Altruizmas – toks bendruomenės nario elgesys, kuris gali sumažinti jo dauginimosi sėkmę.
Bendravimas – sąveika, kai siuntėjas sunčia signalus, o priėmėjas į juos reaguoja.
Bendruomenė – tos pačios rušies gyvūnai bendrauja ne vien daugindamiesi ar augindami palikuonis
Elgesys – gerai matomo, koordinuoti atsakai į aplinkos paskatas.
Feromonas – į aplinką gyvūno išskiriama cheminė medžiaga, kuri sukeliai labai aiškią kito tos pat rūšies gyvūno reakciją.
Hierarchija – bendruomenės narių susiskirstymas rangais, kai aukštesnio rangos gyvūnas gauna daugiau maisto ir kitų išteklių nei žemesnio rango gyvūnas
Imprintingas – gyvūnų mokymasis, būdingas tik ankstyvąjam gyvenimo tarpsniui; tai, kas išmoksta labai anksti, lieka visam gyvenimui ir vėliau turi labai didelę įtaką lytiniam elgesiui
Lytinė atranka – sąlygoja patinų ir patelių kitimą, didinant jų dauginimosi sėkmę. Vyksta dažniausiai dėl to, kad patinai tarpusavyje konkuruoja ir dėl to, kad poravimosi partnerį renkasi patelės
Mokymasis – gana ilgai išliekantys gyvūno elgesio pakitimai, kurie susidaro jam įgyjant patirties
Refleksų susidarymas – toks mokymasis, kai gyvūno veiksmai skatinami, tarkime, skanėstu
Sociobiologija – taiko evoliucinės biologijos principus gyvūnų bendruomeniniam elgesiui tirti. Tiria bendruomenių gyvenimą.
Suminis prisitaikymo laipsnis – prisitaikymo laipsnis, kurį lemia ir tiesioginė, ir netiesioginė atranka.
Teritorinis elgesys – ploto, kurį gyvūnas gina nuo konkurentų, gynimas nuo kitų tos pat rūšies gyvūnų.
Amžiaus struktūros dieagrama – grafiškai pavaizduotas individų skaičius amžiaus grupėse.
Aplinkos pasipriešinimas – aplinkos veiksnių, ribojančių bet kurios populiacijos gausėjimą konkrečioje vietoje, visuma
Aplinkos talpa – didžiausias kurios nors rūšies individų skaičius, kuris gali neribotai ilgai gyvuoti konkrečioje aplinkoje
Bendrija – sudaro vienoje vietoje gyvenančios ir tarpusavyje sąveikaujančios įv. populiacijos
Biosfera – ta Žemės dalis, kurioje egzistuoja gyvybė
Biotinis potencialas – didžiausias populiacijos gausėjimo greitis idealiomis sąlygomis.
Dauginimosi greitis – parodo kiek per tam tikrą laiką atsiranda palikuonių, apskaičiuojama iš gimstamumo atėmus mirtingumą
Ekologija – tai mokslas, tiriantis organizmų sąveiką su kitais roganizmais ir su negyvąja aplinka
Ekosistema – ją sudaro ne tik bendrija, bet ir negyvoji aplinka
Eksponentinis gausėjimas – populiacijos gausėjimas vis didėjančius greičiu. Būdingos kreivės (kuri yra J raidės fotmos) dalys: delsimo fazė ir eksponentinio gausėjimo fazė
Individų pasiskirstymas – tai pasiskirstymas konkriačiame tiriamame rajone.
Išgyvenimas – tai tikimybė, kad kohortai priklausantis gyvūnas ar augalas išgyvens iki tam tikro amžiaus.
K atranka – jai būdinga: stambūs individai, gyvenantys ilgai, negreitai subręsta, palikuonių nedaug, palikuonimis rūpinasi labiau.
Kahorta – priklausantys tai pačiai kartai
Logistinis gausėjimas – būdinga S raidės formos kreivė, kuriai būdingos šios fazės: delsimo, eksponentinio gausėjimo, letėjimo, stabilios pusiausvyros. Populiacija nustoja gausėti, kai pasiekia aplinkos talpą.
Nulinis populiacijos gausėjimas – tai kai populiacija nustoja gausėti
Padvigubėjimo trukmė – tai laiko tarpas, per kurį populiacija padidėja dvigubai
Pereinamasis demografinis laikotarpis – demografinė situacija, kuri susidaro plėtojantis pramonei: sumažėja mirtingumas, bet netrukus sumažėja ir gimstamumas, tad populiacijos gausėjimas sulėtėja.
Populiacija – tos pačios rūšies organizmų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir turinti bendra genofondą.
Populiacijos dydis – tai individų, sudanrančių bendrą genofonta, skaičius.
Populiacijos tankis – tai individų skaičiua ploto ar tūrio vienete
R atranka – jai būdinga: individai nedideli, gyvena trumpai, greitai subręsta, daug palikuonių, palikuonimis nesirūpina arba rūpinasi labai menka.
Ribojantis veiksnys – lemia ar konkrečioje vietoje organizmas gali gyventi, ar ne.
Silpnos ekonomikos šalys – priklauso: Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos šalys, kurių gyventojų skaičius didėja sparčiai, o dauguma gyventojų gyvena skurdžiai.