Egzodo literatūros formavimasis
5 (100%) 1 vote

Egzodo literatūros formavimasis

Egzodo literatūros formavimosi istorinės aplinkybės ir gairės. Kūrėjų kartos.

Ryškiausi reiškiniai, vardai, kūriniai.

XXa. yra tremties amžius. Nuo pat amžiaus pradžios žmonės traukėsi iš savo šalies.

XXa. vidurys Lietuvai yra dramatiškas. Po Ribentropo-Molotovo slaptųjų protokolų pasirašymo, Lietuva, kaip Latvija ir Estija, neteko laisvės. Prasidėjo baugūs lietuvių trėmimai į Sibirą. 1941 06 14 – trėmimų pradžia. 1940-41 m. P.Cvirka ir S.Nėris pasitraukė į Rusiją, į Torontą pateko E.Mieželaitis, V.Mozuriūnas, P.Širvys. Vokiečių užimtoje Lietuvoje uždaromas VU. Vyksta naujos represijos, ypač baisios žydų žudynės. Į Štuthofą išvežtas B.Sruoga. Bet ir sunkiausiais laikais tarsi sustiprėjo tautos kūrybinis instinktas – išlikimo instinktas. Okupuotoje Lietuvoje pasirodo B.Brazdžionio rinktinė “Per pasaulį keliauja žmogus”, J.Baltrušaičio “Ašarų vainikas”, V.M-Putino “Rūsčios dienos”. Vokiečių okupacijos metais ėjo žurnalas “Kūryba”, almanachas “Varpas”. Ten spausdinami V.Krėvės, A.Vienuolio, B.Sruogos, A.Miškinio, B.Brazdžionio, J.Aisčio, H.Radausko, K.Bradūno, V.Mačernio, A.N.-Niliūno, H.Nagio kūriniai.

Stalininio socializmo įsitvirtinimas Rytų ir Vidurio Europos kraštuose privertė emigruoti nemažą skaičių įvairių tautų rašytojų. Pabaltijo rašytojų emigracija buvo masinė. Baigiantis II pasauliniam karui, iš Lietuvos pasitraukė apie 70proc. rašytojų. Tikroji egzodo literatūra prasidėjo po II pasaulinio karo. Lietuvių literatūra suskilo į – Lietuvoje kuriamą literatūrą, ir į egzodo. Tokia pat situacija ir Latvijoje bei Estijoje.

Svarbiausias egzodo literatūros bruožas – trumpas laikas: vienas ar du dešimtmečiai. Rašytojai arba grįždavo namo, arba mirdavo. Tačiau egzodo literatūra gyvuoja jau seniai.

Vyriausioji karta: Vydūnas, Krėvė, M.Vaitkus, I.Šeinius, J.Savickis, F.Kirša. Vidurinioji karta: J.Aistis, B.Brazdžionis, Vaičiulaitis, H.Radauskas, A.Škėma. Jaunoji karta: J.Blekaitis (literatūros ir teatro kritikas), K.Bradūnas, P.Jurkus, M.Katiliškis, H.Nagys, A.N.-Niliūnas, J.Kaupas (teatro ir lit. kritikas), V.Šlaitas. Po karo Lietuvoje liko nedaug rašytojų: L.Gira, S.Nėris, P.Cvirka, B.Sruoga (bet jie greitai mirė).Iš pripažintų liko V.M.-Putinas, A.Vienuolis.

Lietuvių kultūrinė emigracija išsibarstė po kelis kontinentus. Traukdamiesi nuo fronto linijos, rašytojai pateko į Austriją ir Vokietiją, ten apgyvendinami barakuose ir stovyklose. Save vadino Dievo paukšteliais. Gyvenimo sąlygos buvo labai sunkios. Lietuvių literatūrinis elitas, nublokštas į svetimas šalis, turėjo sunkiai dirbti. Rašytojai dirbo fabrikuose ir žemės ūkiuose, leidosi į anglių ir aukso kasyklas, samdėsi miško kirtėjais ir kapinėse duobkasiais, troleibusų konduktoriais ir kt.

H.Nagys ir A.N.-Niliūnas baigia mokslus, nes Vokietijoje veikia univ-ai. B.Brazdžionis stovyklose skaitė savo poeziją. Buvo atgaivinta lietuvių rašytojų draugija. Atsigavo lietuviška spauda: “Aidai” – 1945m. Miunchene, redagavo K.Bradūnas. Leidykla “Partija” leido lietuvių poetų knygas Vokietijoje. Ėjo žurnalai “Mūsų kelias”, “Naujasis gyvenimas”, “Ateitis”, “Mūsų žodis”. Meno žmonės bandė organizuoti savo kultūrinį gyvenimą, rengė tarp stovyklų šventes, vakarėlius.

1945-48m. rašytojams gyventi buvo labai sunku, bet liet. lit-rai tai pakilimo metas.

Kai žmonės traukėsi, negalvojo, kad traukiasi amžinai, manė, kad bus galima sugrįžti, kad visa tai laikina. Bet niekas nesikeitė. 1947m. rašytojai įsitikino, kad “neturim pagrindo tikėti greitu grįžimu”(J.Brazaitis). Palengva geso viltis, kad apskritai kada nors teks sugrįžti į tėvynę – net į pavergtą. Geležinė uždanga atskyrė rašytoją-tremtinį nuo jo kūrybos versmių – krašto gyvenimo ir nuo gimtosios kalbos, kuria jis rašė. “Taip ir žus geriausios mūsų jėgos: vienos – duoną kepdamos, kitos – paminklų akmenis tašydamos, trečios – lėkštes plaudamos” – rašė 1950m. A.Vaičiulaitis. Lietuviško meninio žodžio kūryba rašytojams tremtiniams liko vienintelė dvasino gyvenimo alternatyva, kurios nebuvo į ką iškeisti (Greimas ėmė rašyti prancūziškai, o Landsbergis rašė angliškai). Grįžę po darbų iš aukso kasyklos Kanadoje ar akmens skaldyklos Argentinoje, jie sėsdavosi prie romano, eilėraščio, straipsnio, kad vėl sugrįžtų į Lietuvą, iš kurios taip ir nepajėgė galutinai pasitraukti. Dideliu užsispyrimu kūrė knygą po knygos tartum akmens paminklus Lietuvai, jau išbrauktai iš pasaulio žemėlapio.

Kadangi politiniame gyvenime niekas nesikeitė, o rašytojams reikėjo apsispręsti dėl ateities, todėl 1947m. prasidėjo tikroji emigracija. Rašytojai ėmė skirstytis, rinktis šalis. Buvo emigruojama į Angliją, Kanadą, Austriją. Emigracija į JAV prasidėjo nuo 1949m. (nes už žmogų reikėjo laiduoti). Vokietijoje liko J.Grinius ir A.Maceina. Didžiausios išeivių kolonijos buvo JAV, centras – Čikaga. Kanadoje (centras – Torontas, Monrealis) – H.Nagys (ten ir palaidotas), J.Kralikauskas. Australijoje (centrai – Melburnas, Sidnėjus) – V.Ramonas, J.Švabaitė. Pietų Prancūzijoje – J.Savickis, J.Aistis (bet 1949m. išvyksta į JAV), Švedijoje – I.Šeinius, Belgijoje – E.Čiūžas (palaidotas Lietuvoje). Anglijoje – K.Barienas,
V.Šlaitas. Anglijoje turėjo savo spaudą. 1947m. įkurtas savaitraštis “Britanijos lietuvis” vėliau pavadintas “Europos lietuvis”. Nuo 1964m. leidžiamas literatūros metraštis “Pradalgė”.

Daugeliui rašytojų teko gerokai pavargti, kol gavo darbą, įsikūrė.

Buvo dvi išeivių generacijos, kurios skilo pagal idėjines ir estetines programas, tai:

– poetai “žemininkai” – K.Bradūnas, A.N.-Niliūnas, H.Nagys, J.Kėkštas, V.Mačernis. Antologija “Žemė”.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 904 žodžiai iš 2951 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.