Egiptas piramides
5 (100%) 1 vote

Egiptas piramides



Žinomi septyni pasaulio stebuklai: Egipto piramidės,

kabantieji Babilono (Semiramidės) sodai, Halikarnaso

mauzoliejus, Efeso Artemidės šventykla, Rodo kolosas, Olimpo

Dzeuso statula ir Aleksandrijos švyturys. Jų skaičių lėmė

magiška septyniukės galia, ribotos žmonių atminties galimybės,

antikinio pasaulio užimamas plotas ir, svarbiausia, tradicijų

pastovumas. Maždaug IIIa. pr.m.e. kažkas šią septyniukę

paskelbė esant stebuklų etalonu. Buvo atvejų, kai buvo bandoma

įvesti vieną kitą pataisą, pvz. septintuoju stebuklu kartais

buvo laikoma Aleksandrijos biblioteka, Koliziejus ar Pergamo

altorius.

Praslinkus tūkstantmečiui po Romos žlugimo, pamažu vėl imta

domėtis senojo pasaulio stebuklais. Antikos autoritetas buvo

toks didelis, kad minėtuosius septynis stebuklus buvo imta

laikyti nedaloma visuma, nors kai kurie iš jų jau buvo

visiškai sunykę ir minimi tik senoviniuose rankraščiuose bei

padavimuose. Tada ir atsirado žinomas posakis „aštuntasis

pasaulio stebuklas“. Juo buvo laikoma Palmyra, Peterburgas,

Venecija, netgi Eifelio bokštas. Devintojo stebuklo nebuvo ir

negalėjo būti. Prie septynių stebuklų galima prijungti tik dar

vieną, tuo pabrėžiant, kad šis yra pranašesnis už viską, ką

žmonės yra sukūrę įsigalėjus kanonui.

Graikai buvo patyrę keliautojai, tačiau retai teišplaukdavo už

Viduržiemio jūros baseino ribų, todėl nežinojo Indijos, Pietų

Azijos, Kinijos, Afrikos pietinės dalies nuo Sacharos. Todėl į

„septynetą“ nepateko stebuklai, esantys už graikų pasaulio

ribų, taip pat žuvę arba pamiršti iki to laiko, kai graikai

ėmė keliauti artimosiomis jūromis arba atsiradę jau

įsigaliojus labai griežtai ir subjektyviai atrankai.

Apie septynis pasaulio stebuklus yra nemažai mokslinės bei

grožinės literatūros, sukurta kino filmų. Daugybėje pareiškimų

galima rasti teiginių, kad mūsų protėviai nebūtų pajėgę

pastatyti Egipto piramidžių, Baalbeko šventyklų, nulieti

geležies kolonos Delyje ir pan. Seniau žmonės manydavo, kad

tokius didžiulius senovės paminklus padėjo pastatyti dievai,

džinai ar raganos, šiandien gi prietarai pridengiami

moksliškumo skraiste. Kadangi toli gražu ne visi žino, kaip

buvo pastatyta kokia šventykla ar paminklas, žmonės lengvai

patiki hipotezėmis apie visagalius ateivius, kurie neva

praeityje pas mus atskrisdavę ir ką nors pastatydavę ar apie

nuskendusio Atlantidos kontinento išsigelbėjusius gyventojus,

kurie perdavę savo žinias likusiam pasauliui…

Egipto atradimas

Tie, kurie čia statė iš granito, kurie išmūrijo piramidėje

salę, kurie savo gražiu darbu sukūrė šiuos puikius

daiktus…Jų aukurai tokie pat tušti, kaip ir tų pavargėlių,

kurie miršta prie pakrantės pylimo, nepalikę įpėdinių“.

(Senovės Egipto sentencija).

Egipto archeologiniam atsiradimui pradžią padarė du žmonės –

imperatorius Napoleonas I ir dailininkas, rašytojas Vivanas

Denonas. Pastarąjį imperatoriui rekomendavo jo meilužė

Žozefina de Boharnė. Denonas sugebėjo Napoleonui įtikti ir šis

pasiėmė jį į ekspediciją kaip mokslinį bendradarbį.

1797m., pasibaigus karo žygiui į Italiją, Napoleonas grįžta į

Paryžių. Neramiai vaikštinėdamas ankštame kambarėlyje,

deginamas garbėtroškos, lygindamasis su Aleksandru ir

grauždamasis dėl to, kas dar nepadaryta, jis rašė: „Paryžius

mane slegia lyg koks švininis šarvas! Kurmio urvas – štai kas

ta jūsų Europa! Tik Rytai su šešiais šimtais milijonų

gyventojų yra vieta, kur galima kurti galingas imperijas ir

vykdyti didžiąsias revoliucijas!“

1798m. gegužės 19d. Napoleonas su 328 laivais ir 38 000

kareivių išplaukė iš Tulono per Maltą į Egiptą. Planas buvo

toks kaip Aleksandro. Napoleonas žvelgė toliau negu į Egiptą –

į Indiją. Jūros žygiu į imperijos koloniją jis ketino suduoti

mirtiną smūgį Anglijai, kuri Europoje, savo salose, jautėsi

neįveikiama. Nors kariniu atžvilgiu ši operacija nepavyko, jos

pasekmė buvo politinis dabartinio ir mokslinis senovinio

Egipto atradimas. Prancūzai savo laivuose turėjo ne tik du

tūkstančius patrankų, bet ir 157 civilius mokslininkus,

biblioteką su beveik visomis prancūziškomis knygomis apie Nilo

baseiną ir kelias dešimtis dėžių su moksliniais aparatais ir

matavimo prietaisais.

Sekdamas paskui Napoleoną Dominikas Vivanas Denonas glemžė

meno trofėjus ir padėjo pamatus vienai iš didžiausių

Prancūzijos kolekcijų. Žygio per Egiptą metu jis nupiešė

daugybę eskizų, taip pat nukopijavo senovinius hieroglifus.

Sakaroje nupiešia laiptuotąją piramidę, Denderoje didžiulius

vėlesnių laikų pastatų likučius, Elefantinoje Amenhotepo III

kapo šventyklą. Piešdamas jis laikėsi realizmo, kaip tik todėl

Denono darbų mokslinė vertė yra neįkainojama, būtent jie davė

daugiausia medžiagos parašyti pamatiniam egiptologijos

veikalui „Egipto aprašymai“ (Description de l’Egypte).

Tuo metu Kaire buvo atidarytas Egipto institutas. Kol Denonas

piešė, kito mokslininkai matavo ir skaičiavo, tyrė ir rinko

viską, ką tik rado Egipto žemės paviršiuje. Tada visur dar

buvo gausybė neištirtos medžiagos tad kasinėjimų nė nereikėjo.

Tai buvo liejiniai, užrašai,
kopijos, piešiniai, įvairiausi

floros ir faunos pavyzdžiai, į rinkinį pateko 27 statulos ir

keli sarkofagai. Ypatingas radinys – juoda poliruoto bazalto

plokštė su iškaltais trijų skirtingų kalbų tekstais, dar

žinoma kaip „trikalbis rozetės akmuo“, visų Egipto paslapčių

raktas, kadangi pagal jį buvo iššifruoti hieroglifai.

Apie Egipto piramides žinių, be abejo, būta ir anksčiau, bet

tie duomenys greičiau buvo legendinio pobūdžio, labai

netikslūs. Muziejai turėjo nedaug paminklų iš Egipto, Romoje

buvo Kapitolijaus laiptų liūtai, 12 obeliskų, keletas reljefų

ir miniatiūrinės skarabėjų figūrėlės, iš pradžių naudotos kaip

amuletai, vėliau kaip papuošalai ir antspaudai. Iš knygų prieš

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 901 žodžiai iš 2972 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.