 proc. lietuvių, 2,8 proc. rusų, 0,7 proc. lenkų, 0,7 proc. ukrainiečių, 0,4 proc. gudų, 0,7 proc. – kitų tautybių gyventojų. Alytus įsikūręs gražios gamtos prieglobstyje – apjuostas mėlyna Nemuno juosta ir žaliais pušynais. Miesto įkūrimo data laikoma 1581 m. birželio 15-oji, kai Alytui Steponas Batoras suteikė savivaldą. Dabar kasmet tą dieną alytiškiai švenčia savo miesto šventę.
1918-aisiais po daugelio metų savivalda vėl buvo atkurta. 1932 m. Alytui suteiktos miesto teisės. 1939 m. mieste gyveno 9 207 gyventojai.
Per Antrąjį pasaulinį karą mūsų miestas labai nukentėjo: sugriauta du trečdaliai pastatų, žuvo arba svetur pasitraukė apie 3000 gyventojų.
Alytus – šeštasis pagal dydį Lietuvos miestas, įsikūręs abipus Nemuno prie kelių iš Kauno į gardiną ir iš Vilniaus į Lazdijus. Alytus laikomas Dzūkijos sostine, nes yra tapęs svarbiausiu plataus etnografinio Lietuvos regiono miestu.
Druskininkų miestas. Dar neseniai mūsų gydyklų paslaugomis naudojosi tūkstančiai žmonių iš buvusios Sovietų Sąjungos.
Nepriklausomybės metais iš svetur atvyksiančių žmonių ėmė mažėti. Miestą supantys pušynai, ežerai, vaizdingos apylinkės, efektyvios gydyklos pastaruoju metu vėl pritraukia daug svečių iš Lenkijos ir Gudijos. Mus tai džiugina. Laukiame žmonių ne tik iš šių šalių, bet ir iš tolimesnių kraštų. Mūsų galimybės yra kur kas didesnės, o sąlygos tokios kokių negali pasiūlyti niekas kitas mažų mažiausiai tūkstančio kilometrų spinduliu. Druskininkai – klimato balneologijos ir purvo terapijos kurortas, įsikūręs nuostabios gamtos prieglobstyje. Trykšta 7 unikalių chloridinių natrio ir kalio mineralinių vandenų šaltiniai. Mineraliniai vandenys efektyviai gydo virškinimo trakto susirgimus, normalizuoja sekrecinę ir motorinę skrandžio funkciją, gerina kepenų veiklą, tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą. Durpinio purvo procedūros gerai gydo ginekologines, distrofines – degeneracines sąnarių, stuburo, medžiagų apykaitos, periferinės ir funkcinės nervų sistemos ligas. Ištisus metus veikia 9 sanatorijos, 200 vietų balneologinė gydykla.
Bendras miesto plotas – 2,2 tūkst. ha, iš jų 0,5 tūkst. ha užima statiniai, 0,1 tūkst. ha tenka pramonės įmonėms ir keliams, 1,3 tūkst. ha – želdiniams bei želdynams, 0,1 ha – vandenims, 0,1 yūkst. ha – kitos paskirties plotams.
Gyvena 20 tūkst. žmonių, iš jų 82 proc. lietuviai, 7 proc. rusai, 5,5 proc. lenkai, 3 proc. gudai, 0,4 proc žydai, 2,1 proc kitų tautybių žmonės.
Alytaus rajonas. Graži Alytaus apylinkių gamta ir darbštūs žmonės. Kas triūsia žemės ūkyje, kas verčiasi smulkiaisiais verslais ir prekyba arba pradeda plėtoti agroturizmą. Ši bei kitos paslaugų sritys laukia dar didesnio gyventojų, ir investuotojų dėmesio. Turistams smalsu pakeliauti nuo Daugų iki Simno, nuo Nemunaičio iki Pivašiūnų, besigrožint gamta ir kultūros paminklais. Bet savivaldybės veiklla – tai ne vien grožėjimasis dzūkų krašu ir jo istorija. Švietimui, kultūrai, socialinei paramai, svarbiausioms komunalinėms paslaugoms reikia biudžeto pinigų ir aktyvios veiklos. Gyvibingi tie kaimai ir miesteliai, kur veikia mokyklos, kultūros namai, kur yra laisvalaikio salės, bibliotekos.