Egiptas ir egipto piramidės
5 (100%) 1 vote

Egiptas ir egipto piramidės

[pic]

Egiptas yra Afrikos Šiaurės Rytuose. Iš Šiaurės Egiptą skalauja

Viduržemio jūra, iš Rytų – Raudonoji jūra. Šalies kaimynai: iš Vakarų –

Libija, iš Pietų – Sudanas, iš Rytų – Izraelis. 59 000km2 Egipto (iš Rytų)

arba Sinajaus pusiasalis, priklauso Azijai.

Egiptas yra ant senųjų platformų, kurioms 3-2 mln. metų. Tik kai kuriose

vietose iškyla senųjų platformų skydai, bei Sinajaus pusiasalis yra

baikalinės kalnodaros suformuoto reljefo srityje. Egipte vyrauja 300-2000m.

aukščiai. Yra al Kataros įduba(-133m.). Aukščiausia vieta – Katerinos

kalnas Sinajaus pusiasalio Pietuose (2637 m.). Šalies Rytuose yra grabenų

virtinė. Jie yra prie Afrikos ir Arabijos plokščių ribos. Egipte yra

naftos, geležies, apatitų, fosforitų, urano gamtinių išteklių.

Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai

išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemos mėnesius – gruodį, sausį ir

vasarį. Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20°C (68°F) Viduržemio

jūros pakrantėse iki 26°C (80°F) Asuane. Didžiausia temperatūra tose

vietovėse gali pakilti atitinkamai iki 31°C (88°F) ir 50°C (122°F). Nakties

metu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrenta iki

8°C. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamo

karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrenta

Aleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5

metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę,

kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių.

Kovą – balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas,

nešantis dulkių debesis). Egiptas yra atogrąžų ir subtropinėse klimato

juostose. Išskyrus mažą Egipto plotą, esantį subtropinėje klimato juostoje.

Egiptas yra pusdykumių ir dykumų gamtinėje zonoje. 96% Egipto

teritorijos užima dykumos. Gyvenamoji teritorija sudaro ~3% Egipto ploto.

Didžiausi plotai – pusdykumių ir dykumų dirvožemiai, tik prie Nilo ir Nilo

deltoje yra aliuviniai dirvožemiai. Gyvūnija ir augalija skurdi, išskyrus

oazėse. Gyvūnai ir augalai yra prisitaikę gyventi sunkiomis sąlygomis.

1997m. Egipte buvo ~65 mln. žmonių. Islamas – oficiali Egipto religija.

90% egiptiečių yra musulmonai. Kiti -krikščionys koptai. Abi bendruomenės

gana taikiai sugyvena tarpusavyje. Nors Vakarų laikraščiai laikas nuo laiko

skelbia, kad koptai yra persekiojama mažuma, iš tiesų visi tikrieji Egipto

krikščionys teigia, kad jie nėra nei laikomi mažuma, nei persekiojami. 45%

egiptiečių yra miestiečiai. 99% gyvena šalia Nilo ar jo deltoje.

Išsilavinimas yra nemokamas, bet tik 51% pilamečių moka skaityti.

Valstybinė Egipto kalba yra arabų kalba. Tačiau ta arabų kalba, kuria

kalbama gatvėje, ganėtinai skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kuria

rašomi laikraščiai, kalbama per radiją ar kuria meldžiamasi mečetėse visame

arabiškame pasaulyje. Šnekamoji Egipto arabų kalba yra arabų kalbos

dialektas, bet taip skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kad gali būti

palaikyta visiškai kita kalba. Tai yra kasdieninė kalba, kuri skiriasi ir

nuo kaimyninėse valstybėse naudojamos arabų kalbos. Labiau specializuota

arabų kalba visame arabiškame pasaulyje yra daugmaž vienoda, nors tarimas

gali skirtis. Sakykim, arabas iš Jordanijos ar Irako su egiptiečiu galės be

problemų susikalbėti apie politiką ar literatūrą, tačiau jam gali būti

sudėtinga paaiškinti, ką jis nori pirkti kepykloje.

Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės

ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio

bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis.

Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikia

nepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligi

Egipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas –

puikus vandens kelias. Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru.

Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį.

Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu,

tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą. Vienoje piramidėje išlikęs

įrašas rodo nepaprastą šio gamtos reiškinio svarbą kraštui: „Tie, kurie

mato potvynį, dreba, kai plaka (bangos), bet pievos šypsosi, krantai žydi,

dievų dovanos krinta (iš dangaus); žmonės reiškia padėką; dievų širdys

džiūgauja“. Jei ne Nilas ir ne atkaklus žmonių darbas per ilgus

tūkstantmečius, Egiptas būtų tik saulės išdeginta dykuma.

Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penki

slenksčiai. Egiptiečių civilizacija išaugo į šiaurę nuo pirmojo slenksčio

ir nutįso maždaug per 1200 kilometrų. Daugiau kaip 1000 km Nilas teka per

Aukštutinį Egiptą, o toliau paskutinius 150 km pasidalija į daugybę šakų ir

sudaro pelkėtą deltą: tai Žemutinis Egiptas – papirusų, lotosų, hipopotamų

ir krokodilų kraštasDauguma egiptiečių gyvena Nilo upės slėnyje. Nors

bendras šalies plotas yra daugiau nei milijonas kvadratinių kilometrų, 90

procentų egiptiečių gyvena siaurame derlingos žemės ruože aplink Nilą.

Pietuose,
kur Nilo pakrantės labiau kalnuotos, derlingos žemės ruožas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 832 žodžiai iš 2769 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.