Ekologijos ir aplinkos apsauga
5 (100%) 1 vote

Ekologijos ir aplinkos apsauga

Ekologiniai veiksniai ir jų poveikis

gyviems organizmams

Visa, kas (gyva ar negyva) supa augalus, gyvūnus ir kitus organizmus ir su kuo jie betarpiškai susiję, vadiname aplinka (gyvenamoji aplinka). Aplinkos komponentai yra yvairialypiai o, egzistuojantys organizmai – vienareikšmiai. Aplinkos elementai, veikiantys organizmą, vadinami ekologiniais veiksniais. Organizmas i ekologinius veiksnius reaguoja specifinėmis reakcijomis. Aplinkos ekologiniai veiksniai, su kuriais susijęs bet koks organizmas, yra dalijami į dvi kategorijas: negyvosios gamtos (abiotiniai), gyvosios gamtos (biotiniai) ir antropogeninius (žmogaus veiklos). Smulkiau ekologiniai veiksniai skirstomi taip:

 Abiotiniai

Klimatiniai: šviesa, temperatūra, drėgmė, vėjas (oro masių judėjimas), slėgis.

Edafogeniniai: (lot. adaphos – dirva): mechaninė sudėtis, drėgmės imlumas, oro laidumas, tankis.

Orografiniai: reljefas, lygis virš jūros.

Cheminiai: atmosforos oro dujinė sudėtis, vandens druskinė sudėtis, koncentracija, rūkštingumas ir dirvožemio junginių sudėtis.

 Biotiniai

Fitogeniniai: augalų organizmai.

Zoogeniniai: gyvūnai.

Mikrobiogeniniai: virusai, bakterijos.

 Antropogeniniai

Žmogaus veikla.

Dar galimi kiti variantai, pavyzdžiui, galima išskirti veiksnius, kurie priklauso ar nepriklauso nuo vienų ar kitų organizmų skaičiaus tm tikrame jų užimame plote. Regiono makroklimatiniai veiksniai ar klimatinės sąlygos nepriklauo nuo abiotinių, biotinių ir net antropogeninių veiksnių. Tuo tarpu kuri nors liga masiškai plinta ten kur susikaupę daug gyvūnų vienoje vietoje (dažnai tai atsitinka, kai trūksta maisto ir pan.). Kai kuriais atvejais ir gyvūnai gali žymiai paveikti mikroklimatines sąlygas, pavyzdžiui, drugių vikšrai masiškai apgaužia medžių lapus ar spyglius, dėl to gali pasikeisti vėjo rėžimas, drėgmė, temperatūrų dinamika po medžių lajomis ar pačiose lajose. Minėti pasikeitimai dalinai veiks tų kenkėjų ateinančias kartas ar čia gyvenančius kitus gyvūnus. Masiškai išplitę kenkėjai pritraukia jais mintančius paukščius bei grobuonis vabzdžius. Esant gausiam vaisių ir sėklų derliui, miške atsiranda daugiau voverių, graužikų, o taip pat atitinkamai daugiau atsiranda lapių, šernų ir pan.Abiotiniai veiksniai:

Pagrindiniai klimatiniai veiksniai yra šie:

 Atmosfera:

Tai žemės rutulį gaubentis oro sluoksnis. Vertikalia kryptimi atmosfera dalijasi į keleta suoksnių – sferų: troposferą, stratosferą, mezosferą, jonosferą, arba termosferą ir egzosferą. Atmosfera tęsiasi daugelį tūkstančių kilometrų. Apatinis atmosferos sluoksnis yra tankiausias. Kylant aukštyn oro tankis sparčiai mažėja. Visus atmosferos komponentus pagal gyvų organizmų poreikius galima skirstyti į tris grupes: būtini, žalingi ir indiferentiniai (abejingi) . Augalams būtinas deguonis, anglies dvideginis ir vanduo, gyvūnams – deguonis. Augalams ir gyvūnams žalingi: sieros, chloro, azoto, fluoro junginiai, anglies monoksidas bei įvairūs angliavandeniai. Kiti oro konponentai – argonas, neonas, kriptonas ir helis – indiferentiniai.

Deguonis – būtinas aerobiontų kvėpavimui. Atmosferoje jo pakanka, tačiau dirvožemyje arba uždarose patalpose gali trūkti. Be gyvūnų, augalų ir mikroorganizmo kvėpavimo daug deguonies sunaudoja visi degimo procesai (pramonėje, transporte).deguonis reikalingas ne tik gyviems organizmams kvėpuoti, bet ir mirusioms augalų ir gyvūnų dalims mineralizuoti. Ypač nemažai deguonies sunaudoja nugrimzdusio ir žuvusio planktono organinėms medžiagoms skaidyti, todėl stovinčiuose vandenyse dažnai stinga deguonies. Deguonis nedega, tačiau palaiko egimą ir ypač svarbus organinių medžiagų, kai kurių metalų, daugelio mineralų oksidacijoje, taigi ir šilumos regliavime. Deguonį į atmosferos orą išskiria augalai, be to, deguonies susidarymo šaltinis yra fotocheminis vandens garų irimas viršutiniuose atmosferos sluoksniuose veikiant saulės ultravioletinei radiacijai.

Anglies dioksidas augalų mitybai yra svarbiausias komponentas. Gyvūnams anglies dioksidas yra metabolizmo produktas. Jis intensyviai sugeria ilgabangę saulės radiaciją, todėl daug įtakos turi šiluminiam atmosferos balansui. Anglies dioksido kiekis atmosferoje pamažu didėja. Pramoniniuose ir tropiniuose rajonuose anglies dioksido yra daugiau, o Antarktidoje mažiau. Nustatyta, kad uždarose patalpose esant anglies dioksido daugiau kaip 0,07 – 0,1%, oras įgauna nemalonų kvapą ir gali sutrikti žmogaus organizmo veikla.

Azotas yra pagrindinė atmosferos dalis ir jis „praskiedžia“ oro deguonį bei anglies dioksidą iki reikiamos koncentracijos gyviems organizmams kviepuoti. Atmosferos azotą augalai pasisavina tik veikiant azotą fiksuojančioms bakterijoms. Didelis azoto kiekis ore pavojingas žmogui ir gyvūnams. Padidėjus azoto 5% (t.y. iki 83%) oro tūrio, net esant normaliam atmosferos slėgiui, jis įgauna narkotinių savybių.

Atmosferos orą sudaro šie dujų kopmonentai:

Dujų komponentai Procentais

Azotas 78,08

Deguonis 20,95

Argonas 0,93

Anglies dioksidas 0,03

Neonas 0,0018

Helis 0,005

Kriptonas 0,000108

Vandenilis 0,00005

Ksenonas 0,000008

Ozonas 0,000002

 Šviesos spektras:

Organizmai gyvybiniams procesams palaikyti reikalingą energiją gauna dėl saulės radiacijos. Saulės radiacija sudaro maždaug 99,9% bendro Žemės
energijos balanso. Saulė į kosminę erdvę išskiria didžiulį kiekį energijos, tačiau į Žemę jos patenka labai mažai – pakanka sušildyti ir apšviesti visą Žemę. Pagal poveikį organizmams Saulės spinduliavimas skirstomas į ultravioletinę, matomąją ir infraraudonąją šviesą.

 Temperatūra:

Tai periodiškas, pirminis, liminuojantis ekologinis veiksnys, labai svarbus gyviems organizmams. Visi fiziologiniai procesai ir biocheminės reakcijos gali vykti tik tam tikroje temperatūroje. Nuo aplinkos (oro, dirvožemio, vandens ir organizmo) temperatūros priklauso kai kurių gyvų organizmų temperatūra, jų aktyvumas ir medžiagų apykaitos greitis. Visi gyvieji organizmai prisitaikę prie nevienodų temperatūros sąlygų: šilumamėgiai – termofilai arba termobionai ir kriofilai arba psichrofilai. Priklausomai nuo gyvenamosios vietos organizmai skirstomi į: stenotermofilus – tai atogrąžų augalai ir gyvūnai, kurie nepakelia dideli temperatūros svyravimų; eurotermitinius, arba eurotermobiontus, kurie pakelia didelis temperatūros svyravimus. Tai dykumų ir aukštikalnių augalai bei gyvūnai.

 Vėjo ekologinė reikšmė:

Oro judėjimas horizontalia kryptimi vadinams vėju. Vėjas turi gana daug įtakos visai gyvajai gamtai ir jos sistemoms. Esant giedram ir ramiam orui, virš įvairių sausumos paviršių, ypač vasarą, ssidaro žymūs temperatūros ir drėgmės skirtumai. Pakilęs vėjas sumaišo pažemio orą ir panaikina mikroklimatinius skitumus. Vėjas atneša iš kitų geografinių sričių ir zonų šiltas arba šaltas oro mases, drėgmę arba sausrą. Vėjuotomis dienomis greičiau džiūsta dievožemiai ir daugiau vandens išgarina augalai. Vėjas apdulkina augalus ir platina augalų dėklas. Augalai geriausiai apdulkinami kai ndidelis vėjas ir sausas oras. Stiprus ir gūsingas vėjas per daug išblaško žiedadulkes ir augalai blogiau apvivaisina. Be to stiprus vėjas trukdo vabzdžiams apdulkinti ugalus. Stiprus vėjas laužo medžius ir jų šakas, nukenčia vaisius, išguldo javus, be to, nuneša nuo laukų sniegą, todėl žemė giliau įšąla ir kartais nukenčia augalai. Vėjas perneša iš vienos vietos į kitą kenksmingus vabzdžius, bakterijas, įvairias chemines medžiagas kenksmingas gyviems organizmams taip pat ir žmogui. Be to vėjas sumaišo ir atsklidžia užterštą orą ir padaro nepavojingą augalams, gyvūnams bei žmogui.

 Vandens ekologinė eikšmė:

Su vandeniu susiję visi svarbiausi gyvybiniai organinmų procesai – tai biocheminės reakcijos. Kvėpavimas, mityba, medžiagų apykaita. Ekologiniu požiuriu svarbiausias yra gėlas vanduo.

Stacionarūs vandens ištekliai

Hidrosferos dalys tūris tūkst. Km³

Vandenynai 1338000

Požeminiai vandenys 33900

Dirvožemio vandenys 16,5

Ledynai ir sniegynai 24100

Daugiamečio įšalo požeminis ledas 300

Ežerai 175

Pelkės 11,5

Upių vanduo 2,1

Biologinis vanduo 1,7

Atosferos oras 12,9

Krituliai ir atmosferos drėgmė augalams ir gyvūnams yra svarbiausias vandens šaltinis, tačiau dauguma augalų vandens gauna iš dirvožemio. Gyvajai gamtai daug žalos padaro staigios, stiprios liūtys, kurios sunaikina augalų daigus, žūva nemažai smulkių gyvūnų (ypač vabzdžių). Taip pat žalos padaro ir ilgai užsitesusi dulksna, ypač vabzdžialesiams paukščiams jauniklių maitinimo periodu. Kruša sunaikina arba pažeidžia augalus ir gyvūnus. Gyvieji organizmai adaptuojasi prie tam tikro vandens – drėgmės rėžimo. Pakitus vandens rėžimui, kinta augalų ir gyvūnų išorės ir vidaus struktūra, elgsena ir kai kurie kiti gyvybinės veiklos procesai. Adaptacija būna įvairi: morfologinė, fiziologinė ir kitokios ritminės ritminės augalų ir gyvūnų ypatybės. Vandens ekologinė adaptacija svarbiausia gyvūnams. Per sausras dauguma gyvūnų pradeda maitintis sultingesniu maistu, aktyviai gyvena naktį, o diena slepiasi drėgnesnėse vietose: olose, urvuose, smėlyje, medžiuose. Tai paros migracija. Nuo vandens rėžimo priklauso augalų ir gyvūnų gyvenimo rukmė, vystymasis, elgsena, geografinis paplitimas, biotopo pasirinkimas, populiacijos gausumas ir tankumas.

 Hidrosfera:

Vanduo palyginti su sausuma, turi tam tikrų ypatumų; didelis rankis, labai staigiai kinta slėgis, gerai sugeria saulės spindulius, sąlygiškai nedidelis deguonies kiekis, tam tikra temperatūra, druskų koncentracija, dujų ir maistų medžiagų režimas. Gyviems organizmams nemažai ytakos turi gruntas, nuosėdos ir kt. Visi organizmai, gyvenantys vandenyje, vadinami hidrobiontais. Vandens tankumas yra vienas iš svarbiausių ekologinių veiksnių, lementis vandens gyvūnų judėjimo sąlygas ir slėgį įvairiame gylyje. Vandens slėgis didėja einant gilyn maždaug po vieną atmosferą kas 10 metrų. Dėl didelio vandens tankumo bestuburiai gali palaikyti tam tikrą kūno formą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1449 žodžiai iš 4671 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.