Egzistencializmas
5 (100%) 1 vote

Egzistencializmas

Įvadas

• Terminai

Modernizmas [pranc. modernisme] 1. XIX a. pab. – XX a. avangardistinės meno kryptys, srovės bei stiliai; būdinga dekadentiškumas, klasikinių, ypač realistinio meno tradicijų neigimas, unikalumo, kai kada ekstravagantiškumo siekimas, sąlygiškumas, komplikuotumas, naujoviškos, neįprastos meninės priemonės; 2. rel. sąjūdis, kilęs XIX a. pab. – XX a. pr. ir siekęs naujinti, reformuoti katalikybę, suartinti ją su to meto kultūra.

Egzistencija (lot. existentia — buvimas) — viena iš pagrindinių egzistencializmo sąvokų, reiškianti žmogaus asmenybės būties būdą. Terminą „Egzistencija“ šia reikšme pirmąkart pavartojo Kjerkegoras. Pasak egzistencialistų, „Egzistencija“ yra tas centrinis žmogiškojo „Aš“ branduolys, kurio dėka tasai „Aš“ reiškiasi ne šiaip kaip atskiras empirinis individas ir ne kaip „mąstantis protas“, t. y. kažkas visuotina (bendražmogiška), o būtent kaip konkreti nepakartojama asmenybė. „Egzistencija“ — tai ne žmogaus esmė, nes pastaroji, kaip moko egzistencialistai (Ž.P.Sartras), reiškia kažką apibrėžtą, iš anksto duotą, o, priešingai, „atvira galimybė“. Vienas iš svarbiausių egzistencijos apibrėžimų — jos neobjektyvinamumas. Žmogus gali objektyvinti savo gabumus, žinias, mokėjimus praktiškai — išorinių objektų pavidalu; toliau, jis gali padaryti savo paties nagrinėjimo objektu savo psichinius aktus, savo mąstymą ir t. t., objektyvindamas juos teoriškai. Vienintelis dalykas, kas pasprunka nuo jo tiek praktinio, tiek teorinio objektyvinimo, taigi ir nuo pažinimo, ir kas tokiu būdu nėra pavaldus jam, — tai jo egzistencija. Mokymas apie egzistenciją yra nukreiptas tiek prieš racionalistinį žmogaus supratimą, kuris žmogaus esme laiko protą, tiek prieš marksistinį jo kaip visuomeninių santykių visumos supratimą.

Egzistavimas — visa kintančių, daiktų įvairovė, jų sąryšis ir sąveika. Daiktų egzistavimą negalima paaiškinti nei vien jų vidine esme, nei tik jų būtimi. Klaidingos tos filosofinės teorijos, kurios daiktų esmę, pagrindą vertino labiau už jų egzistavimą, laikydamos jį kažkuo žemesniu, atsitiktiniu ir trumpalaikiu. Tačiau, taip pat klaidinga ir ta teorija, kuri daiktų egzistavimą vertina labiau už jų esmę, laikydama ją arba visai neegzistuojančia, arba kažkuo nesuvokiamu, nepasiekiamu žmogiškajam pažinimui ir praktikai. Teisinga yra pažiūris, kad nei esmė negalima be egzistavimo (šiuo atveju susidaro nieko bendra su realiu gamtos ir visuomenės gyvenimu neturintis įspūdis, kad esanti visiško sustingimo viešpatija), nei egzistavimas negalimas be esmės (šiuo atveju fiksuojama tik tai, kas išoriška, judru, atsitiktina). Tik egzistavimo ir esmės, būties ir tapimo vienybė leidžia suprasti visą esamybę.

Egzistencializmas – XX amžiuje atsiradusi filosofijos srovė, akcentuojanti individualumą, individo laisvę bei subjektyvumą, taip pat pasirinkimo ir atsakomybės svarbą žmogaus gyvenime.

• Egzistencializmo filosofijos apžvalga

“Būtis, per kurią į pasaulį ateina Niekas, yra tokia būtis, kuriai jos būtyje rūpi būties Niekas: būtis, per kurią į pasaulį patenka Niekas, turi būti savo pačios Niekas.” (Jeano-Paulio Sartre’as)

Tai žmogaus egzistencijos apibrėžimas. Jame glūdi pačios egzistencijos neigimas, t.y. egzistencija prieštaringa: “tai būtis, kuri yra tai tai, kas ji nėra, ir kuri nėra tai, kas ji yra.”

Tuo norima pasakyti, kad žmogus yra tokia būtis, kuri, išeidama už dabarties ribų, projektuoja save ateitim; žmogų esmiškai apibrėžia jo galimybės. Dėl šios projekcijos žmogus visada yra už savęs paties, jis yra tai, kas jis dar nėra. Be to, žmogus negali savęs redukuoti į tai, kas faktiškai duota, jis yra ne tik tai, kas jis yra, bet jis yra tai, kuo jis save padaro.

Todėl žmogaus būties struktūra yra laisvė , nes jis negali būti kitaip, kaip tik privalėdamas realizuoti save patį, t.y. privalėdamas iš savęs padaryti tai, kas jis yra; jis pasmerktas laisvei.

Egzistencializmo pirmtakas buvo danas Soren Kierkegaard, o XX amžiuje egzistencializmo idėjas plėtojo vokiečiai Martin Heidegger bei Karl Jaspers ir prancūzai Albert Camus, Jean-Paul Sartre ir Simone de Beauvoir.

Kierkegaard pirmas panaudojo „egzistencinio nerimo“ (angst) sąvoką. Jos prasmė gali būti interpretuojama taip – gyvūnai yra supančioti savo instinktų, tačiau todėl visada pasitiki savo veiksmais, tuo tarpu žmonės turi laisvę pasirinkti savo elgesį, bet visada yra graužiami abejonės – tai ir yra taip vadinamo egzistencinio nerimo apraiška. Viena iš pagrindinių egzistencializmo idėjų – predeterminizmo paneigimas – teigia, kad žmonija neturi iš anksto nustatyto moralinio bei dvasinio pagrindo; ji pati jį sukuria. Turėdami pasirinkimo laisvę, žmonės tampa visiškai tapatūs savo veiksmams, todėl jų pagrindinis uždavinys – atrasti teisingą veiksmų pasirinkimo būdą.

Martin Heidegger atskyrė „buvimo“ ir „būties“ sampratas. Jis kritikavo tiksliuosius mokslus, teigdamas, kad jų tariamas objektyvumas trukdo kvestionuoti daiktų paskirtį (jų funkcijos jau yra tiksliai apibrėžtos) ir skatina taikyti „objektyvumą“, vienareikšmiškumą visose gyvenimo srityse. Egzistencija turi būti suvokiama ne racionaliomis priemonėmis, o per egzistencinę patirtį, unikalią kiekvienam individui, be
to, ji turi būti atskirta nuo to, kas įprasta ar „savaime suprantama“. Egzistencija – tai galimybių rinkinys, o pagrindinė galimybė žmogaus gyvenime, suteikianti visas kitas – mirties galimybė. Turėdamas griežtai apribotas erdvėlaikyje, žmogus suvokia savo, kaip atskiro elemento, buvimą jame.

Karl Jaspers, kurio nuolatinį intensyvų darbingumą skatino nepagydoma liga, pagal išsilavinimą buvo psichiatras, domėjosi psichoanalize bei ją kritikavo. Būtent todėl, prieš pradėdamas filosofinį egzistencijos nagrinėjimą, jis iš pradžių domėjosi žmogaus proto teikiamų galimybių ribotumu. Anot jo, neįmanomas absoliutus objektyvus visumos pažinimas, nes mąstantysis subjektas gali suvokta visumoje viską, išskirus save patį – subjektą. Todėl ir būties problema yra neišsprendžiama. Jaspers teigė, kad žmogaus gyvenime yra tam tikras išankstinis determinizmas – pavyzdžiui, jis negali pasirinkti gimimo epochos, vietos, tėvų, bendro konteksto. Jaspers taip pat nagrinėjo transcendencijos reikšmę dieviškosios būtybės egzistavimo patvirtinimui.

Nobelio premijos laureatas Albert Camus buvo įsitikinęs, kad žmogus gyvena priešiškame, susvetimėjimą sukeliančiame pasaulyje, jo padėtis jame yra absurdiška. Savo kūriniais Camus bandė pabrėžti būtinumą priešintis absurdui, nepaisant to, kad šios pastangos gali atrodyti beprasmės. Jo tėvynainis Jean Paul Sartre neigė „žmogiškosios prigimties“, „žmogiškojo silpnumo“ sąvoką. Anot jo, tik pats žmogus yra atsakingas už savo veiksmus bei pasirinkimus. Viena vertus, besąlygiškas visuomenės etinių normų priėmimas tėra atsakomybės už save vengimas ir paverčia individą beveidės masės dalimi. Kita vertus, būtent todėl žmogaus laisvė yra jo didžiausia našta, nes reikia nuolat ieškoti savęs įprasminimo. Besivadovaudamas Nietzche teiginiu „Dievas miręs“, jis pabrėždavo, kad tik žmogus gali suteikti savo gyvenimui prasmės.

Sartre’o žmonos Simonos de Boeauvoir požiūris buvo įdomus tuo, kad ji pritaikė egzistencializmą feminizmui. Neigdama „vyriškos“ ir „moteriškos“ prigimties skirtumus, ji teigė, kad reikia atsikratyti išankstinių nusistatymų, kuriuos diktuoja šios sąvokos. Moteris turi būti tokia pat laisva bei nepriklausoma kaip vyras ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o ne taikstytis su patriarchalinėmis visuomenės tendencijomis.

Egzistencializmo srovei priskiriami filosofai buvo skirtingų pažiūrų, dažnai nagrinėjo labai skirtingus žmogaus egzistencijos aspektus – tai, kas buvo įdomu ar aktualu jiems patiems atsižvelgiant į kultūrinį kontekstą (galima pastebėti, kad visi buvo europiečiai, vienaip ar kitaip išgyvenę pirmą bei antrą pasaulinį karą). Jų egzistencinis suvokimas buvo unikalus kiekvieno subjektyviam pasaulio matymui, tačiau nė vienas nepasiūlė konkretaus būties prasmės paaiškinimo ar sprendimo. Palikdami šį klausimą spręsti kiekvienam individui atskirai, jie galutinai įtvirtino pagrindinius savo srovės principus.

Egzistencializmas — egzistavimo filosofija — iracionalistinė kryptis šiuolaikinėje filosofijoje, atsiradusi (po I pasaulinio karo — Vokietijoje, II pasaulinio karo metu — Prancūzijoje, po II pasaulinio karo — kitose šalyse, jų tarpe ir JAV), mėginant sukurti naują pasaulėžiūrą, atitinkančią inteligentijos interesus. Ezistencializmo idėjinės ištakos — gyvenimo filosofija, Husserlio fenomenologija, Kjeikegoro religinis mistinis mokymas. Skiriami religinis egzistencializmas (G. Marselis, Jaspersas, N. Berdiajevas, L. Šestovas, M. Buberis) ir ateistinis egzistencializmas (Haidegeris, Ž.P.Sartras, A. Kamiu, S. Bovuar). Egzistencializme atsispindėjo krizė liberalizmo, paviršutiniškai optimistiškai suprantančio pasaulį, tikinčio pažangiu visuomenės vystymusi, to liberalizmo, kuris neatlaikė išmėginimų per audringus XX a. įvykius. egzistencializmas atsirado kaip pesimistinė pasaulėžiūra, kelianti sau klausimą: kaip gyventi žmogui, praradusiam liberalias progresistines iliuzijas, istorinių katastrofų akivaizdoje? Egzistencializmas — tai reakcija į švietėjiškosios epochos ir klasikinės vokiečių filosofijos racionalizmą, taip pat kantinę pozityvistinę filosofiją, paplitusią XIX a, pabaigoje — XX a. pradžioje. Egzistencialistų nuomone, pagrindinis racionalaus mąstymo bruožas yra tai, kad jis remiasi subjekto ir objekto priešingumo principu. Dėl to visa tikrovė, joje taip pat žmogus, racionalistui iškyla tik kaip mokslinio tyrimo ir praktinio manipuliavimo objektas, o todėl toks požiūris turi „nuasmenintą“, „beveidį“ pobūdį. Egzistencializmas, priešingai, turįs būti beasmenės, „objektyvios“ mokslinės filosofijos priešybė. Taigi egzistencializmas pristato filosofiją ir mokslą. Filosofijos objektu, sako, pvz., Haidegeris, turi tapti „būtis“, tuo tarpu kai mokslo objektas — „esamybė“. „Esamybe“ laikoma viskas, kas priskiriama empiriniam pasauliui, nuo kurio reikią skirti pačią būtį. Pastaroji suvokiama ne tarpiškai (intelektiniu mąstymu), o tik betarpiškai, atsiskleisdama žmogui kaip jo paties būtis, jo asmeninis egzistavimas, t. y. kaip egzistencija. Egzistencijoje kaip tik ir esąs nesuskaldytas subjekto ir objekto vientisumas, neprieinamas nei intelektiniam moksliniam, nei spekuliatyviniam mąstymui. Kasdieniniame gyvenime žmogus ne visada suvokiąs save
egzistenciją; tam reikią, kad jis atsidurtų ribinėje situacijoje, t. y. mirties akivaizdoje. Atrasdamas save kaip egzistenciją, žmogus pirmąkart įgyja ir savo laisvę. Laisvė, pagal egzistencializmą, yra tai, kad žmogus nebūtų kaip daiktas, besiformuojantis dėl gamtinio arba socialinio būtinumo, o „pasirinktų“ save patį, formuotų save kiekvienu savo veiksmu ir poelgiu. Tuo būdu laisvas žmogus atsako už viską, ką jis padarė, ir neteisina savęs „aplinkybėmis“. Kaltės už viską, kas vyksta aplink jį, jausmas — tai laisvo žmogaus jausmas (Berdiajevas). Egzistencializmas nuolat pabrėžia žmogaus atsakomybę už visa, kas dedasi istorijoje. Tačiau egzistencialistinė laisvės sąvoka lieka subjektyvinė; ji traktuojama vien etine, o ne socialine prasme. Atmesdamas racionalinį pažinimą kaip neatitinkantį to objekto, kurį nagrinėja filosofija, Egzistencializmas iškelia betarpiško, intuityvaus realybės suvokimo metodą, remdamasis daugiausia Huseiliu (Haidegeris, Marselis, Sartras), Diltėjumi (Haidegeris, Jaspersas), iš dalies Bergsono intuityvizmu. Daugelis egzistencialistų (Haidegeris vėlyvuoju savo veiklos laikotarpiu, Marselis, Kamiu ir kt.) mano, kad filosofija savo pažinimo metodu yra kur kas artimesnė menui, negu mokslui. Neatsitiktinai egzistencializmas daro tokią didelę įtaką Vakarų menui ir literatūrai, o per juos — ir inteligentijos didelės dalies protiniam nusiteikimui. Socialinė politinė įvairių egzistencializmo atstovų pozicija yra nevienoda.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1778 žodžiai iš 5757 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.