Ekiu pakeitė euras
5 (100%) 1 vote

Ekiu pakeitė euras

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

EKONOMIKOS KATEDRA

EKIU PAKEITĖ EURAS

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………….

………………………………………………………………..3

1. Europos pinigų

sistema……………………………………………………………

…………………………………….4

1.1. Ekonominė pinigų

sąjunga……………………………………………………………

…………………………5

1.2. Europos pinigų sistemos ir ekonominės pinigų sąjungos

skirtumai……………………………….9

2. Euro įvedimo įtaka

rinkai…………………………………………………………….

…………………………..10

3. Euras ir

Lietuva……………………………………………………………

……………………………………………..11

4. Lietuvos banko vaidmuo Lietuvai įstojus į ES ir įsivedus

eurą………………………………………….13

5. Europos Sąjunga, įvedusi bendrą

valiutą……………………………………………………………

…………..13

6. Euro įvedimo

nauda……………………………………………………………..

……………………………………..15

6.1. Euro įvedimo nauda

Lietuvoje………………………………………………………….

…………………….17

7. Euro simbolis, monetos,

banknotai………………………………………………………….

…………………….18

7.1. Lietuviški euro banknotai ir

monetos……………………………………………………………

………….22

Išvados……………………………………………………………

……………………………………………………………..23

Literatūros

sąrašas……………………………………………………………

……………………………………………..25

Priedai……………………………………………………………

………………………………………………………………26

ĮVADAS

Europiečiams reikėjo dviejų pasaulinių karų, kad būtų pradėta

ieškoti naujų Europos valstybių vienybės formų. Nenorėdamos kartoti po

Pirmojo pasaulinio karo padarytų klaidų, demokratinės Europos vyriausybės

ieškojo vienijimosi būdų ir pasirinko politinę, ekonominę ir finansinę

integraciją. Ši integracija vyko įvairiomis formomis ir perėjo keletą

laipsniškos plėtotės etapų, po kurių buvo padėti konstituciniai Europos

Sąjungos (ES) pamatai, ir jai priklausančios valstybės negrįžtamai pasuko

tiek politinės, tiek ekonominės ir valiutų sąjungos linkme.

Grynųjų eurų įvedimas – istorinis įvykis, apibendrinantis kelių

dešimtmečių Europos bendrijos pastangas kuriant teisines ir ekonomines

sąlygas bendrai Europos valiutai. Šio įvykio išskirtinumą padidina rinkos

dalyvių lūkesčiai, kad euro įvedimas turės reikšmingą ir ilgalaikį poveikį

ne tik euro zonos šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikos raidai, lems

struktūrinius pokyčius tarptautinėje prekyboje ir tarptautinių finansų

srautuose. Ir nors pasigirsta abejonių bendros valiutos nauda, vis dėlto

jas nusveria lūkesčiai, kad bendra valiuta paskatins euro zonos šalių,

kartu ir kitų Europos šalių ekonomikos plėtrą. Pažymėtina, kad bendros

valiutos projekto įgyvendinimas priklausys nuo pačių ES šalių – būtina, kad

jos ir toliau tęstų pradėtas valstybės finansų, socialinio draudimo

reformas, panaikintų likusius kapitalo judėjimo apribojimus bei atliktų

kitus užsibrėžtus darbus ekonomikos liberalizavimo srityje.

Šio darbo tikslas – supažindinti su Europos pinigų sistema bei

Ekonomine ir pinigų sąjungą. Atskleisti kokios priežastys ir aplinkybės

paskatino ekiu pakeitimą euru. Apibendrinti euro privalumus ir trūkumus.

Pateikti išvadas.

Teoriniai daliai parašyti naudoti periodiniai leidiniai, mokslinė

literatūra ir internete publikuoti straipsniai.

1. EUROPOS PINIGŲ SISTEMA

Jau nuo septintojo dešimtmečio Europos Sąjungoje buvo planuojama

sukurti piniginę ir ekonominę pinigų sąjungą (EPS). 1969 m. Europos

Viršūnių Taryba Hagos susitikimo metu oficialiai paskelbė tikslą sukurti

EPS.

1970 m. parengtoje P. Kernerio ataskaitoje pateiktas planas, kaip

per 10 metų sukurti Ekonominę ir pinigų sąjungą. Tačiau dėl tuo metu

kilusios naftos krizės ir nevienodos valstybių narių ekonominės
politikos

bei silpno JAV dolerio pirmosios pastangos susieti valiutas „valiutų

grandine“ žlugo, ir buvo apsiribota tik sistemos, į kurią įėjo Vokietija,

Danija ir Beniliukso šalys, sukūrimu.

Po pakartotino mėginimo Europos pinigų sistema sukurta 1979 m.,

atsiskaitymams pradedamas naudoti bendras Europos piniginis vienetas – ekiu

(ECU). Tai buvo precedento neturintis bendradarbiavimo pinigų politikos

srityje įvykis. Europos pinigų sistema sukurta remiantis stabilių, tačiau

koreguojamų valiutų kursų koncepcija. Jos esmė – nustatyti centriniai

nacionalinių valiutų kursai ECU atžvilgiu. Ekiu nebuvo teisėta mokėjimo

priemonė bei neturėjo materialios išraiškos – banknotų ir monetų. Ekiu,

kurį sudarė 12 valstybių, buvusių ES narėmis ES (Mastrichto) sutarties

pasirašymo metu, t. y. 1992 m. vasario mėn., valiutos (į ekiu sudėtį

neįėjo Austrijos, Švedijos ir Suomijos valiutos, kadangi šios valstybės ES

narėmis tapo 1995 m.), buvo naudojamas kaip apskaitos vienetas, o jo vertė

priklausė nuo bazinės sudėtinių valiutų vertės. Tačiau, ekiu vis tik

įgijo taupymo vertę, kadangi jais buvo išreikšta nemaža valstybinio ir

privataus sektoriaus skolų dalis. Ekiu taip pat buvo vartojamas bendrovių

tarpusavio atsiskaitymams ir užsienio prekyboje. Nors ir nelabai plačiai,

tačiau šiek tiek ekiu naudojo ir gyventojai – atsiskaitydami čekiais ir

atsidarydami taupomąsias sąskaitas ekiu. Taigi ekiu negalima vadinti

tikrais pinigais.

1990-1991 m. vedant derybas dėl ES (Mastrichto) sutarties,

politikai ir ekonomistai vieningai pripažino, kad Europos pinigų sistema

veikė sėkmingai, buvo labai sumažinti Europos valiutų kurso svyravimai:

1979-1985 m., palyginti su 1975-1979 m., sumažėjo perpus ir dar tiek pat

1986-1989 m. Infliacijos lygio bei ilgalaikių palūkanų normų sumažėjimas

ir konvergencija taip pat turėjo įtakos sėkmingam Europos pinigų sistemos

funkcionavimui.

Europos pinigų sistemos sėkmė buvo labai stiprus argumentas

diskusijoms dėl Ekonominės ir pinigų sąjungos. Jos prasidėjo po 1985 m., ir

vis dažniau atrodė, kad EPS – būtinas žingsnis, leisiantis baigti ir kurti

bendrąją rinką.

1988 m. Viršūnių Taryba Hanoverio susitikime nutarė įkurti

komitetą, kurio pirmininku paskirtas Europos Komisijos pirmininkas

Jacque‘as Delors‘as. Komitetas turėjo pateikti pasiūlymus dėl konkrečių

etapų, kurie leistų įkurti EPS. J. Delors‘as rekomendavo įgyvendinti trijų

etapų planą, numatantį intensyviau koordinuoti ekonominę ir pinigų

politiką. Visa tai ilgainiui padėtų įvesti bendrąją Europos Sąjungos

valiutą ir įkurti Europos centrinį banką.

Remiantis J. Delors‘o ataskaita, Europos Viršūnių Tarybos

susitikime, vykusiame 1982 m. Madride, nuspręsta, kad pirmasis EPS etapas

turėtų prasidėti 1990 m. liepos mėn., o 1991 m. gruodžio mėn. Mastrichte

Europos Viršūnių Taryba nutarė įvesti Europos Sąjungos bendrąją valiutą iki

2000 m. Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartyje numatytos bendros ES

valiutos įvedimo sąlygos ir grafikas.

1.1. EKONOMINĖ PINIGŲ SĄJUNGA

Ekonominės ir pinigų Sąjungos įkūrimas ir euro įvedimas –

kulminacija proceso, prasidėjusio daugiau kaip prieš 40 metų, kai 6 šalys

Romoje pasirašė Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį. Šis procesas

paskatino Europos ekonominę ir politinę integraciją. I992 m. 12 valstybių

ir vyriausybių Vadovai pasirašė Europos Sąjungos sutartį, dar vadinama

Mastrichto sutartimi. Joje buvo akcentuojamas ir bendros valiutos

sukūrimas. 1995 m. pabaigoje Madride vykusio Europos Viršūnių Tarybos

susitikimo metu nutarta naująją Europos valiutą pavadinti EURU. Be to, buvo

nustatytas euro įvedimo trijų fazių scenarijus. EPS kūrimąsi taip pat

galima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis EPS kūrimosi etapas prasidėjo

dar gerokai prieš pradedant galioti Mastrichto sutarčiai.

1 etapas (1990 m. liepa – 1993 m. spalis)

Europos Viršūnių Tarybos susitikime, vykusiame 1989 m. Madride,

nutarta, kad pirmasis EPS etapas turi prasidėti 1990 m. liepos mėn.,

panaikinus visus barjerus laisvam kapitalo judėjimui. Pirmajame etape buvo

pasiektas didesnis ES šalių ekonomikų suartėjimas, pagal konstituciją

koordinuojant ekonominę ir pinigų politiką, priimta nuostata, draudžianti

privilegijuotą skolinimąsi iš finansų institucijų. Svarbus argumentas,

paskatinęs EPS įkūrimą, buvo sėkmingas Europos pinigų Sistemos

funkcionavimas, dėl ko sumažėjo valiutų kurso svyravimai, infliacijos lygis

ir ilgalaikių palūkanų normos.

2 etapas (1993 m. lapkritis – 1998 m. gruodis).

1993 m. lapkričio mėn. įsigaliojusi Mastrichto sutartis atvėrė

kelią antrajam EPS etapui Frankfurte prie Maino įkuriamas Europos pinigų

institutas (EPI). Pagrindiniai EPI tikslai buvo stiprinti centrinių bankų

Tarpusavio bendradarbiavimą ir pinigų politikos derinimą, rengtis
Europos

centrinių bankų sistemos (ECBS) sukūrimui, siekiant įgyvendinti bendrą

pinigų politiką. Šio etapo metu ES narės pasiekė akivaizdžią pažangą

ekonominio suartėjimo srityje ir daugelis iš jų atitiko stojimo į EPS

kriterijus.

1998 m. gegužės mėn. Europos Viršūnių Taryba paskelbė 11 ES

valstybių, kurios nuo 1999 m. sausio 1 d. tapo EPS narėmis, sąrašą.

Pažymėtina, kad, remiantis Mastrichto sutartimi, baigiamojo EPS etapo

pradžia ES šalyse priklauso nuo jų atitikimo nustatytiems konvergencijos

kriterijams, todėl ne visos ES narės iš karto tapo pilnateisėmis EPS

narėmis.

Tame pačiame susitikime buvo paskelbta, kad valstybių, EPS narių,

dvišaliai valiutų keitimo kursai nustatomi pagal Europos pinigų Sistemos

valiutų tarpusavio keitimo centrines normas 1998 m. liepos 1 d.

Frankfurte prie Maino įkurtas Europos centrinis bankas (ECB) ir numatyta

ECBS struktūra. Europos centrinis bankas yra institucija, atsakinga už

bendros pinigų politikos įgyvendinimą euro zonoje. Pagrindinis Europos

centrinio banko tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Europos centrinių

bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas ir Europos Sąjungos

valstybių narių centriniai bankai.

Pagrindiniai ECBS uždaviniai:

1. nustatyti ir įgyvendinti Bendrijos pinigų politiką,

2. vykdyti valiutos keitimo operacijas,

3. laikyti ir valdyti valstybių narių oficialiąsias užsienio

atsargas,

4. užtikrinti sklandų ir patikimą mokėjimų sistemos veikimą.

Bendradarbiauti su atitinkamomis valdžios įstaigomis vykdant

patikimą kredito įstaigų priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemos

stabilumą.

Euro zoną sudaro ES valstybės narės, kurios įsivedė bendrą

valiutą – eurą. Euro zonai dabar priklauso 12 valstybių: Airija, Austrija,

Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai,

Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija.

Nedalyvaujančios šalys: Kipras, Čekija, Estija, Vengrija,

Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija. Danija, Švedija

ir Jungtinė Karalystė yra ES narės, bet nėra įsivedusios bendros valiutos.

Danija yra Valiutų kurso mechanizmo II (VKM II) narė. Tai reiškia, kad

Danijos krona yra susieta su euru, bet kursas nėra fiksuotas.

3 etapas (1999 m. sausis – 2002 m. liepa)

1999 m. sausio 1 d. euras tapo vienintele savarankiška valiuta

Ekonominėje ir pinigų sąjungoje, o euro zonos valstybių nacionalinės

valiutos prarado savarankiškumą ir tapo tik euro išraiška, nors

pereinamuoju laikotarpiu dar ir cirkuliavo apyvartoje. Tuo tikslu Europos

Sąjungos Taryba patvirtino EPS dalyvaujančių 11 valstybių nacionalinių

valiutų ir euro fiksuotus tarpusavio keitimo kursus. Nustatyti

nacionalinių valiutų ir euro kursai pateikiami 1 lentelėje.

1 lentelė

Nacionalinių valiutų ir euro kursai

|1 EUR = 10,787564 |Airijos svaro (IEP); |

|1 EUR = 13,7603 |Austrijos šilingo (ATS); |

|1 EUR = 40,3399 |Belgijos franko (BEF); |

|1 EUR = 166,386 |Ispanijos pesetos (ESP); |

|1 EUR = 1936,27 |Italijos liros (ITL); |

|1 EUR = 40,3399 |Liuksemburgo franko (LUF);|

|1 EUR = 2,20371 |Olandijos guldeno (NLG); |

|1 EUR = 200,482 |Portugalijos eskudo (PTE);|

|1 EUR = 6,55957 |Prancūzijos franko (FRF), |

|1 EUR = 5,94573 |Suomijos markės (FIM); |

|1 EUR = 1,95583 |Vokietijos markės (DEM). |

2001 m. sausio 1 d. Graikija taip pat tapo oficialia dvyliktąja

Ekonominės ir pinigų sąjungos nare ir įsivedė piniginį vienetą eurą.

Nustatytas oficialus drachmos keitimo kursas:

|1 EUR = 340,75 |Graikijos drachma (GRD) |

Toks nacionalinių valiutų fiksavimas reiškia, kad dalyvaujančių

EPS šalių valiutų tarpusavio keitimo kursai yra pastovūs, ir nekinta euro

atžvilgiu.

Pereinamasis laikotarpis truko nuo 1999 m. sausio 1 d. iki 2001

m. gruodžio 31 d., kai nacionalinės valiutos egzistavo kartu su euru, t. y.

visi mokėjimai grynaisiais buvo atliekami nacionalinėmis valiutomis, o

euras cirkuliavo tik negrynuoju pavidalu. Šiuo laikotarpiu ECB tapo

atsakingas už valstybių dalyvių pinigų politiką. Pinigų, kapitalo, valiutų

ir tarpbankinės rinkos pradėjo naudoti eurą. Naujos valstybių skolos

išreiškiamos eurais. Euro zonos valstybių privatus sektorius ir gyventojai

šiuo laikotarpiu galėjo pasirinkti, ką naudoti atsiskaitymams negrynuosius

pinigus – eurus ar nacionalines valiutas.

Nuo 2002 m. sausio 1 d. EPS dalyvaujančiose valstybėse pradėjo

cirkuliuoti euro monetos ir banknotai. Kurso apskaičiavimas pateikiamas 2

lentelėje.

2 lentele

Kurso apskaičiavimas

|1 pavyzdys: |

|1 JAV doleris = 4 Lt |

|1 euras = 0,9620
= 4 x 0,9620 = 3,8480 Lt |

|1 euras = 1,95583 Vokietijos markės = 6,55957 Prancūzijos franko |

|1 Vokietijos markė = 3,8480 : 1,95583 = 1,9674 Lt |

|1 Prancūzijos frankas = 3,8480 : 6,55957 = 0,5866 Lt |

|2 pavyzdys: 1 JAV doleris = 4 Lt |

|1 euras = 0,9558 JAV dolerio = 4 x 0,9558 = 3,8232 Lt |

|1 euras = 1,95583 Vokietijos markės = 6,55957 Prancūzijos franko 1 |

|Vokietijos markė = 3,8232 : 1,95583 = 1,9548 Lt |

|1 Prancūzijos frankas = 3,8232 : 6,55957 = 0,5828 Lt |

Euras tapo vienintele valiuta, o nacionalinių valiutų monetos ir

banknotai buvo palaipsniui išimami iš apyvartos iki 2002 m. liepos 1 d.

Tačiau senuosius pinigus į naujus buvo galima keisti keletą metų po to, kai

jie nustojo būti teisėta atsiskaitymo priemone. Naktį iš 1998 m. gruodžio

31 d. į 1999 m. sausio 1 d. ECU buvo perskaičiuotas į eurą santykiu 1 ECU :

1 euras. Euras nėra sudarytas iš atskirų valiutų, jis – savarankiška

valiuta, kurios vertė nepriklauso nuo sudedamųjų valiutų vertės ir ją į

apyvartą išleidžia Europos centrinis bankas. EST nustatyti euro ir euro

zonos valstybių valiutų perskaičiavimo kursai nereiškia, kad euro ir ne

euro zonos valstybių valiutų (pvz., JAV dolerio, Japonijos jenos ir pan.)

santykis yra pastovus. Euro kursas šių valiutų atžvilgiu kinta ir

nustatomas rinkoje. Pavyzdžiui, 2000 m. kovo 10 d. Frankfurto prie Maino

biržoje euras kainavo 0,9620 JAV dolerio, o kovo 29 d. 0,9558 JAV dolerio.

Lietuvoje iki 2002 m. vasario 2 d. litas buvo susietas su JAV

doleriu, todėl lito ir euro santykis keitėsi priklausomai nuo

susiklosčiusio rinkoje euro ir dolerio santykio, o lito ir kitų euro zonos

šalių valiutų (Vokietijos markės, Prancūzijos franko ir kt.) santykis buvo

apskaičiuojamas pagal nustatyta šių valiutų ir euro santykį.

2002 m. vasario 2 d. Vyriausybė pritarė Lietuvos banko

pasiūlymui nustatyti, kad bazinė valiuta Lietuvoje yra euras (EUR).

Taip pat pritarta oficialiam lito kursui – 3, 4528 už 1 eurą.

Lito ir euro kursas nustatytas pagal vasario 2 d. 15 val. 30 min.

(Lietuvos laiku) Europos centrinio banko paskelbtą JAV dolerio ir euro

santykį.

Vyriausybė netekusiais galios pripažino 1994 m. nutarimus,

kuriais bazine valiuta Lietuvoje buvo nustatytas JAV doleris bei lito ir

dolerio kursas.

1.2. Europos pinigų sistemos

ir Ekonominės pinigų sąjungos skirtumai

Nors Europos pinigų sistemos, kuri pradėjo funkcionuoti 1979 m.,

jokiu būdu negalima laikyti pinigų sąjunga, ji, padėdama stabilizuoti ES

valstybių narių valiutas ir skatindama jų ekonominės politikos koordinavimą

bei konvergenciją, sudarė prielaidas Ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti.

Valiutų kurso mechanizmas (VKM) buvo esminis Europos pinigų sistemos

komponentas, nes jame buvo numatyti „fiksuoti, bet koreguojami“ valiutų

tarpusavio kursai. Tai reiškė, kad tam tikrose ribose valiutų kursai galėjo

svyruoti vienas kito atžvilgiu. Jeigu valiutos kursas nustatytas ribas

viršydavo arba nukrisdavo žemiau jų, atitinkamų šalių atsakingosios

institucijos turėjo reaguoti į susidariusią padėtį atitinkamomis pinigų

politikos priemonėmis. VKM padėjo stabilizuoti ES valstybių narių, kurios

jam priklausė, valiutų kursus: 1979-1995 m. valiutų paritetas buvo

keičiamas vis rečiau.

Didžiausias skirtumas tarp Europos pinigų sistemos ir Ekonominės

pinigų sąjungos yra tas, kad EPS pagrindą sudaro du svarbiausi komponentai:

Mastrichto sutartyje numatyta bendroji valiuta, kuri pakeičia visų EPS

dalyvaujančių valstybių narių nacionalines valiutas, ir Europos centrinis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2212 žodžiai iš 7356 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.