Egiptas
5 (100%) 1 vote

Egiptas

ĮVADAS

Jau iš mokyklos suolo visi kažką žinojome apie vieną iš egzotiškiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių – Egiptą. Piramidės ir sfinksai, šventyklos ir faraonų kapavietės, mumijos ir obeliskai, Nilas ir dykumos ne vienam keliautojui audrino ir iki šiol tebeaudrina vaizduotę.Egipto civilizacijos materialinių paminklų išliko kur kas daugiau negu Graikijos, Romos ir net viduramžių Europos.Senovės Egipto kultūra ir archi-

tektūra yra unikali.Mano nuomone Egipto piramidės yra garsiausias architektūros paminklas pasaulyje, juk tai vienintelis likęs pasaulio stebuklas.Todėl aš nusprendžiau pasirinkti šią temą.

Darbo tikslas:

 pabandyti išsiaiškinti kaip buvo statomos piramidės

 apžvelgti žymiausius Senovės Egipto architektūros paminklus.

Savo darbe rėmiausi L.Kotrelo – „Faraonų laikais“, K.V.Ceramo – „Dievai, Kapai ir mokslininkai“, C.Aldred –„Egiptiečiai“, B.M.Fagan – „Senovės Pasaulio paslaptys „ knygomis.Todėl, kad knygos yra puikaus stiliaus ir turiningumo.O kas svarbiausia, autoriai remiasi pirminiais šaltiniais.Tai leidžia išvengti klaidų, absurdiškų spėliojimų ir prasimanymų, kurių dažnai pasitaiko populiarioje literatūroje.

 Kaip buvo statomos piramidės

Bent nuo Herodoto laikų daug svarstoma, kokiomis priemonėmis egiptiečiai galėjo pastatyti piramides ir pakelti obeliskus.1880-1882 F.Petrie, visų pripažintas šiuolaikinės Egipto archeologijos tėvas, atliko kruopš-

čius tyrimus. Tyrimų duomenys parodė, kad statybos vieta buvo rūpestingai išlyginta; tikriausiai iš pradžių buvo iškastas ir pripildytas vandens griovelių tinklas, paskui vandens apsuptos uolienos „salelės“ pažemintos iki norimo lygio.Tačiau po šimtmečio egiptologas Markas Lehneris sudarė įvairių įdubų ir griovelių, iškastų

pamatinėje uolienoje aplink Gizos piramides, žemėlapį ir remdamasis juo padarė išvadą, kad puikiai išlygintas

buvęs ne visas plotas, o tik siauros perimetro juostos palei piramidžių kraštus, kur turėjo būti dedamas apatinis akmens sluoksnis. Kiekviena Gizos piramidė turėjo pamatinės uolienos pagrindą. Tikriausiai dėl šio natūralios

uolienos pagrindo piramidžių statytojams nereikėjo matuoti įstrižainių, kad gautų tobulą stačiakampį.

1(151 psl.) Sprendžiant iš išlikusių įrankių, Egipto architektai, matininkai ir statytojai naudojo du instrumen-

tus, savotiškus svambalą ir gulsčiuką, leidžiančius jiems gauti tiesias linijas ir stačius kampus pagal astrono-

minį vizavimą.Kate Spence iškėlė įtikinamą teoriją, kad Didžiosios piramidės architektai vizavo pagal dvi Grįžulo Ratų Zetą), besisukančias aplink Šiaurės ašigalį; jos buvo vienoje linijoje apie 2467 m.pr.Kr., kai, kaip manoma, buvo pastatyta Cheopso piramidė. Šią hipotezę paremia faktas, kad ankstesnių ir vėlesnių piramidžių orientavimo netikslumus galima susieti su šių žvaigždžių išsirikiavimo linijos nukrypimo nuo geo-

grafinės šiaurės laipsniu.Pagal išlikusius daiktinius liudijimus (ypač nebaigtų piramidžių ) tokiose vie-

tovėse kaip Sakara ir Giza spėjama, kad mažiausiai penkių skirtingų rušių rampos buvo naudojamos akmens

blokams sudėti į jų vietas piramidėse. Lengviausias ir aiškiausias būdas būtų buvusi linijinė rampa, tačiau aps-

kritai dėl didelio reikiamo tokių rampų pločio jos, matyt, buvo retai naudojamos Laiptinė rampa, neaukštų pakopų virtinė, vedanti į vieną piramidės sieną, turėjo būti statoma statesniu kampu negu kitos ram-

pos; tokio rampos tipo pėdsakų aptikta Sinkyje, Meduime, Gizoje, Abu Gurobe ir Liše. Dėl spiralinės rampos

(galbūt aprašytos XIX dinastijos rankraštyje Anastasi I ), didžiausią abejonę kelia tai, ant ko ji būtų rėmusis ir kaip būtų buvę galima teisingai apskaičiuoti ir patikriniti kampus, jei rampa uždengtų didžiąją piramidės dalį.

Kintamosios krypties rampa, zigzaginis kelias, kylantis vienu piramidės šonu, tikriausiai būtų buvęs naudin-

giausias laiptuotosiomis piramidėms statyti, tačiau apmaudu, kad Sakaros, Sinkio ir Meidumo laiptuotosiose

piramidėse nerasta tokių rampų naudojimo pėdsakų.Manoma, Kad dėl terasinės piramidės šerdies dažnai būtų

buvę patogiau naudoti virtinę daug mažesnių rampų, laipsniškai statomų piramidės šonuose. Atliekant išorinės

apdailos darbus, šios rampos neabejotinai turėjo būti išardytos.Taip pat galimas dalykas, kad grįsti keliai, nu-

sidriekę iš piramidės į šventyklą slėnyje, pradžioje naudoti kaip rampos statybinėms medžiagoms iš prieplau-

kos į statybos vietą gabenti. Kadangi egiptiečiai nenaudojo nei skrysčių, nei kranų, paprastai spėjama, kad

akmenys buvo įtaikomi į vietą mediniais ir variniais svertais.

a) Linijinė rampa b) Kintamosios krypties rampa


c) Spiralinė rampa d) Laiptinė rampa

e) Terasinė rampa

 Džoserio pomirtinis kompleksas
Sakaroje.

2(37 psl.)Seniausią Egipto piramidę Sakaroje pastatė III dinastijos įkūrėjas Faronas Džoseris (2780 – 2720 m. pr.m.e). Tai garsioji Laiptuotoji piramidė; taip ji pavadinta todėl, kad yra sudaryta iš terasų, uždėtų viena ant

kitos ir į viršų mažėjančių. Tai seniausias pasaulyje didžiulis statinys iš akmenų. Čia mes matome kaip gimsta

architektūra, nes piramidė yra pirmas žmogaus bandymas iš akmenų pastatytį monumentalų statinį.

Džoserio piramidė mus neapsakomai stebina. Ir ne tik piramidė, bet ir visas puikus kadaise aplinkui stovėjęs

pastatų ansamblis, tik neseniai atkastas ir iš dalies atstatytas.Šį genialų statinį sumanė ir pastatė vyriausias

faraono architektas Imchotepas. Siena aptvertame plote Imchotepas pastatė rūmą ceremonijai cheb sed. Čia

dar stovėjo daugelis šventyklų su netikromis akmenyje išraižytomis durų angomis. Fasadus puošė aukštos ko-

lonos su kaneliūromis. Šios kolonos su kaneliūromis, gana panašios į dorėnų orderio kolonas, tik aukštesnės

ir neturinčios bazės, Imchotepo statiniams labai būdingos.2(39 psl.) Laiptuotoji piramidė iš pradžių buvo sumanyta ne kaip piramidė, o kaip paprasčiausia akme-

f) Džoserio piramidė ninė mastaba. Kruopščiai ištyrinėjus, paaiškėjo, kad ji statyta penkiais etapais, kol įgavo

dabartine formą. Iš pradžių Džoseris statydinosi tokią pačią mastabą, kokių rasta Bet Chalafe, tik ne iš plytų,

o iš akmenų, ir ne pailgą, o kvadratinę. Paskui nusprendžia mastabą išplėsti į visas keturias puses.

Priestatas išeina dviem pėdom žemesnis už pirmutinį statinį, todėl atsiranda pirmas laiptelis. Faraonas vėl keičia planą ir mauzoliejų padaro pailgą. Ir tokiu nepatenkintas, jau ketvirtą kartą liepią padidinti pagrindą, o virš jo – pastatyti dar tris vieną už kitą mažesnes mastabas.Pasidaro nedidelė laiptuota piramidė, kuri valdovui patinka. Todėl Džoseris liepia dar labiau padidinti pagrindą (iki 411 x 358 kvadratinių pėdų) ir ant jo pastatytį galutinį laiptuotos šešių terasų piramidės variantą, kuris aptaisomas puikiu Tūros Kalkakmeniu. Džoserio piramidė tokia tebestovi ir dabar, tik nebėra kalkakmenių apdaro.3( 94 psl.) Įvairiausi statiniai, susiję su šią centrinę dominantę, (Džoserio piramidė)

g) Kolonos su kaneliūromis, kurios puošė fasadus buvo apjuosti siena, primenančią rūmų išorės vaizdą. Jos perimetras

siekė daugiau nei mylią, ir ji supo stačiakampę teritoriją, daugiau nei šešiasdešimt kartų didesnę už Chase-

chemvio kapavietės Abide plotą. Įdomus statinys – didelis mastabos tipo kapas prie petinės sienos (Abido

kryptimi) su gretima koplyčią ir požeminėmis patalpomis, atkartojančiomis kapų menes po pačia piramide.

Be to, dar buvo gausybė brangių baldų ir puošmenų, kaip kad paneliai iš mėlynų galzūruotų plytelių, kurie

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1193 žodžiai iš 3975 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.