Ekologijos mokslo raida
5 (100%) 1 vote

Ekologijos mokslo raida

I .EKOLOGIJOS MOKSLO RAIDA

Žmonijos kelias į moksliškai pagrįstą žmogaus ir aplinkos santykių principų nustatymą buvo ilgas ir netolygus. Žmogų supanti aplinka visais laikais buvo neatsiejama nuo namų ( gr. Oikos) sąvokos. Ši sąvoka ir lėmė mokslo , nagrinėjančio gyvųjų būtybių ir jų aplinkos tarpusavio sąveiką, pavadinimą ekologijos mokslu.

Ekologija yra mokslas , tiriantis gyvųjų organizmų tarpusavio sąveiką ir jų santykius su gyvenamąja aplinka.

Ekologijos idėjos pagrindą sudaro senovės graikų filosofos Aristotelio išsakytas visuotinumo principas, nusakantis gyvojo ir negyvojo pasaulio tarpusavio ryšius .Ekologijos mokslo terminą įvedė vokiečių mokslininkas E. Haeckel ( 1855 m), kuris pirmasis apibūdino ekologiją kaip mokslą, nagrinėjantį organizmą ir aplinkos santykius.

Įdomiai interpretuojama ekologijos ir religijos idėja. Lietuvoj apie ekologiją ir religiją, kaip apie vienas su kitu susisiekiančius du indus, praktiškai nieko nekalbama, nediskutuojama – nei ekologiniuose, nei religiniuose leidiniuose.

Įžengiant į trečiajį tūkstantmetį, kuris žmonijai gali būti ir paskutinysis, kaip niekad istorijoje tapo aktuali visos žmonijos dvasinės ir materialinės veiklos ekologizacija. Tai nėra kokia nors dogma ar utopija, kurią mums nori primesti ekologai , žalieji ar aplinkos apsaugos biurokratai. Smarkiai išbalansuoto , beveik pražudyto ekologine prasme pasaulio akivaizdoje būtent visas gyvenimo sferas persmelkianti ekologizacija galbūt yra tas paskutinysis šiaudas , už kurio dar galima griebtis, jeigu tikimės išsaugoti save, biosferą ir bent šiokią tokią biologinę įvairovę.

Šiandien be išlygų konstatuojama, kad ekologinė krizė pirmiausia susijusi su antropologine krize- žmogiškumo nykimu žmoguje. Kalbama apskritai apie dar vieną naują globalinę problemą- visos žmonijos ir žmogaus dvasinę krizę.

Ne vienas mąstytojas , ekologas yra teigęs , kad religija yra daugiau ar mažiau kalta dėl šių dienų ekologinės krizės. Šis teiginys turi skaudžios ir istorinės , ir ideologinės tiesos.

Kadaise žmogus , sudievinęs gamtą, nesijautė pasaulio viešpačiu, o gyveno tuo pačiu ritmu kaip ir gamta. Vėliau panteizmą išstūmė žmogiškų, tačiau dar labai susijusių su gamta dievų panteonas. Dar vėliau įsigalėjus krikščionybei , liko vienintelis Dievas , o žmogus įtikėjo , kad jis pats sukurtas pagal Dievo atvaizdą. Taip žmogus tapo Dievu. O Dievas tapo panašus į žmogų. Ši nuostata padėjo įsigalėti grobuoniškam požiūriui į gyvųjų ir negyvųjų gamtos turtų naudojimą , kol neišaušo pirmasis istorijoje gamtosaugos amžius –XX –asis.

Ekologinė krizė, XX amžiaus antroje pusėje peraugusi į globalinį procesą .

Religijos , jų poveikis žmogui slepia dar daug neįspėtų dalykų. Regis, pasaulis yra kur kas mažiau pažinus, negu atrodo žmogui , apsiginklavusiam šiuolaikinėmis technologijomis, kurios , deja, dažnai mus vis labiau tolins ne tik nuo savo gamtinių šaknų , bet ir nuo savo psichofizinės prigimties. Vakaruose daug dėmesio skiriama psichoterapiniam religijos poveikiui , jos įtakai žmogaus ekologijai apskritai.

Daugelio ekologų nuomone , pati ekologiškiausia šių dienų religija yra induizmas. Būtent induizmas turi didžiausias galimybes padėti suformuoti ekologinę(gamtosauginę) etiką, pagrįstą tuo , kad biosferoje tokias pat teises turi ne tik žmogus , bet ir įvairios biologinės sietmos, atskiros laukinės gamtos rūšys ir net individai. Žvelgiant iš šių pozicijų , žmogus nėra joks dievas, iškilęs virš neva “ žemesniųjų” , t.y. neturinčių sielos augalų ir gyvūnų rūšių.

Iš esmės ekologijos idėjos pagrindą sudaro senovės graikų filosofo Aristotelio išsakytas visuotinumo principas, nusakantis gyvojo ir negyvojo pasaulio tarpusavio ryšys.

Gamtoje egzistavusios ekologinės harmonijos pažeidimas prasidėjo kartu su žmogaus veiklos pradžia žemėje. Greita mokslo raida prasidėjo XX amžiuje , kada kai kuriuose regionuose ekologinė pusiausvyra buvo taip pažeista, kad iškilo grėsmė ne tik žmogaus sveikatai , bet ir gyvybės egzistavimui. Tada buvo suvokta , kad žmogus privalo paisyti gamtos dėsnių, kitaip kyla grėsmė gamtai ir paties žmogaus egzistencijai.

Dabartiniu metu ekologijos sąvoka turi dvi prasmes. Vienu požiūriu ji traktuojama kaip biologijos mokslo šaka, nagrinėjanti gyvo organizmo arba visos populiacijos santykius su gyvenamąja aplinka, antruoju požiūriu , tai tarpdisciplininė mokslo sritis , apimanti žmonių visuomenės ir gamtos sąveikos aspektus.

Spartų ekologijos mokslo vystymąsi lėmė aplinkos taršos grėsmės globalinis charakteris.

Ekologijos mokslo vystymosi pradinėje stadijoje buvo tiriama aplinka, kurioje tarpsta atskiros rūšys, nagrinėjama jų simbiozė, santykiai su kitomis rūšimis. Atsirado sąvoka ekosistema , nusakanti ekologijos tyrimų objektą.

Ekosistema yra kintanti tarpusavyje susijusių gyvųjų organizmų ir jų aplinkos visuma.

Dabartiniu metu ekologijos sąvoka turi dvi prasmes.Vienu požiūriu ji traktuojama kaip biologijos mokslo šaka, nagrinėjanti gyvo organizmo arba visos populiacijos santykius su gyvenamąja aplinka- tai vadinamoji gyvūnų ir augalų ekologija.Antruoju požiūriu tai tarpdisciplininė mokslo sritis, apimanti žmonių visuomenės ir gamtos sąveikos
aspektus. Ši kryptis vadinama globaline ekologija arba socialine ekologija.

Ekologijos mokslo pagrindą sudaro biologija, jos šakos- fiziologija, genetika, biofizika. Ekologija yra susijusi su fizika , chemija, geologija , geografija, matematika ir tai sudaro globalinės ekologijos esmę. Darbo aplinkoje, gamyboje esamų fizinių veiksnių , tokių kaip triukšmas, drėgmė , temperatūra ir kt. Poveikį žmogui nagrinėja ergonomika, gimininga darbo medicinai ir darbų saugai , kuri priklauso ekologijos sričiai.

Svarbiausi šiuolaikinės ekologijos uždaviniai :

· sudaryti sąlygas pastoviam egzistavimui ir vystymuisi visiems ekologinės sistemos komponentams;

· šalinti veiksnius , sukeliančius neigiamą poveikį biologinei egzistencijai ( augalų , gyvūnų , žmonių populiacijoms).

Ekologijos mokslinių tyrimų kryptys:

· tiriami biosferos dėsningumai , analizuojamas priklausomumas tarp antropogeninio poveikio į gamtą ir aplinkos biosferą;

· kuriamas mokslinis pagrindas racionaliam biologinių resursų naudojimui , prognozuojama gamtos raida, įtaakojama žmogaus veiklos , biosferos pokyčiai , saugoma žmogaus gyvenamoji aplinka;

· kuriami pagrindai ekologiškai švariai gamybai ( be atliekų gamyba, švarūs nutekamieji vandenys, neužterštas oras, ekologinė ir tausojanti žemdirbystė);

· nustatoma ekologinė situacija tam tikrame rajone;

· numatomos galimybės pažeistų gamtos sistemų atstatymui ( dirvos erozijos, karjerų regeneracija);

· rūpinamais biosferos genofondo ( etaloninių) zonų išsaugojimu.

II .ŽMOGAUS EKOLOGIJA BENDROJE GAMTOS MOKSLŲ SISTEMOJE

Žmogaus ekologija – tai nauja ekologijos mokslo kryptis, atsiradusi JAV 1921 metais. Savo gyvavimo pradžioje žmogaus ekologija buvo medicinos mokslo dalis, tirianti aplinkos įtaką žmogaus sveikatai. Ji vadinama antropoekologija.

Žmogaus ekologija yra ekologijos mokslo kryptis, tirianti aplinkos įtaką žmogaus sveikatai ir žmogaus įtaką aplinkai bei šių dviejų sąveikos krypčių pasekmes.

Žmogaus ekologijos tikslas:

· tirti gamtines ir antropogeninės kilmės aplinkos taršą tam tikroje vietovėje ir su ja susijusias žmonių sveikatos problemas;

· numatyti priemones ekologinei situacijai gerinti.

Žmogaus ekologija tyrinėja įvairias žmogaus sąveikos su aplinka sritis ir visa biosfera (žeme, vandeniu, oru ).Aplinka nuolat veikė žmogų per ilgą evoliuciją.Aplinkos veiksmų įtakoje susiformavo pastovūs žmogaus organizmo poreikiai, kuriems turėjo įtakos socializacijos procesai ir materialinės kultūros pažanga.Klimatinės sąlygos, gamtinė aplinka bei aplinkos kokybė turėjo įtakos specifinėms žmonių rasių savybėms, antropologiniams tipams, genetinei įvairovei bei padidintam polinkiui sirgti tam tikromis ligomis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1147 žodžiai iš 3723 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.