-2-
TURINYS
Įvadas 3 psl.
Žmogus kaip egzistencija 4 psl.
Estetinė žmogaus gyvenimo plotmė 6
psl.
Laisvės samprata 8 psl.
Žmogaus egzistencijos ribinės situacijos 9
psl
Išvados 10psl
Literatūros sąrašas 11psl
-3-
ĮVADAS
Egzistencijos iškilimas yra susijęs su nauju metofizinio
rūpesčio išbudimu po vadinamosios scientizmo epochos, kurioje tikėta
atrasti atskiruosius mokslus galinčius pakeisti žmogaus filosofinį rūpestį
savimi pačiu. Egzistencializmas savotiškai naujoje filosofijoje turi vietą,
panašią į tą, kurią graikų filosofijoje turėjo Sokratas. Vėliau,
viduramžinėje filosofijoje, filosofinio mąstymo charakteris buvo itin
pabrėžiamas šv. Augustino, šv. Bonaventuro. Tačiau betarpiškai dabarties
egzistencializmui turėjo įtakos ir todėl laikomas egzistencializmo
pradininku danų filosofas Sorenas Kierkegonas (1813-1855). Jis iškėlė
nepalyginamą žmogaus individiškumą. Savo laiku mažai vertintas, Kierkegoras
susilaukė didelio susidomėjimo, kai 19-to ir 20-to amžių sąvartoje kilo
stiprus sąjudis prieš ankstesni perdėtą pasitikėjimą protu, kada iš naujo
dėmesys nukrypo į moralinę tikrovę. Daugelis egzistencinio mąstymo temų
pasirodė vokiečių mąstytojo F. Nyčes filosofijoje. Tarpine grandimi,
sujungusia ankstyvąją ir vėlyvąją, t. y. XX a.,egzistencinės filosofijas,
tapo E. Huserlio fenomenologija. Savo filosofiniu tikslu ir moksline
orientacija E.Huserlis atrodytų, buvo “egzistencinio mąstytojo” antipodas
ir klasikinio racionalizmo tradicijos tesėjas. Tačiau istorijos ironija
lėmė taip, kad fenomenologinis metodas būtų perimtas ir išvystytas
antimoksliškai ir antiracionalistiškai nusitekusių mąsytojų. XX
a.trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje egzistencinė filosofija
susiformuoja savo klasikiniu pavidalu. Dienos šviesą išvysta M.Heidegerio
“Būtis ir laikas”, truputį vėliau 1932 m.-K.Jasperso “Filosofija “. Antrojo
pasaulinio karo metais galutinai susiformuoja prancūziškoji egzistencinės
filosofijos mokykla ,kurios žymiausi atstovai G.Marselis,Ž.P.Sartras
,M.Merlo –Ponti, A.Kamiu. Vakarų Europa jautė gilų dvasinio
“apsišvarinimo”poreikį, naujų idėjų bei idealų alkį. Egzistencinė
filosofija pradėjo skverbtis ir į kitas pasaulio šalis, surado nemaža
šalininkų bei entuziastų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lotynų Amerikos
šalyse, Japonijoje, Australijoje ir kitur . Tik septintame dešimtmetyje
susidomėjimas egzistencine filosofija pradėjo žlugti. Ji įžengė į krizės ir
smukimo laikotarpį.
Tokia būtų labai glausta egzistencinės filosofijos istorija. Ši
filosofija apima ištisą epochą ir daugeliu atžvilgiu pasižymi tokiu
prasminiu vieningumu ir probleminiu monolitiškumu, kaip ir racionalinė
filosofija(4:13-14).
-4-
ŽMOGUS KAIP “EGZISTENCIJA”
Ne tik kasdieninėje kalboje, bet ir tradicinėje filosofijų
terminologijoje “egzistencijos “ žodžiu buvo manomas buvimas. Užtat šis
žodis buvo taikomas visam kas yra: Absoliutinei Bučiai ir kūrinių
pasauliui, žmogui ir kitiems padarams. Tuo tarpu šių dienų filosofai, kurie
patys vadinasi ar yra vadinami egzistencialistai, egzistencijos terminą
išskirtinai taiko tik žmogui. Egzistencialistų pažiūra, žmogus yra
savanaudiškas visų pirma ne vienokia ar kitokia prigimtimi, o greičiau kaip
tik tuo, kad jis nera brutaliai apspręstas savo prigimties, bet yra laisvas
būti “savimi pačiu“. Ir būtent laisvės pagrindu žmogus ne tik išsiskiria iš
kitų gamtos padarų, bet ir egzistuoja tokiu būdu, jog jis yra daugiau negu
tik visiems žmonėms bendros prigimties atstovas. Užuot buvęs tik
beasmeniškas savo giminės atstovas, žmogus yra pašauktas būti” savimi
pačiu” , t.y. kitų nepakeičiamu ir kitų neatstovaujamu individu(1:54).
Ypač ryškiai metefizinis individualizmas išplėtotas Jasperso
filosofiniame mąstyme. Iš tiesų, egzistencijos žodžiu Jaspersas turi
mintyje ne ką kitą kaip tą principą, kurio pagrindu žmogus gali būti
“savimi pačiu” (1:55).
Visų pirma atsisakau save tapatinti su logine “sąmone apskritai
“.Greičiau :kol tedalyvauju sąmonėje apskritai ,tol dar nesu aš pats ,nes
visi lygiai dalyvauja tame beasmeniniame subjekte ,kurį vadiname “sąmone
apskritai “.Užtat visa ,ką aš logiškai pažįstu ,ir lieka man abejinga .Kai
noriu gyventi pažinimu ,pamatau ,kad pažinimas yra bejėgis nušviesti man