1. ĮVADAS
Ekologija – tai biologijos šaka tirianti organizmų gyvenimo sąlygos organizmų ir aplinkos santykius. 1866 m. Vokiečių zoologas Ernstas Hekelis paminėta ekologijos sąvoka.
Gamtinius ekstremalių situacijų šaltinius charakterizuoja jų kilimo, poveikio ir pasekmių išplitimo mastas. Gamtinės kilmės ekstremalių situacijų šaltinių poveikis ir pasekmės pirmiausiai paliečia gamtą, turtą ir žymiai mažiau žmones.
Iš visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų šaltinių didžiausią poveikį ir pasekmes gali sukelti stichiniai ir katastrofiniai hidrometeorologiniai reiškiniai ir ypač škvalas ar viesulas. Tokių reiškinių atveju, gali būti paveikta visa apskrities teritorija. Šių reiškinių metu gali būti sugadintos arba sugriautos elektros pastotės, transformatorinės, elektros perdavimo ir ryšių linijos, užpustyti keliai, sulaužyti medžiai ir dėl to sutrikdytas žmonių ir gyvulių aprūpinimas maistu, pašarais, vandeniu, nutrauktas šilumos tiekimas, sustabdomos įmonės, galimi žmonių sužalojimo ir mirties atvejai.
Ne mažesnį poveikį ir pasekmes gali sukelti ypač pavojingos arba masinės epidemijos (žmonių susirgimai), epizootijos (gyvulių susirgimai), epifitotijos (augalų ligos). Pavojingos žmonių užkrečiamos ligos, priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali apimti nedideles žmonių grupes ar sukelti epidemiją. Ligoms plisti būtinos trys sąlygos: infekcijos šaltinis, tinkamos sąlygos ligos sukėlėjui plisti ir neatsparūs ligai žmonės. Epidemijų grėsmė didėja pablogėjus sanitarinėms sąlygoms. Taip būna per potvynius, karščius, sugedus vandentiekiui, kanalizacijai ar vandens valymo įrenginiams. Dar didesnis epidemijų pavojus kyla suirutės metu. Epidemija skelbiama tada, kai sergamumo rodikliai viršija 100 susirgimo atvejų 10000 žmonių. Ligos sukelia negalavimus, komplikuojantis ligos eigai galimi mirties atvejai, ilgam laikotarpiui prarandama darbo jėga, ligų gydymui reikalingos didelės finansinės išlaidos. Pavojingos gyvulių užkrečiamos ligos sukelia įvairių gyvūnų grupių tiek naminių, tiek laukinių susirgimus. Pavojingų augalų ligų atveju galimas masiškas gyvulių ir kitų gyvūnų kritimas, maisto produktų netinkamumas vartoti žmonėms, maisto supirkimo ir perdirbimo įmonių veiklos sutrikimas, patiriami nuostoliai dėl uždraudimo eksportuoti maisto produktus. Pavojingos augalų ligos sukelia masinį miško augalijos, pasėlių žuvimą, nukenčia augalai, padaroma didelė turtinė žala priklausomai nuo masto ir poveikio zonos, kuri reikalauja didelių materialinių ir finansinių išteklių jai atstatyti.
Didelę žalą miškams gali sukelti gamtiniai gaisrai. Gaisrų atveju gali iškilti grėsmė žmonių gyvybei ir materialinėms vertybėms. Be to bus uždūminta didelė teritorija aplinkui gaisro židinį, taip pat ugnis gali persimesti į gyvenamuosius kvartalus ir į gretimai esančias įmones. Pavasario – vasaros sezono metu miškuose gali kilti gaisrai dėl sausos žolės deginimo, kurių metu padaroma didelė žala faunai ir florai. Taip pat gaisrų metu galimas didelis teritorijos uždūminimas, sukeliama ekologinė katastrofa.
Nors į didžiausią pavojų keliančių ekstremalių situacijų šaltinių sąrašą nepatenka ekologinės ir socialinės kilmės ekstremalių situacijų šaltiniai, tačiau technogeninių ir gamtinių ekstremalių situacijų šaltinių padariniai gali sukelti ekstremalias ekologines ar socialines situacijas. Šiame darbe pateikiame nelaimingų atsitikimų, stichijų, katastrofų faktus, pasekmes ir nuostolius.
2. GAISRAI
Tai gamtos stichija, ar žmogaus sukeltas padarinys, kuris nusuneša daug gyvybių ir pridaro daug žalos gamtai. Gaisruose žūva nesuskaičiuojam galybė gyvūnų ir augalų rūšių. Kievieną dieną įvyksta šios nelaimės.Tad pateikiame keletą faktų apie gaisrus ir jų padarinius.
2. 1. Rusijoje liepsnoja per 500 miškų gaisrų
(KRIMINALAI IR KATASTROFOS)
Rusijoje liepsnoja daugiau kaip 500 miškų gaisrų. Daugiausiai jų dega Karelijoje, Murmanske ir Archangelske, pirmadienį Maskvoje paskelbė Gamtos išteklių ministerija. Sibire ir Tolimuosiuose Rytuose tuo tarpu padėtis po lietaus pagerėjo.
Po to, kai nutirpo sniegas, žinybos Rusijoje iš viso suskaičiavo 21 tūkst. 500 gaisrų. Žala padaryta 18 tūkst. kvadratinių kilometrų miško.
2002-ųjų vasarą kelias savaites europietiškosios Rusijos dalies orą teršė liepsnojantys miškų ir durpynų gaisrai.
Informacijos šaltinis: ELTA, 2003-08-04 12:23
2. 2. Apmalšinti miškų gaisrai Portugalijoje ir Ispanijoje
(KRIMINALAI IR KATASTROFOS)
Lisabona/Madridas, rugpjūčio 15 d. (dpa-ELTA). Gaisrininkai penktadienį pažabojo daugumą visą savaitę miškus niokojusių gaisrų Algarvės rajone, Pietų Portugalijoje. Liko du kontroliuojami židiniai: Portimaunas ir Silvesas.
Esama vilties, kad iki savaitgalio ir šie bus numalšinti. Algarvėje miškas užsidegė prieš savaitę ir sparčiai išplito Siera de Mončikės kalvomis – išdegė 25 tūkstančiai hektarų miško. Lagose turistams teko pasinervinti, kai liepsnos priartėjo prie pakrantės.
Šiaurės rytų Ispanijoje penktadienį taip pat pavyko įveikti gaisrus prie Kosta Bravos; iš čia teko evakuoti apie 5 tūkstančius gyventojų.
Informacijos šaltinis: ELTA
Vaidotas Bijūnas
2. 3. Nuo karščio
alpstančioje Europoje – vis nauji pavojai
(GAMTA IR GYVŪNAI)
2. 3. 1. Pakrantėse pasirodė ryklių
Nuo neregėtų karščių alpstančioje didelėje Europos dalyje stringa įprastas gyvenimo ritmas.
O kai kuriose vietovėse bandymai atsivėsinti vandenyje gali tapti mirtinai pavojingi.
Rekordiniai karščiai prie Didžiosios Britanijos krantų priviliojo nelauktų svečių.
Britų dienraštis „The Sun“ pirmadienį teigė, jog kai kuriuose šalies paplūdimiuose, kur poilsiauja milijonai žmonių, pastebėta baltųjų ryklių.
Itin šiltus vandenis mėgstančius plėšrūnus prie Didžiosios Britanijos krantų atviliojo karštis.
Baltieji rykliai – vieni pavojingiausių žmogui vandens gyvūnų.
Sekmadienį Anglijos pietryčiuose užregistruotas rekordinis 38,1 laipsnio karštis.
Tiesa, vakar temperatūra jau buvo keliais laipsniais žemesnė.
Gali pritrūkti elektros
Kol britai laužo galvą, kuris paplūdimys saugus, kaimynai kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje dėl karščių gali likti be elektros.
Vakar Nyderlandų bei Prancūzijos energetikai įspėjo šalių gyventojus, kad gali sutrikti elektros tiekimas.
Jei pritrūktų elektros, pirmiausia tektų išjungti oro kondicionierius – jie šiomis dienomis dirba visu pajėgumu.
Nyderlandų nacionalinio elektros energijos tinklo operatorė situaciją pavadino labai pavojinga ir paragino šalies gyventojus nuo pirmadienio riboti elektros energijos vartojimą.
Panaši situacija susidarė Prancūzijoje. Elektrinėse naudojamas vanduo taip įkaito, kad nepajėgia atvėsinti elektros generatorių – jų veiklą gali tekti apriboti.
Gaisrai toliau plinta
Iki 35 ir daugiau laipsnių siekiantis karštis ir šią savaitę neatslūgs didelėje Vakarų Europos dalyje.
Dėl karščio įsiplieskia vis naujų gaisrų, kurie jau nuniokojo dešimtis tūkstančių hektarų miško Ispanijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Nyderlanduose.
Ypač smarkiai ugnis tebesiautėja Portugalijoje ir Prancūzijoje.
Prancūzijos pietuose ugnis jau sunaikino daugiau kaip 3 tūkstančius hektarų miško ir krūmynų.
Ugnies liežuviai sparčiai artėjo prie Sevenų nacionalinio parko. Dega ir miškai Korsikoje.
Liepsnoja miškas ir Prancūzijos Rivjeroje.
Tris didelius gaisrus slopinantys Portugalijos ugniagesiai vieni nebeįveikia ugnies. Jie paprašė Ispanijos ugniagesių pagalbos.
Ispanijoje sekmadienį užregistruoti du nauji miško gaisrai – netoli Barselonos ir Avilos.
Šiaurės rytų Ispanijoje dėl gaisro teko evakuoti visus 500 netoli Barselonos esančio kaimo gyventojus. Per kelias valandas ugnis išplito 750 hektarų plote. Avilos provincijoje dega Siera de Gredos gamtos parkas.
2. 3. 2. Neatlaiko ir žmonės, ir gyvūnai
Ugnis naikina ne tik augaliją. Prancūzijoje dėl karščių mirusiųjų skaičius artėja prie 50.