Eduradas balsys
5 (100%) 1 vote

Eduradas balsys

Eduardas Balsys

Eduardas Balsys gimė 1919m. gruodžio 20 dieną Nikolajeve Ukrainos TSR.Sisteminigai mokytis muzikos pradejo tik 1945m.,kai išvadavus Tarybų Lietuvą iš vokiškųjų okupantų ,buvo atgaivinta Kauno konservatorija.Prieš įstodamas į konservatoriją, jis dirbo pedagoginį darbą – dėstė Kretingos vidurinėje mokykloje fiziką, chemiją ir matematiką.

Baigęs su pasižymėjimu kompozicijos teorijos klasę, Balsys tęsė kompozicijos teorijos studijas aspirantūroje prie Leningrado konservatorijos.Grižęs iš aspirantūros, jis buvo pakviestas vesti kompozicijos klasę ir dėstyti specialiąsias teorines disciplinas LTSR Valst. Konservatorijoje.Nuo 1959 m. Jis vadovavo šios konservatorijos kompozicijos katedrai.

Taigi E.Balsys muzikos ir kompozicijos pradėjo mokytis gana vėlai, turėdamas daugiau kaip dvidešimt metų.Pirmasis muzikos instrumentas, kuriuo E.Balsys savarankiškai mokėsi groti, buvo keturstygė mandolina – kitokio neturėjo.Didžiausią vaikystės muzikinį įspūdį, paties kompozitoriaus pasakojimu, jam paliko radijas, kurį nusipirko jo tėvai ir kuris tuomet dar buvo didžiulė retenybė ir brangenybė.

E.Balsys yra sukūręs gana daug įvairių žanrų kūrinių: baletą “Eglė žalčių karalienė”,operą “Kelionė į Tilžę”, du koncertus smuikui su orkestru, dvi simfonines poemas, dramatines freskas smuikui, fortepijonui ir simfoniniam orkestrui, kantatą “Giesmė mano žemei”, styginį kvartetą, muziką kino filmams ir dramos spektakliams, daug dainų, instrumentinių pjėsių, estradinių kūrinių ir kt.1951m. Balsys sukūrė “Herojinę poemą”, kurioje jau pradeda ryškėti originalus kūrybinis kompozitoriaus veidas ir jo kūrybos principai.

Didelio dėmesio verta E.Balsio oratorija “Nelieskite mėlyno gaublio”,sukurta berniukų chorui “Ąžuoliukas”, solistams, mušamųjų instrumentų orkestrui ir dviems fortepijonams.Žodžius oratorijai parašė poetė Violeta Palčinskaitė.

Kūrinys susideda iš keturių didelių dalių, primenančių metų laikus: rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą.Be šių dalių, yra dar įžanga – prologas ir pabaiga – epilogas.

Kiekvienoje oratorijos dalyje supriešinamos dvi skirtingos nuotaikos – dabartis ir siaubingo karo prisiminimai.

Prologas

Oratorija prasideda galingais mušamųjų dūšiais, tarsi atkuriančias žiaurų, viską naikinantį bombų griausmą.Solistas – jis ir Mokytojas ir, ir žuvusio vaiko tėvas – ir berniukų choras dainuoja, kad negalima leisti sugriauti vaikų gyvenimo, mėlyno gaublio, negalima leisti bombonešiams erdvę išvysti :Kai sklinda pirmi spinduliai per pasaulį, neleiskit!

Neleiskit bombonešiui erdvę išvysti!

Ant mėlyno sviedinio, mėlyno gaublio,

Ant mėlyno gaublio ateina gyventi Šviesa ir Vaikystė.

Šiai scenai priešpriešinama paprasta, nerūpestinga Mažylio dainelė:

Kiek darbelių, kiek darbų!

Kiaurą dieną aš skubu.

Reikia katiną nubausti,

Kiškiui leteną nuprausti

Ir, užmovus batukus,

Nusivesti pas vaikius.

Ruduo

Štai ruduo nuo žemės kelia

Vaisių kupiną kraitelę.

Tyliai ilsisi laukai.

Kur jūs esate, vaikai?

Dabartis.Skambutis kviečia vaikus į pirmąją – muzikos – pamoką.

Dili dili din dilin,

Din dilin skambutis šaukia.

Din dilin skambutis šaukia

Din dilin į klasę jaukią

Din dilin į klasę jaukią.

Mokytojas ir vaikai nuotaikingai solfedžiuoja, dainuoja gamą.

Do, Re, Mi gegutės

Do, Re, Mi geniai

Sol, La, Si lakštutės

Šarkos, vyturiai.

Ši kūrinio dalis sudėtinga, polifoninė.

Baigiasi pamoka.Vienas berniukas neranda apsiausto.Jam šalta.Mokytojui jis primena krematoriume fašistų sudegintą sūnų.Mintys nukrypsta į praeitį, į karo tragediją.Dainuoja mažas berniukas, lyg persakydamas apsiausto – tuomet išlikusio liudininko – pasakojimą:Aš mažas apsiaustas virš krematoriumo.

Kai vandenys tyli, kai laikrodžiai vėlina,

Aš – tavo vieniša vaikiška vėliava.

Man keista girdėti šitą slegiantį garsą.

Kodėl jūs man grojate gedulo maršą?

Nenoriu to maršo.

Juk tąsyk pušyne

Mama man dainavo lopšinę…

…………………………………………………………..

Dabar tu jau niekur manęs nesurasi.

Aš rudenį būčiau atėjęs į klasę,

Bet žemė degėsiais ir kaulais nuklota.

Į pirmąją pamoką jau pavėluota,

Jau pavėluota, pavėluota,

Jau pavėluota …

Netrukus pasigirsta moteriškas balsas.Tai motinos rauda.Skamba lietuvių liaudies dainos “Oi, teka, bėga vakarinė žvaigždelė” melodija ir žodžiai.Prie jos prisijungia vyriškas tą pačią melodiją giedantis balsas.Tai Mokytojo – Tėvo rauda.Fone tarsi ketvirtuoju balsu skamba varpus ir pelenus primenanti muzika.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 673 žodžiai iš 1315 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.