Edukologijos konspektai
5 (100%) 1 vote

Edukologijos konspektai

PEDAGOGIKA – ŽMOGAUS UGDYMO MOKSLAS. PAGRINDINĖS PEDAGOGIKOS SĄVOKOS.

UGDYMO SAMPRATA, APIBRĖŽTIS IR FUNKCIJOS. PEDAGOGIKOS RYŠYS SU KITAIS MOKSLAIS.

Pradedant pedagogikos studijas pirmiausia reikia suvokti sąvokas, objektą, ryšį su kitais mokslais.

Pedagogikos terminas sudarytas iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais, paidos – vaikas ir aigen – vesti. Graikų kalboje paidagogike – ugdymo menas. Ugdymas pradėtas tyrinėti tik XVIII a.

Pirmiausia pedagogika buvo vadinama mokslu apie ugdymą, vėliau imta vadinti – mokslu apie jaunosios kartos ugdymą. Klestint mokslui, pastebėta, kad žmogų reikia ugdyti visą gyvenimą, todėl pedagogiką imta vadinti mokslu apie žmogaus ugdymą. Šiandien labai paplitęs žmogaus ugdymo terminas- edukologija.

Žodis edukologija sudarytas iš lotynų kalbos žodžio „educare“ – išvesti į kitą vietą, aukštyn; „educatio“ – auklėjimas, ugdymas ir graikų kalbos žodžio „logos“ – mokslas, mintis, žodis.

XX a. suaugusiųjų švietimas įgyja naują pobūdį. 1965m. liepos mėn. Vyriausioje UNESCO būstinėje susirinkę ekspertai priėjo išvadą, kad šiuolaikinė mokslo, technikos ir technologijos pažanga reikalauja tokio ugdymo, kuris tęstųsi visą darbingą gyvenimą ( pranc. – „permanent“; angl. – „lifelong education“). Taigi pedagogikos terminas tapo nebetinkamas permanentiniam žmogaus ugdymui vadinti. Permanentinis ugdymas tapo filosofinė kategorija, nusakanti būtinumą nepaliaujamai ugdyti žmogų per visą gyvenimą. Edukologijos objektu laikomas visų amžiaus tarpsnių žmogus. Edukologijos mokslo dalykas – ugdymas. Taigi edukologija yra žmogaus ugdymo mokslas.

Pedagogija – ugdymo praktika. T.y. pats ugdomasis darbas, kuriuo naujosios kartos yra ruošiamos gyvenimo reikalams. Gali būti gerų mokytojų ir neturinčių teorinio išsilavinimo pedagogikos srityje, kai tuo pačiu laiku moksliškai pasiruošę pedagogai praktikoje pasirodo kartais menkais mokytojais. Pedagogika ir Pedagogija – abi turi turėti tarpusavio ryšį.

Edukologijos paskirtis:

EDUKOLOGIJOS MOKSLŲ SISTEMA

E

D

U

K

O

L

O

G

I

J

A PEDAGOGIKA Teorinė

Šeimos(familistika)

Ikimokyklinė

Mokyklinė

Istorinė

Lyginamoji

Ugdymo technologijos(metodikos)

Specialiosios pedagogikos

SOCIALINĖ EDUKOLOGIJA Jaunimo

Suaugusiųjų

Bendruomenės

Vietovės aplinkos

KULTŪROS EDUKOLOGIJA Žiniasklaida

Bibliotekinė

Etnologinė

Religinė

Meno institucijų

SUBKULTŪROS(šalia) EDUKOLOGIJA Delikventinė( teisių pažeidėjai)

Penitenciarinė(atgailos, pataisos)

ŠVIETIMO EDUKOLOGIJA Mokyklos vadyba(mokyklotyra)

Kitų ugdymo institucijų ir apskritai švietimo vadyba

SĄVOKOS IR JŲ VARTOJIMAS

Žmogus per visą savo gyvenimą keičiasi: auga, bręsta, sensta – kinta jo fizinė sandara, psichika – požiūris į pasaulį, savęs suvokimas, socialinis – visuomeniškas. Taigi kokybiniai ir kiekybiniai pokyčiai, vykstantys žmoguje vadiname vystymusi. Žmogaus vystymasis prasideda gemalinėje ląstelėje, o gimus tęsiasi visą gyvenimą. Vystymasis yra dėsningas, negrįžtamas ir kryptingas kitimo procesas

Kas yra ugdymas? Kokia jo esmė?

Vieni autoriai teigia, kad ugdymas yra „įtakos į žmogų procesas“, “ vyresniosios kartos veikimas į augančiąją“. „Vienų žmonių į kitus veikimą, pasireiškiantį jų bendradarbiavimą“ (A.Gučas) ir kt.

Ugdymas – atsižvelgiant į žodžio reikšmę, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymas – trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas.

Ugdymas kaip sąveika

Ryškiai matyti J.Vabalo- Gudaičio pedagoginiuose darbuose. Jis akcentuoja, kad „pedagogika yra mokslas apie konstrukcinę augančiųjų ir suaugusiųjų sąveiką“. Sąveiką jis laiko visuotiniu dinamišku tikrovės dėsniu, principu – turinčiu tikslą. Gamtoje viskas sąveikauja. Sąveikos problemos plačiai nagrinėjamos pedagogų darbuose, ji laikoma svarbiu pedagoginio proceso efektyvinimo veiksniu.

Sąveikos dėka ugdytiniai išmoksta:

• orientuotis pasaulyje;

• bendrauti;

• dirbti.

Ugdymas kaip bendravimas

Žmogaus socialinė būtis pasireiškia veikla (pažintine, praktine) ir bendravimu. Žodinis ir nežodinis bendravimas (žmonių komunikacija) vyksta keičiantis informacija, patirtimi.

Bendravimas neįmanomas be psichologinės sąveikos, nes vadovaujantis pedagogo vaidmuo dažnai reikalauja vienkrypčio veikimo. Tiesioginis bendravimas prasideda kontakto ir santykių užmezgimu, susitikus ugdymo dalyviams.

Ugdymas kaip veikla

Nuo seno ugdymas suprantamas kaip konkretus visų ugdytojų (tėvų , mokytojų ,auklėtojų) darbas, turintis tiklsą, atitinkamas priemones ir jų taikymo būdus. Šiuo metu daugelis autorius pabrėžia, kad ugdymas – bendra mokytojų ir mokinių veikla. Taigi ugdymas – dvipusis procesas: ugdytojų ir ugdytinių lygiagretė, nors ir skirtinga, veikla.

Ugdymas kaip valdymas

Šiuolaikinių pedagogų akys vis labiau krypsta į kibernetiką – įvairių sistemų valdymo procesų mokslą, į jos pritaikymą ugdymo praktikai, programuotam ir kompiuteriniam mokymui. Ugdytojo ir ugdytinio bendravimas suprantamas kaip vieninga dinaminė atvira sistema, kur ugdytojas – valdančioji, ugdytinis – valdomoji sistema. Ugdytojas ir ugdytinis perima vienas
kito veiklos signalus ir juos įvertina ar koreguoja.

Valdymas – pedagoginio vadovavimo šerdis. Vadovavimui reikia turinio – vertybinio signalo, siunčiančio į valdomąją sistemą. Visuomenei ir asmeniui prasmingas toks ugdymo turinys, kuris atitinka visuomenės ir asmens poreikius, interesus ,idealus. Todėl ugdymo turinį sudaro geriausia, pažangiausia žmonijos patirtis – kultūros vertybės. Vadovavimas žmonijos patirties įsisavinimui yra pagrindinė ugdymo funkcija.

Pereinant prie kitų sąvokų aiškinimo reikėtų jas suskirstyti į dvi grupes; sąvokos, kurios būdingos ugdytinio veikloje – saviugda, savišvieta ir saviaukla, o ugdytojo veikloje – auginimas, švietimas, mokymas, lavinimas, auklėjimas, formavimas. Šios visos sąvokos yra vadinamos – ugdymo funkcijomis.

SAVIUGDA – aprėpia dvi – savišvietos ir saviauklos sąvokas.

SAVIŠVIETA -savarankiška kiekvieno asmens veikla, siekiant žinių mokėjimų ir įgūdžių. Šiabdien, gyvenant sparčiai besivystančiame ir nuolat kintančiame informacijos laikotarpyje, savišvietos vaidmuo studijuojančio ir suaugusio žmogaus gyvenime yra labai didelis.

SAVIAUKLA – tai sąmoningas žmogaus poveikis sau, siekiant atsikratyti neigiamų savybių ir susiformuoti geresnes.

UGDYMO FUNKCIJOS, kurios reikalingos ugdytinio veikloje

saviugda (saviaukla, savišvieta)

SAVIUGDOS METODAI

SAVIŽINOS M.

SAVĘS VEIKDINIMO M.

SAVIREGULIAVIMO M.

1.savistaba;

2.savianalizė;

3. savęs lyginimas su kitais;

4. vidinis budrumas;

5. savikontrolė;

6. sąmoninga ir nesąmoninga informacijos analizė.

1. įsipareigojimas;

2. įsakymas sau;

3. sistemingo pratinimosi;

4. nuovokos kitų būsenai suprasti;

5. prisivertimas, savęs įtikinimas;

6. autotreniruotė;

7. saviataskaita;

8. savikritika;

9. savidrausminimas;

10. saviįtaiga;

11. relaksacija;

12. savibauda.

1. savikontrolės;

2. savęs vertinimo.

PAGEIDAUTINOS SAVIUGDOS SĄLYGOS

1. Stiprūs saviugdos stimulai;

2. Giliai save pažinti, visapusiškai išnagrinėti savo savybes, trūkumus;

3. Išsiaiškinti neigiamus poveikius;

4. Būti valingu, ryžtingu, pasitikėti savimi;

5. Žinoti pagrindinius saviugdos metodus (savižinos, savęs veikdinimo, savireguliacijos);

6. Žvilgtelėti į save iš šalies:

a) realusis „aš“;

b) dinamiškasis „aš“;

c) „aš“ – grupės draugų tarpe;

d) fantastiškasis „aš“;

e) „aš“ trukdo ar padeda man tapti geresniam nei esu;

f) pervertinate ar neįvertinate savo galimybių;

g) ar esate aplinkybių vergas?

h) Kokios autonomijos jūs siekiate (elgesio, emocinės, moralinės)?

Ugdymo sąvokos ugdytojo veikloje:

AUGINIMAS- šeimos, vaikų darželio, mokyklos veikla, sudaranti materialines ir dvasines sąlygas žmogui bręsti. Auginimo funkcijos: slauga, maitinimas, priežiūra, aprūpinimas, pamokymai. Auginimas nenutrūksta žmogui subrendus.

ŠVIETIMAS – (bendras, profesinis, religinis,kultūrinis, politinis, ekologinis ir kt.)žmogaus socialinės patirties gausinimas, skatinimas vertinti ir suprasti pasaulio reiškinius ir elgtis taip, kaip siūlo švietėjai. Istoriškai susiklostė dvi švietimo formos: mokyklinis ir visuomeninis.

Mokyklinis – mokymo ir auklėjimo įstaigų sistemos veikla, teikianti augančiai kartai išsimokslinimą ir išsilavinimą.

Visuomeninį švietimą plėtoja ir vykdo kultūros įstaigos, masinės komunikacijos priemonės(radijas, televizija, spauda, internetas), bažnyčia, menas. Visuomenė šviečiama įvairiais būdais- per pamokas, užklasinę veiklą, paskaitas, renginius, parodas, pamokslus. Bet efektyviausias būdas – mokymas.

MOKYMAS- sisteminga, organizuota, planinga ir kryptinga ugdytojo ir ugdytinių veikla, sąveika.

Organizuotumu, kryptingumu, planingumu bei sistemingumu mokymas ir skiriasi nuo įvairių kitų švietimo formų.

MOKSLINIMAS – švietimo mokymo tikslas, o jo rezultatas – išmokslinimas: žinojimas, mokėjimas, įgudimas.

LAVINIMAS -žmogaus fizinės, psichinės plėtros skatinimas. Fiziškai lavindami, siekiame, kad žmogus išaugtų sveikas, tvirtas, gražus. Skatindami žmogaus psichinį vystymąsi laviname jo protą, gebėjimus, jausmus, valią, charakterį.

AUKLĖJIMAS – skatinimas pageidaujama linkme formuotis žmogaus pažiūroms ir elgsenai. Auklėjant formuojami žmogaus santykiai su aplinka, žmonėmis, darbu, daiktais ir savimi. Auklėdami laviname protą, jausmus, valią, charakterį. Auklėjimą papildo saviaukla.

FORMAVIMAS – ugdymo siekis suteikti asmenybės savybėms bei psichiniams procesams atitinkamą kokybę. Formavimo sąvoka įprasmina auginimo, švietimo, mokymo, mokslinimo, lavinimo bei auklėjimo procesą ir tikslus, kuriuos sau kelia ugdytojas.

UGDYMO SĄVOKOS , FUNKCIJOS IR JŲ SRITYS

Ugdymo sąvokos Sąvokų funkcijos Funkcijų sritys

ŠVIETIMAS • Ugdymo organizavimas;

• Informacija; – institucijos;

– turinys, metodai ir formos;

– mokslinė;

– techninė;

– ideologinė;

– etinė – estetinė;

MOKYMAS • Mokslinės žinios ir pažiūros;

• Mokėjimai ir įgūdžiai; – episteminės;

– technologinės;

– vertinamosios;

– intelektiniai;

– praktiniai;

LAVINIMAS • Psichinės jėgos;

• Fizinės jėgos;

• Praktinės jėgos; – pažintinės;

– emocinės -valios;

– gebėjimai;

– sveikata

– kūno kultūra;

– operacinės;

– organizacinės;

AUKLĖJIMAS • Asmenybės kryptingumas;

• Asmenybės
orientacijos;

– santykiai su aplinka;

– santykiai su veikla;

– santykiai su savimi;

FORMAVIMAS • Veiklos savybės;

• Santykių savybės – reprodukcinės;

– produkcinės;

– idėjinės- politinės;

– dorovinės;

– ekonominės;

– ekologinės.

• Teorinė pedagogika – nagrinėja ugdymo dėsningumus, sprendžia pedagogikos metodologijos problemas(didaktika, hodegetika);

• Šeimos pedagogika – tirianti ugdymą šeimoje;

• Ikimokyklinė – tiria ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymą;

• Mokyklinė – sprendžia mokyklinio ugdymo problemas (dvi kryptys: bendrojo ir profesinio lavinimo pedagogikos);

• Istorinė – pedagoginių idėjų ir ugdymo praktikos istorinę raidą;

• Lyginamoji – lygindama tiria įvairių šalių ugdymo teoriją ir praktiką;

• Ugdymo technologijos – tyrinėja specifines mokymo dalykų metodikų problemas;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1500 žodžiai iš 4989 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.