Edukologijos egzamino klausimai bilietas
5 (100%) 1 vote

Edukologijos egzamino klausimai bilietas

I. 1. Edukologijos mokslo samprata ir raidos etapai. Edukologijos ir pedagogikos ryšys. Edukologijos tyrimo objektas ir subjektai.

Edukologija-žmogaus ugdymo mokslas. Ugdymo mokslas prasidėjo nuo pedagogikos. Pedagogikos mokslas suprantamas kaip vaikų, jaunosios kartos mokymo mokslas. Andragogika- suaugusio žmogaus ugdymas, saviugda. Jos sudaro edukologiją. Ugdymo mokslas nuo pedagogikos iki edukologijos nuėjo ilgą istorinės raidos kelią. Ugdymo mokslo raidos pirmasis etapas-tai mokslinis disciplinos brendimas, kurį galima pavadinti ,,mokytojavimo tyrimais“, nes jiems būdingas taikomasis pobūdis (kaupiant mokytojų rengimui reikalingas žinias). Tam skirtą čekų švietėjo J.Komenskio sisteminį veikalą ,,Didžioji didaktika“ daugelis laiko teorinės pedagogikos pradžia. Antrasis etapas prasidėjo po II pasaulinio karo, didėjant ugdymo reikšmei. Tapo aktualu tyrinėti ne tik m-lą, bet ir visą ugdymo procesą visuomenės raidos kontekste. Sudėtingi ugdymo tyrimų tikslai ir iškylančios problemos skatino integruoti įvairius mokslus. Taigi ugdymo mokslo ribos išsiplėtė, todėl joms apibūdinti imtas vartoti edukologijos terminas. 3-ias etapas Tai šiandieninis ugdymas ir ugdymo tyrimai, integruojantys įv. Mokslus į edukologijos šeimą. G.Miaret atliko išsamų ugdymo mokslo būklės tyrimą, publikavo darbą ,,Įvadas į edukacinius mokslus (1985), kuriame ugdymo mokslą apibūdina kaip edukacinių mokslų šeimą, kurią sudaro: pedagogika, ugdymo filosofija, ugdymo istorija, švietimo planavimas, švietimo ekonomika, ugdymo sociologija, ugdymo psichosociologija, ugdymo psichologija bei ugdymo fiziologija.

Taigi, edukologija- daugiašakis žmogaus ugdymo mokslas. Visus edukologijos mokslus jungia bendras objektas-ugdymas, o skiriasi jie savo tyrimų sferomis bei institucijomis. Edukologijos branduolį sudaro pedagogika.

Edukologijos objektas – ugdymas (pats procesas, jo organzavimas. Subjektu- ugdytojai ir ugdytinis. Anksčiau obj. Buvo ugdytinis, subj. –ugdytojas.

2.Ugdymo samprata ir funkcijos.

Ugdymas turtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas-trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.

Ugdymas kaip sąveika. J.Vabalas-Gudaitis akcentuoja, kad pedagogika yra mokslas apie konstrukcinę augančiųjų ir suaugusiųjų sąveiką. Sąveiką jis laiko visuotiniu dinamišku tikrovės dėsniu, principu-turinčiu tikslą. Gamtoje viskas sąveikauja. Sąveikos problemos plačiai nagrinėjamos pedagogų darbuose, ji laikoma svarbiu pedagoginio proceso efektyvinimo veiksniu. Sąveikos dėka ugdytiniai išmoksta: orientuotis pasaulyje; bendrauti; dirbti.

Ugdymas kaip bendravimas. Žmogaus socialinė būtis pasireiškia veikla( pažintine, praktine) ir bendravimu. Bendravimas yra neįmanomas be psichologinės sąveikos, nes vadovaujantis pedagogo vaidmuo dažnai reikalauja vienkrypčio veikimo. Tiesioginis bendravimas prasideda kontakto ir santykių užmezgimu, susitikus ugdymo dalyviams.

Ugdymas kaip valdymas. Ugdytojo ir ugdytinio bendravimas suprantamas kaip vieninga dinaminė atvira sistema, kur ugdytojas-valdančioji, , ugdytinis-valdomoji sistema. Ugdytojas ir ugdytinis perima vienas kito veiklos signalus ir juos įvertina ar koreguoja. Valdymas-pedagoginio vadovavimo širdis. Vadovavimui reikia turinio. Visuomenei ir asmeniui prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka visuomenės ir asmens poreikius, interesus, idealus. Todėl ugdymo turinį sudaro geriausia, pažangiausia žmonijos patirtis-kultūros vertybės. Vadovavimas, žmonijos patirties įsisavinimui yra pagrindinė ugdymo funkcija.

Ugdymo funkcijos: Ugdytinio veikloje- savišvieta, saviugda, saviaukla; O ugdytojo veikloje: auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas, formavimas.

1)Auginimas- šeimos, vaikų darželio, m-os veikla, sudaranti materialines ir dvasines sąlygas žmogui bręsti. Auginimo f-jos: slauga, maitinimas, priežiūra, pamokymai).

2)Švietimas – ( bendras, profesinis, religinis, kultūrinis, politinis ir kt. ) žmogaus soc. patirties gausinimas, skatinimas vertinti ir suprasti pasaulio reiškinius ir elgtis taip, kaip siūlo švietėjai. 2Formos: mokyklinis ir visuomeninis. Mokyklinis- mokymo ir auklėjimo įstaigų sistemos veikla; visuomeninį plėtoja ir vykdo kultūros įstaigos ir komunikacijos priemonės, bažnyčia, menas. 3) Mokymas- sisteminga, organizuota, planinga ir kryptinga veikla, sąveika. 4)Mokslinimas- švietimo mokymo tikslas, o jo rezultatas- išsimokslinimas: žinojimas, mokėjimas, įgūdžiai. 5)Lavinimas- žmogaus fizinės, psichinės plėtros skatinimas. 6) auklėjimas – skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. Formuojami santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu, savimi. Auklėjimą papildo saviaukla. 7)formavimas- ugdymo siekis suteikti asmenybės savybėms bei psichiniams procesams atitinkamą kokybę.

Saviugda- aprėpia 2- savišvietos ir saviauklos sąvokas.

Savišvieta- savarankiška kiekvieno asmens veikla, siekiant žinių, mokėjimų ir įgūdžių. Saviaukla- tai sąmoningas žmogaus poveikis sau, siekiant atsikratyti neigiamų savybių ir susiformuoti geresnes.

3.Ugdymas ir valstybė. LR švietimo principai, bendrieji tikslai. Ugdymo vertybės.

Atsiradus valstybėms (tai visuomenės organizuota politinė bendruomenė), iškilo ugdymo ir valstybės santykio problema. Mat
valdančiosios valstybės jėgos suinteresuotos savaip kreipti bręstančiąją jaunąją kartą. Kokia bus valstybė, toks ir ugdymas. Visais laikas egzistuoja skirtingos šv. Sistemos. Jos yra : centralizuotos, kai šv. reikalai tvarkomi švietimo ministerijos ir jai pavaldžių organų; decentralizuotos, kai šv. Reikalai tvarkomi konkrečioje vietovėje ( D.Brit., Šved., Norveg.) Lietuvoje ugdymas pagrįstas žmogaus laisvės, asmens ir minties neliečiamybe, su privalomu mokymu iki 16m. (šv. Įst. 1991m.).

Lietuvos švietimo sistemos principai: 1)Humaniškumas:nelygstamo asmens vertingumo, jo pasirinkimo laisvės ir atsakomybės teigimas. 2)Demokratiškumas: mokymasis ir gebėjimas grįsti gyvenimą įsisąmonintomis demokratijos vertybėmis; švietimo ir demokratinių santykių kūrimas ir laikymasis; visuotinis švietimo preinamumas; doros, kaip būtino demokratijos pagrindo pripažinimas. 3) Nacionalumas: įsipareigojimas Lietuvos kultūrai, rūpestis jos tapatumo išsaugojimu ir istoriniu tęstinumu. Lietuvos švietimas saugo ir plėtoja daugialypę, nacionalinių mažumų patirtimi praturtintą krašto kultūrą. 4) Atsinaujinimas: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir nacionalumo branduolį. Bendras tikslas:

ugdyti sveiką, taurų, tautietį ir Lietuvos pilietį. Tikslas paremtas vertybėmis.

Ugdymo vertybės-pageidaujamas ugdymo siekinys. Tai: žinojimas, mokėjimas ir protingumas; dorovingumas; dvasingumas; tautiškumas; pilietiškumas; grožio pajauta; sveikata ir darbštumas.

4. Ugdytinio samprata. Individas, asmuo, individualybė, asmenybė.

Ugdytinis yra ugdymo proceso dalyvis, aktyviai veikiantis ugdymo proceso metu. Ugdytojui jis yra ugdymo objektas. Objekto ir subjekto pedagoginė sąveika apibrėžia ugdymo sąvoką.

Ugdytojui žmogus (kaip ugdytinis) yra vientisas, todėl svarbu pažinti jo fizinį, psichinį, socialinį įvairiapusiškumą ir kaitą.

Individas- žmogus, kaip gyva, vieninga, nedaloma sistema. Individualybė- nepakartojamų kiekvieno individo fizinių, psichinių ir socialinių skirtumų raiška. Asmenybė- socialinė žmogaus esmė, pasireiškianti per jo individualybę. Yra daug asmenybės sąvokos apibrėžimų. Filosofai labiau akcentuoja socialumą, psichologai- psichologinį aspektą, o ugdymo tyrinėtojai- veiklą. Vis dėl to pagrindiniais asmenybės komponentais laikytume: asmenybės tapsmo galimybes, kryptingumą ir veiklą. Asmenybės tapsmo galimybės-tai asmenybės tapsmo potenciniai pradmenys: fizinė sveikata, psichiniai procesai ir psichinės savybės. Asmenybės kryptingumą nusako žmogaus socialinio veido struktūrinė dalis- socialinė sąmonė. Veikla- asmenybės kryptingumo išraiška per sąmoningą ir tikslingą elgseną.

Žmogus asmenybe tampa tik būdamas tarp žmonių.

Ugdyti asmenybę reiškia skatinti potencinių galimybių, kryptingumo ir veiklos plėtotę ugdytojo numatyta linkme. Akcentuojant asmenybės vaidmenį, ugdymas dažnai vadinamas asmenybės ugdymu.

5.Ugdymo proceso struktūra. Auklėjimo procesas.

Ugdymo procesas. Procesas- reiškia judėjimą pirmyn. Kalbėdami apie ugdymo procesą, kalbame apie žmogaus tobulėjimą. Ugdymo procesas edukologijos moksle dar vad. Edukaciniu procesu.

Edukacinį (ugdymo) procesą sudaro: androloginis procesas (sistemingas, organizuotas tęstinis ugdymas, pagrįstas žmogaus būtinybe tobulėti. Ugdytojai- andrologai. Žmogaus ugdymas čia nėra privalomas. Būtinybė tobulėti, visų pirma, turi būti suvokta paties ugdytinio. Pedagoginis procesas- sistemingas, nuoseklus, privalomas iki 16m. jaunosios kartos ugdymas. Ugdytojai- pedagogai. Pedagoginį ir androloginį procesus taip pat galima suskirstyti dalimis. Tiek pedagoginį, tiek androloginį procesus sudaro mokymas ir auklėjimas. Androgogikos procese nėra auginimo f-jos.

Ugdymo (edukacinis) procesas

Pedagoginis procesas Andrologini

Auklėjimo pr. Mokymo pr. A.p M.p.

Auklėjimas- tai žmogaus elgsenos pageidaujama linkme formavimosi skatinimas. Auklėjimo proceso struktūra: 1) auklėjamųjų situacijų sudarymas; 2)Internalizacija, reakcija (įsisavina tai, ką auklėtojas perteikia auklėjimo situacijų metu), 3) Grįžtamoji informacija, 4) Informacijos rinkimas.

Auklėjimo procesas nevyks, jei auklėtojas nesudarys auklėjamųjų situacijų (jei tik stebės elgesį); auklėjimo procesas nevyks, jei auklėjamosios situacijos nebus koreguojamos, sudaromos naujai atsižvelgiant į ugdytinių reakcijas; informacijos rinkimas nebus pastovus. Išvada: jei auklėjimo procese nutrūksta bent viena grandis (1-4), auklėjimo procesas nutrūksta visai.

Auklėjimas – tai žmogaus elgsenos formavimosi pageidautina linkme skatinimas. Kad žmogus pageidautinai elgtųsi, reikia, kad jis pageidautinai mąstytų. Auklėjimo paskirtis. Auklėdami siekiame, kad žmogus taptų laisva asmenybe. Asmenybės tapsmą lemia ne tik auklėjamoji veikla, tačiau ir saviaukla, aplinka. Auklėjimą sunku suplanuoti – kiekvienas žmogus individualus. Auklėjimo komponentai: 1)Socialinė sąmonė- tai žmogaus pažiūros, vertinimai, atspindintys jo pasaulėžiūrą, poreikius, interesus. Pasaulėžiūra- pažiūrų, įsitikinimų visuma, pagal kurią žmogus gyvena, veikia. Poreikiai- žmogaus aktyvumo šaltinis. Tai būsena, skatinanti žmogų veikti, ko nors siekti. Interesai- žmogaus domėjimasis tam tikromis tikrovės sritimis. Šie komponentai susiję. 2)
žmogaus aktyvumas nuo refleksų iki kūrybos. 3)Jausmai- ilgalaikiai išgyvenimai. 4)Valia- vidinis žmogaus sąmojingų poelgių ,,reguliuotojas“. Žmogaus poelgio motyvas gimsta jo viduje, planuojamas viduje ir tik tuomet išoriškai vykdomas. 5)Charakteris- individualių savybių visuma. Auklėjimo uždaviniai: 1)Socialinių nuostatų formavimas- asmenybės tam tikras pasirengimas reaguoti į aplinką ir daryti jai įtaką. Formavimo etapai: *naujo aiškinimas; *naujo gilinimas (kodėl taip yra). 2)Elgsenos formavimas- tai drauge ir auklėjimo rezultatas. Etapai: *priimtinos elgsenos tobulinimas; *nepriimtino keitimas.

Auklėti pradedame nuo nuostatų formavimo.

6. Dabarties pedagogas: naujieji pedagogo vaidmenys.

1. Ugdymosi procesų vadovas ir skatintojas. Jis numato perspektyvas, priemones ugdymo tikslams pasiekti, derina ugdymo ir ugdymosi būdus, skatina kūrybiškumą, norą tobulėti, ugdytinio pasirinktomis sąlygomis. 2) Tyrėjas. Geba analizuoti ugdymo procesą, žino ir moka atlikti taikomuosius tyrimus.

3) Novatorius. Nuolat tobulinasi, domisi, kuria ir diegia naujas idėjas. 4)Vadybininkas. Kuria efektyvias ugdymo strategijas, organizuoja mokymasi ir išmokimą. Šis vaidmuo gali pasireikšti ir tarp kolegų. 5) Metodininkas. Padeda ugdytiniui spręsti problemas, apmąsto, integruoja žinias ir patirtį, numato savo lūkesčius, profesinius sprendimus.

6) Patyręs vyresnysis draugas. Padeda nugalėti kliūtis. 7) organizatorius. Dalyko žinovas- informacijos perteikėjas. Moka naudotis informacija. Pateikia ugdytiniams pagrindinę informaciją. 9) Pokyčių tarpininkas. Turi asmeninę viziją ir ketinimą pagerinti pokyčių valdymo principus. 10) Auklėtojas. Nori ir geba padėti ugdytiniams fiziškai, protiškai, dvasiškai, doroviškai. 11) konsultantas. Ugdo asmeniniu pavyzdžiu, pataria, konsultuoja.

12) Bendradarbiaujantis kolega. Mokosi ir sugeba dirbti komandoje. 13) Grupės lyderis. Geba įtakoti pozityvaus grupės psichologinio klimato formavimąsi.

7. Projektų metodas ugdymo praktikoje: projekto samprata, planavimas, atlikimas, pristatymas.

Projektas- planuojamas ir vertinamas darbas. Tai išanksto parengta dokumentacija, pagal kurią numatytą objektą (reiškinį) galima pagaminti, įdiegti, patobulinti. Paprasčiausias projektas- vienkartinė, dažniausiai nauja užduotis, kuria siekiame aiškiai suformuluoto tikslo. Nuo kasdieninių užduočių skiriasi tuo, kad turi aiškiai suformuotą pradžią ir pabaigą, visada įvertinamas. Dažniausiai tai komandinis darbas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1768 žodžiai iš 5886 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.