Egzaminų temos bilietas
5 (100%) 1 vote

Egzaminų temos bilietas

1 BILIETAS

1. Lietuvių liaudies pasakos arba mitologinės sakmės. Vienos pasakos arba sakmės analizė pasirinktu aspektu.

2. V. Mačernio poezija. Pasirinktų eilėraščiu analizė.

1. Pasaka – tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jų pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai – „gražus melas“, kuris patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos žanriniu atžvilgiu labai įvairios: stebuklų, žvėrių, legendų, kvailo velnio, juokų, melų pasakos. Jos skiriasi veikėjais ir kompozicija, temomis ir stiliumi, bet visas jungia bendra nuostata – tai, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra. Atsirado jos labai seniai, tada, kai žmonių kalba pasidarė pakankamai žodinga, lanksti, tinkama mintims bei įspūdžiams išreikšti. Tik pasakose vargšai skriaudžiamieji galėjo pasijusti stipresni, gudresni, pranašesni už skriaudėjus. Tik čia gėris nubaudžiamas, o gėris apdovanojamas.

Įdomiausios, be abejo, yra stebuklinės pasakos, kurios pagal siužetą yra skirstomos į: pasakojama apie susidūrimus su antgamtiniais priešininkais; pasakojama apie vedybas su nepaprastos kilmės žmona ar vyru; apie sunkius uždavinius, nepaprastus pagalbininkus. Stebuklines pasakas labai mėgsta vaikai. Juos žavi nepaprasti įvykiai, stebukliniai daiktai, įtemptas siužetas. Veikėjai labai įvairūs: stipruolis Jonas, teisingas karalaitis, podukra, mylinti sesuo, taippat gulbė, varlė, velnias, ragaga, burtininkai. Žvėrių pasakose pagrindiniai veikėjai yra žvėrys, paukščiai. Tai gudruolė lapė, kvailas vilkas, kiškis bailys, ežiukas, meška, katinas. Žvėrių pasakas paįvairina dialogai, dainuojamieji intarpai, jas labai mėgsta vaikai. Juokų pasakos dar yra vadinamos buitinėmis. Jose vaizduojamas tarsi realus pasaulis, jo buitis, tik įvykiai absurdiški, jų seka nelogiška, todėl viskas atrodo pramanyta. Juokų pasakose išjuokiamos įvairios ydos, žmonių nedorybės, pajuokiama žema moralė, gobšumas.

„Eglė žalčių karalienė“. Pasakoje sakmiškai kuriamas fantastinės būtybės – žalčio – paveikslas. Žaltys ir susituokęs su Egle netampa žmogumi. Žalčio užmušimas – baisus nusikaltimas, tai nulemia ir niūrią pabaigą. Epilogas, kur Eglė prakeikia vaikus, paverčia juos medžiais ir pati medžiu tampa, atskleidžia lietuviams būdingą medžio kultą, žalčio svetingumas žmonėms lemia veiksmo eigą: stumia išsisukinėti nuo duoto pažado, atlikti neįveikiamus uždavinius, kad tik būtų galima apsilankyti namuose. Gerai suvoktas žalčio antgamtiškumas neleidžia pajusti Eglės ir Žilvino artumo, jų gyvenimas jūros dugne lieka mums paslaptimi. Dviejų – žmogaus ir antgamtinio pasaulio veikėjo – meilė, prisirišimas, atsidavimas įgyja gilią prasmę. Vertingiausia šioje pasakoje – jos prasmingo turinio grožis.

2. Mačernis išgyveno tik 23-ejus metus, bet jo palikta kūryba – vertinga, įdomi ir gili. Poetas buvo labai prisirišęs prie namų. Apie žmogų ir žemę, žmogų ir jo namus poetas prabyla ir lyrikoje. Ir gyvenime, ir kūryboje V.Mačernis ieško to, kas amžina. Poeto kūryba nėra gausi, tačiau įvairi ir forma, ir turiniu. Jis rašė vizijas, sonetus, giesmes, aforistinius eilėraščius, vertė jam artimų poetų kūrybą.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 494 žodžiai iš 918 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.