Egiptas2
5 (100%) 1 vote

Egiptas2

Egiptas

Egipto senove domėjosi jau Antikos rašytojai: Herodotas, Plutarchas ir kiti. Bet jie visi rėmėsi pašnekesiais su egiptiečiais, o jei ir matė egiptiečių rašto paminklų, tai negalėjo jų perskaityti.

Kai 332 m. pr. Kr. Egiptą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir ten persikėlė daugybė graikų, susidomėjimas šios šalies praeitimi dar labiau sustiprėjo. Vėliau, 18a. pabaigoje, Napoleono žygio į Egiptą metu, prasidėjo sistemingi šio krašto tyrinėjimai. Štai, 1822m. prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampolionas pirmas perskaitė egiptiečių hieroglifus.

Daugelis archeologų ir mokslininkų paskyrė savo gyvenimus senovės Egipto tyrinėjimams, nes ši seniausia civilizacija “buvo europietiško valstybingumo, europietiško meno, daugelio religinio gyvenimo ir buities reiškinių motina”.

Politinė Egipto raida

1. Ankstyvosios karalystės laikotarpis (3000-2800 m. pr. Kr.)

2. Senosios karalystės laikotarpis (2800-2250 m. pr. Kr.)

3. Pirmosios suirutės laikotarpis (2250-2050 m. pr. Kr.)

4. Vidurinės karalystės laikotarpis (2050-1750 m. pr. Kr.)

5. Antrosios suirutės laikotarpis (1750-1580 m. pr. Kr.)

6. Naujosios karalystės laikotarpis (1580-1085 m. pr. Kr.)

7. Nuosmukio laikotarpis (1085-30 m. pr. Kr.)

a)Tarpusavyje besivaržančios kunigaikštystės (1085-715 m. pr. Kr.)

b)Susivienijimas (715-525 m. pr. Kr.)

c)Persų nukariavimas (525-332 m. pr. Kr.)

d)Aleksandro Makedoniečio nukariavimas (332-30 m. pr. Kr.)

e)Nuo 30 m. pr. Kr. Egiptas tapo Romos imperijos galybe.

Derlingas Nilo slėnio dirvožemis davė pradžią Egiptui – civilizacijai, kuri atsirado prieš 5000 metų ir išsilaikė daugiau kaip 3000 metų. Nilo vandenys tamsų jo pakrančių dirvožemį padarė našiu, ir Egipto civilizacija suklestėjo.

Egipto civilizacija atsirado pasikeitus gamtos sąlygoms. Civilizacijos pradžią lėmė miestai. Egiptas buvo apgyvendintas dar prieš senojo akmens amžiaus (paleolito) laikus. Afrikos klimatas tuo metu ne toks karštas ir sausas. Nilo slėnis buvo žemiškasis rojus klajoklių gentims , kurios vertėsi rankiojimu ir medžiokle. Egiptiečių tautą sudarė afrikiečiai ir azijiečiai žemdirbiai, atsikėlę čia apie 5200 m. pr. Kr. Klajoklių ir medžiotojų gentys tapo sėsliais žemdirbiais ir gyvulių augintojais. Imamas dirbti Nilo slėnis, esama pastangų panaudoti dirbtini drėkinimą. Nemažų laimėjimų pasiekia amatininkystė. Visi šie faktai rodo gamybinių jėgų stiprėjimą, o dėl to susidarė sąlygos pirmykštei bendruomeninei santvarkai irti ir virsti ankstyvąja vergovine visuomene.

Turtinė nelygybė spartino perėjimą nuo gentinės santvarkos prie valstybės.

Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamas nomais. Kiekvienas nomas – tai miestas su aplinkiniais kaimais bei laukais ir svarbiausiojo dievo šventykla. Nomai garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausius reikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas.. Manoma, kad iki IV tūkst.. pr. Kr. pab. Egipte buvo 42 nomai. Būtinumas reguliuoti Nilo potvynius ir paskirstyti jo vandenius po visą Egiptą padėjo susivienyti šiems mažiems valstybiniams dariniams. Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėlių junginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės : Žemutinio Egipto karalystė (Nilo deltoje) ir Aukštutinio Egipto karalystė (į pietus nuo deltos). Apie 3000 m. pr. Kr. Aukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijo šalį , sostinė – Memfis. Šalies susivienijimas sudarė palankias sąlygas išplėsti ir patobulinti irigacijos sistemą. Žemės ūkis tapęs ekonomikos pagrindu dar priešdinastiniais laikais, pasidarė kur kas našesnis. Plėtojama sodininkystė ir daržininkystė.

Pirmųjų dviejų dinastijų faraonai (3000-2800 m. pr. Kr.) palaidoti iš plytų ar akmenų išmūrytuose kapuose. Tų statinių sienos pasvirusios į vidų, todėl vėliau jie buvo pavadinti mastabomis.

Senosios Karalystės laikotarpiui būdingas didelis šalies susitelkimas. Karaliaus valdžia stiprėja ir įgauna despotijos pobūdį. Žodis ,,Karalius” buvo laikomas šventu. Niekas neturėjo teisės jo garsiai ištarti ir tik retomis išimtimis vartojamas alegoriškas posakis ,,faraonas”. Visa dirbama žemė nominaliai buvo faraono nuosavybė. Visiškoje faraono valdžioje buvo rūdynai ir akmens skaldyklos. Iš gyventojų surenkami mokesčiai dažnai ėjo ne valstybės reikalams, o asmeniniams faraono poreikiams. Faraonas atliko 13 vaidmenų:

a) Tarpininko tarp Dievo ir tautos,

b) Kūrėjo,

c) Gydytojo,

d) Architekto,

e) Atpirkėjo ir t.t.

Faraonas šalį valdė per gana sudėtingą biurokratinį aparatą, kuriam vadovavo aukščiausias valdininkas (viziris). Viziris kontroliavo valstybines įstaigas ir šventyklas, vadovavo nereguliariosios kariuomenės rinkimui ir buvo vyriausiasis teisėjas.

Visi egiptiečiai vyrai, vadovaujami vietos kariuomenės viršininko, tam tikrą laiką tarnaudavo kariuomenėje. Vergų buvo mažai.

Valdovų galybę, aukštą civilizacijos lygį geriausiai apibūdina monumentalioji architektūra. Tai vienas svarbiausių civilizacijos požymių.



Egiptiečių antkapinio paminko architektūra vystėsi ilgus amžius: nuo paprasčiausių mastabų iki tobulų formų Gizos piramidžių, iškilusių po daugybės nesėkmingų bandymų. Taigi faraonų kapai iš pradžių buvo
mastabos. Mastabos – tai seniausias egiptiečių antkapis – vienaukštis statinys nuožulniomis sienomis.

Vėliau buvo statomos laiptuotos ir rombinės piramidės. Pirmosios piramidės pastatytos maždaug prieš 5000 m., ir šiandien stebina savo didingumu. Pirmoji piramidė, pastatydinta faraono Džoserio, buvo laiptinis pastatas. Tai antkapis iš mažėjančių viena ant kitos uždėtų mastabų. Pagrindo plotas – 121×109 m, aukštis – 60 m. Vėliau kapų statiniai įgauna aiškią piramidės formą. Pomirtinio gyvenimo kultas apogėjų pasiekė faraono Cheopso valdymo laikais.

Cheopso piramidės vidus: 1) įėjimas, 2) netikras kapas, 3)didysis koridorius, 4)laidojimo kapas, 5) vėdinimo anga.

2720 m. pr. Kr. buvo pastatyta Cheopso piramidė, kurios aukštis siekė 146,7 m, o pati ji užėmė 5,4 ha plotą. Tai aukščiausias iš trijų Gizos piramidžių. Pagal piramidės briaunas galima tikrinti kompasą, nes briaunos nustatytos į keturias pasaulio šalis.

Piramidės Gizoje: Mikerino, Chefreno ir Cheopso (iš kairės į dešinę).

Visose piramidėse stovėjo sarkofagai su palaikais. Egiptiečiai tikėjo kad siela yra nemirtinga, todėl reikia išsaugoti mirusiojo kūną. Jie manė, jog, išlaikę po mirties savo kūną, gyvens amžinai. Todėl egiptiečiai darė mumijas, balzamuodavo kūnus, kad jie negestų. Balzamuotojai iš mirusiojo kūno išimdavo kepenis, plaučius ir smegenis, bet palikdavo širdį. Tada, kad negestų, ištrindavo sodos kristalais ir galų gale suvystydavo jį drobės juostomis. Daugelis mumijų išsilaikė iki mūsų laikų.

Svarbus kylančios civilizacijos požymis buvo raštas, senovės Egipte jo būta trijų variantų:

1. Hieroglifai – tai ženklai, realistiškai vaizduojantys daiktus, gyvas būtybes ir pan.

2. Hieratinis – jį naudojo tik Egipto žyniai. Paprastesnis raštas, vartotas užrašams, laiškams, knygoms, sąskaitoms.

3. Demotinis – gerokai paprastesnis raštas nei hieroglifai, vadinamasis greitraštis. Jis buvo paplitęs visuose liaudies sluoksniuose.

Rašoma buvo ant papiruso.

Apie 2250 m. pr. Kr. prasidėjo pirmosios suirutės laikotarpis, kurio metu pasikeitė valstybės valdymo schema, smuko amatai, menas, buvo apleisti drėkinimo įrenginiai ir t.t. Prasidėjęs Egipto civilizacijos nuosmukis nereiškė, kad susilpnėjo ekonomika ar politinė galia. Egipto raidoje išryškėjo centralizacijos ir decentralizacijos kova.

Vidurinės karalystės laikotarpio pradžioje (apie 2050 m. pr. Kr.) Egiptas vėl buvo suvienytas. Prasidėjo naujas valstybės pakilimo laikotarpis. Tobulinama irigacijos sistema, plečiama užsienio ir vidaus prekyba. Pagrindiniu vertės matu vietoj grudų tampa auksas. Gamybinių jėgų ir mainų augimas vis labiau didino turtinę nelygybę. Šalia diduomenės iškyla viduriniai gyventojų sluoksniai (praturtėję žemdirbiai, amatininkai). Nenorėdami leisti diduomenei pernelyg sustiprėti, faraonai ėmė remtis šiais naujais sluoksniais. Taip Egiptas demokratizavosi.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1231 žodžiai iš 3713 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.