Egiptas1
5 (100%) 1 vote

Egiptas1

Priešistorinių laikų egiptiečiai iš pradžių gyveno ten, kur šiandien plyti Sacharos dykuma. Bet, pamažu įsivyraujant sausam klimatui žmonės persikelia į žaliuojantį Nilo slėnį. Egiptiečių tautą sudarė afrikiečiai ir azijiečiai, atsikėlę čia apie 5200 m. pr. Kr. Kuriasi kaimai ir maži miesteliai, kurie paskui jungdamiesi sudaro Šiaurės ir Pietų karalystes. Apie 3200 m. pr. Kr. šios karalystės suvienijamos. Pirmuoju Aukštutinio ir Žemutinio Egipto karalysčių faraonu tampa Menas (Narmeras). Prasideda ilga 3000 metų trukusi Egipto istorija, kurią viena ar kita linkme kreipė 30 dinastijų ir 180 valdovų.

Pirmoji sostinė Tisas iki šiol nesurasta. Apie 2680 m. pr. Kr. prasideda laikotarpis vadinamas Senąja karalyste. Sostinė perkeliama į Memfį. Džoseris pasistatydina Sakaroje kapą-piramidę. IV dinastijos faraonų Cheopso, Chefreno ir Mikerino laikais iškyla garsiosios al Gizos piramidės ir sfinksas…

Nuo 1880m. Egiptas tapo viena labiausiai turistų lankomų vietų pasaulyje. Šalis turtinga savo Senovės palikimu, šventyklomis, piramidėmis. Šiandien čia galima pasimėgauti Kruizu Nilo upe, panardyti prie Raudonosios jūros koralinių rifų.

Maždaug nuo 1900m. turistų antplūdis šiek tiek sumažėjo dėl vietinių islamo fundamentalistų išpuolių, kurie reikalavo šalyje įvesti islamišką tikėjimą, vėliau tokių atvejų nepasikartojo, ir šiai dienai turizmas vėl teka sena vaga. Minios žmonių plūsta į Egiptą savo akimis išvysti Gizos, Sacharos, kitas piramides, Sfinksą, Šventyklas ( Abu Simbelą ir kitas ), Karalių Slėnį, Nilą – visko ir neišvardinsi! Kerinti šalis, užburianti kultūra!

Sakoma, kad Egiptas – Nilo dovana. Egiptas, vienos iš seniausių pasaulio kultūrų lopšys, išaugo Nilo krantuose daugiau kaip prieš 5000 metų, valdant faraonams. Didžiąją šalies dalį užima smėlio dykuma, tik upės slėnyje driekiasi siauras derlingos žemės ruožas, išplatėjantis deltoje. Jame gyvena beveik visi egiptiečiai. Dauguma jų arabai musulmonai. Ekonomikoje vyrauja žemdirbystė, naftos gavyba, turizmas, daug pajamų duoda laivai, perplaukiantys Sueco kanalą, ir užsienyje dirbantys arabai.

Žemdirbystė Egipte

Daugelis Egipto valstiečių ( felachų ) medvilnę, kviečius, ryžius, cukranendres, vaisius ir daržoves vis dar augina senoviškai. Egipte užauginama daugiausia datulių. Kita svarbi kultūra yra berseem, tokie dobilai, auginami pašarui. Egiptas – vienas iš didžiausių pasaulyje medvilnės tiekėjų. Daug žmonių dirba tekstilės pramonėje : verpia, audžia ir dažo puikios kokybės medvilnę, iš kurios siuvami drabužiai ir kt.

Kristalai

Egiptiečiai labai vertino kvarcą, kuris jiems simbolizavo dievo Horo akį. Taip pat jie naudojo turkį, kad apsisaugotų nuo blogos įtakos, ir lazuritą, kuris simbolizavo širdies energiją.

Kristalai buvo naudojami jau priešistoriniais laikais. Šamaniškos kultūros – nuo Tlingito eskimų iki Amazonės konibų – kvarcą kaip kristalą labai vertina. Šių kultūrų žmonės tiki, kad visa turi du pavidalus : išorinį, žemišką, ir vidinį arba dvasinį. Kristalinis kvarcas – vienas iš nedaugelio kristalų, kurio vidinę sandarą atspindi išorė. Todėl manoma, kad jis jungia dangų ir žemę, kad turi unikalių magiškų galių.

Kristalų struktūros akmenys turi ypatingų elektrinių savybių. Kai kurie kristalai yra laidininkai, jie skleidžia teigiamą ir naudingą energiją, kiti sugeria neigiamą energiją, pavyzdžiui, fizinį skausmą. Manoma, kad senoviniai megabitai skleidžia tam tikrą energiją, dėl to, kad jie sudaryti iš akmenų, kurių sudėtyje yra daug kvarco arba žėručio. 1960 m. rusų mokslininkai paskelbė teoriją, jog Žemės gelmės gali būti ištisa kristalų struktūra, kuri turi įtakos magnetiniams laukams ir ugnikalnių aktyvumui, paukščių migracijai ir senųjų civilizacijų susikūrimui. Egzistuoja teorija, kad prarastosios Atlantidos miestų gyventojai naudojo kristalų energiją mašinoms varyti ; to šaltinio nualinimas buvo visos jų civilizacijos sunykimo priežastis.

Naujajame amžiuje kristalai vėl plačiai naudojami, daugelis žmonių turi net savo brangakmenius, kurie paprastai nešiojami, arba kaip nors ypatingai taikomi, pavyzdžiui, naudojami elektrokristalų terapijai. Brangakmenį palaikius vandenyje gaunamas brangakmenio eliksyras. Brangakmeniai taikomi labai plačiai – jei naudojami gydant, norint apsisaugoti, buriant, pranašaujant, atliekant dvasinius ritualus.

Neseniai įvairiausiose pasaulio vietose atrasta senovinių dirbinių, vadinamų kristalinėmis kaukolėmis. Kai kas tiki, kad galinga jų energija turi reikšmės žmonijos evoliucijai ir patirčiai.

Kristalų naudojimas glaudžiai susijęs su šviesos, spalvos bei subtilių žmogaus kūno energijų tyrinėjimais, kurie aprašomi ir plačiau.

Sfinkso paslaptys

Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūto kūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus galima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramides, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmenio. Su Khafre piramide jį jungia požeminis tunelis.

Milžinas yra 45 metrų ilgio, letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties
metrų dydžio, vien nosis vienas metras!

Jeigu kartais kiltų klausimas “kodėl jo nosis tokia keista?” atsakymas paprastas – XVa. arabai nudaužė sfinksui nosį, greičiausiai todėl, kad islamas draudė dievų atvaizdus.

Populiariausia teorija šiandien teigia, kad Sfinksas pastatytas 4-osios dinastijos faraono Khafre (Khufu, arba kitaip Cheopso sūnaus). Ant jo galvos rasti karališki ženklai, žymintys priklausomybę faraonams, todėl manoma, kad jo veidas vaizduoja faraoną Khafre jeigu taip yra, tada mes matome seniausią didelio mąsto karališkąjį portretą. Be to Sfinksas stovi vienoje eilėje su faraono Khafre’io piramide ir yra svarbi sudėtinė faraono laidojamojo komplekto dalis.

Liūtų statulos dažnai saugo įėjimus į egiptiečių šventoves. Greičiausiai jo paskirtis buvo saugoti piramidę. Yra teorijų, teigiančių, jog sfinksas pastatytas daug anksčiau už piramides.

Tarp sfinkso letenų stovi „Sapnų stela“, kurioje įrašytas pasakojimas apie 18-osios dinastijos atstovą Tutmozį IV, kuris užsnūdo prie sfinkso, iki kaklo užnešto smėliu. Sapne Sfinksas sakęs Tutmoziui, jei šis išlaisvins Sfinksą nuo smėlio gniaužtų, jis tapsiąs Egipto karaliumi.

Sfinksą, kaip ir kai kurias šventyklas Egipte, ne kartą buvo užpustęs smėlis, visiškai pasislėpęs smėlyje išbuvo nuo Viduramžių iki XIXa. pradžios, tada pradėtas atkasinėti.

Galutinai atkastas 1920m. ir sutvirtintas cementu. 1980m. porai akmenų nukritus nuo užpakalinės letenos, buvo pridėta daugiau cemento ir akmenų, kas praplatino liūto kūną. Dabartiniam Sfinksui atlikta “plastinė operacija”, restauruotas veidas, pagaminta nauja barzda (originalas saugomas Anglijoje).

Ir dabar Sfinksas dar ne pačioje geriausioje būklėje. Daug ką sugadino atkasimas (buvo kasama labai neatsargiai), daug amžius. Tam tikros akmens vietos yra minkštesnės už kitas ir neatsparios erozijai. Kaip sako Gizos vietovės tyrinėjimų direktorius Zhinaj Hawass „Sfinksas serga vėžiu, kuris jį valgo iš vidaus, bet mes jį pagydysim“

Tai ne vienintelis išskaptuotas sfinksas pasaulyje. Yra daugelis kitų , turinčių faraonų galvas, kaip ir vienas su karalienės galva. Mažesnio dydžio sfinksų galima rasti Memfyje, Luxore, Karnake puikuojasi ištisa sfinksų alėja. O dar yra sfinksas Marse… galbūt.

Abu Simbelis

Abu Simbelis – tai dvi. Ramzio II (1279 – 1213 m. pr. Kr.) šventyklos, iškaltos iš uolų, pastatytos Pietų Asuane, senojoje Nubijoje, vakariniame Nilo krante. Pirmoji šventykla, parodanti Ramzio II – ojo galią ir dievišką prigimtį, dedikuota saulės dievams Amonui Ra ir Ra – Harakti. Prie šventyklos įėjimo stovi keturios didžiulės (apie 20 m. aukščio) Ramzio II statulos. Visas šventyklos vidus yra uoloje, o jį sudaro daugybė salių bei kambarių. Pirmojoje salėje dviem eilėmis išrikiuotos didžiulės Ozirio ir Ramzio statulos; esančio šiaurinėje pusėje dėvi baltas Aukštutinio Egipto karūnas, esančios pietinėje – dvigubas Žemutinio Egipto karūnas. Pagrindinės salės vakariniame gale yra trejos durys. Viduriniosios veda į kambarį su keturiomis kolonomis, iš šio kambario patenkama į vestibiulį, o dar toliau pačioje gilumoje slypi šventykla, kurioje aptinkamos sėdinčių dievų Ptah, Amono – Ra, Ra – Harakti ir sudievinto Ramzio II skulptūros. Nuostabiausias statybos bruožas yra tai, kad du kartus per metus – vasario 22d. ir spalio 22d. Pirmieji rytmečio saulės spinduliai pasiekia tolimiausią šventyklą ir apšviečia ten esančias statulas

Mozės kalnas

Iš Šarm el Šeicho turistai turi galimybę aplankyti Šv. Katerinos vienuolyną. Nuo vienuolyno į Mozės kalną, esantį 2285 m. virš jūros lygio, galima įkopti per pora valandų. Pagal krikščioniškąją legendą, tai tas pats šventas Chorivų kalnas, kurio viršunėje Mozė gavo akmenines plytas su įrašytais jose 10 Dievo isakymų. Į kalno viršukalnę veda du keliai. Vienas, susidedantis iš 3750 laiptelių, kuriuos uoloje iškalė vienuoliai. Tai trumpesnis, bet sunkesnis kelias. Kitas lengvesnis kelias buvo nutiestas XIXa. Mozės kalno viršunėje pastatyta “Šv. Trejybės” koplyčia. Į šiaurę nuo koplyčios yra ola, kur pasak legendos Dievas apsireiškė Mozei.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1455 žodžiai iš 4650 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.