Egzistencija
5 (100%) 1 vote

Egzistencija

-2-

TURINYS

Įvadas 3 psl.

Žmogus kaip egzistencija 4 psl.

Estetinė žmogaus gyvenimo plotmė 6

psl.

Laisvės samprata 8 psl.

Žmogaus egzistencijos ribinės situacijos 9

psl

Išvados 10psl

Literatūros sąrašas 11psl

-3-

ĮVADAS

Egzistencijos iškilimas yra susijęs su nauju metofizinio

rūpesčio išbudimu po vadinamosios scientizmo epochos, kurioje tikėta

atrasti atskiruosius mokslus galinčius pakeisti žmogaus filosofinį rūpestį

savimi pačiu. Egzistencializmas savotiškai naujoje filosofijoje turi vietą,

panašią į tą, kurią graikų filosofijoje turėjo Sokratas. Vėliau,

viduramžinėje filosofijoje, filosofinio mąstymo charakteris buvo itin

pabrėžiamas šv. Augustino, šv. Bonaventuro. Tačiau betarpiškai dabarties

egzistencializmui turėjo įtakos ir todėl laikomas egzistencializmo

pradininku danų filosofas Sorenas Kierkegonas (1813-1855). Jis iškėlė

nepalyginamą žmogaus individiškumą. Savo laiku mažai vertintas, Kierkegoras

susilaukė didelio susidomėjimo, kai 19-to ir 20-to amžių sąvartoje kilo

stiprus sąjudis prieš ankstesni perdėtą pasitikėjimą protu, kada iš naujo

dėmesys nukrypo į moralinę tikrovę. Daugelis egzistencinio mąstymo temų

pasirodė vokiečių mąstytojo F. Nyčes filosofijoje. Tarpine grandimi,

sujungusia ankstyvąją ir vėlyvąją, t. y. XX a.,egzistencinės filosofijas,

tapo E. Huserlio fenomenologija. Savo filosofiniu tikslu ir moksline

orientacija E.Huserlis atrodytų, buvo “egzistencinio mąstytojo” antipodas

ir klasikinio racionalizmo tradicijos tesėjas. Tačiau istorijos ironija

lėmė taip, kad fenomenologinis metodas būtų perimtas ir išvystytas

antimoksliškai ir antiracionalistiškai nusitekusių mąsytojų. XX

a.trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje egzistencinė filosofija

susiformuoja savo klasikiniu pavidalu. Dienos šviesą išvysta M.Heidegerio

“Būtis ir laikas”, truputį vėliau 1932 m.-K.Jasperso “Filosofija “. Antrojo

pasaulinio karo metais galutinai susiformuoja prancūziškoji egzistencinės

filosofijos mokykla ,kurios žymiausi atstovai G.Marselis,Ž.P.Sartras

,M.Merlo –Ponti, A.Kamiu. Vakarų Europa jautė gilų dvasinio

“apsišvarinimo”poreikį, naujų idėjų bei idealų alkį. Egzistencinė

filosofija pradėjo skverbtis ir į kitas pasaulio šalis, surado nemaža

šalininkų bei entuziastų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lotynų Amerikos

šalyse, Japonijoje, Australijoje ir kitur . Tik septintame dešimtmetyje

susidomėjimas egzistencine filosofija pradėjo žlugti. Ji įžengė į krizės ir

smukimo laikotarpį.

Tokia būtų labai glausta egzistencinės filosofijos istorija. Ši

filosofija apima ištisą epochą ir daugeliu atžvilgiu pasižymi tokiu

prasminiu vieningumu ir probleminiu monolitiškumu, kaip ir racionalinė

filosofija(4:13-14).

-4-

ŽMOGUS KAIP “EGZISTENCIJA”

Ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir tradicinėje filosofijų

terminologijoje “egzistencijos “ žodžiu buvo manomas buvimas. Užtat šis

žodis buvo taikomas visam kas yra: Absoliutinei Bučiai ir kūrinių

pasauliui, žmogui ir kitiems padarams. Tuo tarpu šių dienų filosofai, kurie

patys vadinasi ar yra vadinami egzistencialistai, egzistencijos terminą

išskirtinai taiko tik žmogui. Egzistencialistų pažiūra, žmogus yra

savanaudiškas visų pirma ne vienokia ar kitokia prigimtimi, o greičiau kaip

tik tuo, kad jis nera brutaliai apspręstas savo prigimties, bet yra laisvas

būti “savimi pačiu“. Ir būtent laisvės pagrindu žmogus ne tik išsiskiria iš

kitų gamtos padarų, bet ir egzistuoja tokiu būdu, jog jis yra daugiau negu

tik visiems žmonėms bendros prigimties atstovas. Užuot buvęs tik

beasmeniškas savo giminės atstovas, žmogus yra pašauktas būti” savimi

pačiu” , t.y. kitų nepakeičiamu ir kitų neatstovaujamu individu(1:54).

Ypač ryškiai metefizinis individualizmas išplėtotas Jasperso

filosofiniame mąstyme. Iš tiesų, egzistencijos žodžiu Jaspersas turi

mintyje ne ką kitą kaip tą principą, kurio pagrindu žmogus gali būti

“savimi pačiu” (1:55).

Visų pirma atsisakau save tapatinti su logine “sąmone apskritai

“.Greičiau :kol tedalyvauju sąmonėje apskritai ,tol dar nesu aš pats ,nes

visi lygiai dalyvauja tame beasmeniniame subjekte ,kurį vadiname “sąmone

apskritai “.Užtat visa ,ką aš logiškai pažįstu ,ir lieka man abejinga .Kai

noriu gyventi pažinimu ,pamatau ,kad pažinimas yra bejėgis nušviesti man

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 651 žodžiai iš 2159 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.