[pic]
Egiptas yra Afrikos Šiaurės Rytuose. Iš Šiaurės Egiptą skalauja
Viduržemio jūra, iš Rytų – Raudonoji jūra. Šalies kaimynai: iš Vakarų –
Libija, iš Pietų – Sudanas, iš Rytų – Izraelis. 59 000km2 Egipto (iš Rytų)
arba Sinajaus pusiasalis, priklauso Azijai.
Egiptas yra ant senųjų platformų, kurioms 3-2 mln. metų. Tik kai kuriose
vietose iškyla senųjų platformų skydai, bei Sinajaus pusiasalis yra
baikalinės kalnodaros suformuoto reljefo srityje. Egipte vyrauja 300-2000m.
aukščiai. Yra al Kataros įduba(-133m.). Aukščiausia vieta – Katerinos
kalnas Sinajaus pusiasalio Pietuose (2637 m.). Šalies Rytuose yra grabenų
virtinė. Jie yra prie Afrikos ir Arabijos plokščių ribos. Egipte yra
naftos, geležies, apatitų, fosforitų, urano gamtinių išteklių.
Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai
išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemos mėnesius – gruodį, sausį ir
vasarį. Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20°C (68°F) Viduržemio
jūros pakrantėse iki 26°C (80°F) Asuane. Didžiausia temperatūra tose
vietovėse gali pakilti atitinkamai iki 31°C (88°F) ir 50°C (122°F). Nakties
metu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrenta iki
8°C. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamo
karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrenta
Aleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5
metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę,
kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių.
Kovą – balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas,
nešantis dulkių debesis). Egiptas yra atogrąžų ir subtropinėse klimato
juostose. Išskyrus mažą Egipto plotą, esantį subtropinėje klimato juostoje.
Egiptas yra pusdykumių ir dykumų gamtinėje zonoje. 96% Egipto
teritorijos užima dykumos. Gyvenamoji teritorija sudaro ~3% Egipto ploto.
Didžiausi plotai – pusdykumių ir dykumų dirvožemiai, tik prie Nilo ir Nilo
deltoje yra aliuviniai dirvožemiai. Gyvūnija ir augalija skurdi, išskyrus
oazėse. Gyvūnai ir augalai yra prisitaikę gyventi sunkiomis sąlygomis.
1997m. Egipte buvo ~65 mln. žmonių. Islamas – oficiali Egipto religija.
90% egiptiečių yra musulmonai. Kiti -krikščionys koptai. Abi bendruomenės
gana taikiai sugyvena tarpusavyje. Nors Vakarų laikraščiai laikas nuo laiko
skelbia, kad koptai yra persekiojama mažuma, iš tiesų visi tikrieji Egipto
krikščionys teigia, kad jie nėra nei laikomi mažuma, nei persekiojami. 45%
egiptiečių yra miestiečiai. 99% gyvena šalia Nilo ar jo deltoje.
Išsilavinimas yra nemokamas, bet tik 51% pilamečių moka skaityti.
Valstybinė Egipto kalba yra arabų kalba. Tačiau ta arabų kalba, kuria
kalbama gatvėje, ganėtinai skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kuria
rašomi laikraščiai, kalbama per radiją ar kuria meldžiamasi mečetėse visame
arabiškame pasaulyje. Šnekamoji Egipto arabų kalba yra arabų kalbos
dialektas, bet taip skiriasi nuo klasikinės arabų kalbos, kad gali būti
palaikyta visiškai kita kalba. Tai yra kasdieninė kalba, kuri skiriasi ir
nuo kaimyninėse valstybėse naudojamos arabų kalbos. Labiau specializuota
arabų kalba visame arabiškame pasaulyje yra daugmaž vienoda, nors tarimas
gali skirtis. Sakykim, arabas iš Jordanijos ar Irako su egiptiečiu galės be
problemų susikalbėti apie politiką ar literatūrą, tačiau jam gali būti
sudėtinga paaiškinti, ką jis nori pirkti kepykloje.
Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės
ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio
bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis.
Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikia
nepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligi
Egipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas –
puikus vandens kelias. Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru.
Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį.
Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu,
tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą. Vienoje piramidėje išlikęs
įrašas rodo nepaprastą šio gamtos reiškinio svarbą kraštui: „Tie, kurie
mato potvynį, dreba, kai plaka (bangos), bet pievos šypsosi, krantai žydi,
dievų dovanos krinta (iš dangaus); žmonės reiškia padėką; dievų širdys
džiūgauja“. Jei ne Nilas ir ne atkaklus žmonių darbas per ilgus
tūkstantmečius, Egiptas būtų tik saulės išdeginta dykuma.
Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penki
slenksčiai. Egiptiečių civilizacija išaugo į šiaurę nuo pirmojo slenksčio
ir nutįso maždaug per 1200 kilometrų. Daugiau kaip 1000 km Nilas teka per
Aukštutinį Egiptą, o toliau paskutinius 150 km pasidalija į daugybę šakų ir
sudaro pelkėtą deltą: tai Žemutinis Egiptas – papirusų, lotosų, hipopotamų
ir krokodilų kraštasDauguma egiptiečių gyvena Nilo upės slėnyje. Nors
bendras šalies plotas yra daugiau nei milijonas kvadratinių kilometrų, 90
procentų egiptiečių gyvena siaurame derlingos žemės ruože aplink Nilą.
Pietuose,
kur Nilo pakrantės labiau kalnuotos, derlingos žemės ruožas