Ekologinės problemos mieste ir kaime
5 (100%) 1 vote

Ekologinės problemos mieste ir kaime

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………….3

1. MIESTAS IR KAIMAS MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJOJE……………………………..4

1.1 Kaip mokslo ir technikos revoliucijai veikiant kūrėsi ir keitėsi miestai………………………………….4

1.2 Kaip mokslo ir technikos revoliucijai veikiant kūrėsi ir keitėsi kaimai…………………………………..6

2. NATŪRALI IR DIRBTINĖ (TECHNINĖ) APLINKA……………………………………………………….8

2.1 Pagrindinės aplinkos užterštumo problemos ir žmogus……………………………………………………….9

3. EKOLOGINIS MOKYMAS, AUKLĖJIMAS BEI BŪDAI KAIP SUMAŽINTI APLINKOS UŽTERŠTUMĄ……………………………………………………………………………………………………………14

4. EKOLOGINĖ SAVIGALBA…………………………………………………………………………………………17

5. IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………18

6. LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………..19

ĮVADAS

Visais laikais žmones jaudino ateitis. Bet niekada šis klausimas nebuvo toks skausmingai aktualus, kaip mūsų laikais svaiginančių tempų ir didelių galimybių amžiuje. Šiuolaikinė mokslo bei technikos revoliucija, sparčiais tempais plėtodama gamybą, keičia gamtą, keičia ir įvairina žmonių tarpusavio santykius, jų gyvenimo ir mąstymo būdą bei formas, interesus ir poreikius, sukeldama daug problemų. Savo darbe pabandysiu atskleisti tokią problemą: aplinkos užterštumo, t.y natūralios ir nenatūralios gamtos problemą, kylančią iš žmogaus santykio su gamta. Žmogus siekdamas pažangos keičia miestus ir kaimus.

Objektas:1)Ekologinės problemos kaime ir mieste.2) Žmogus kaip gyvosios gamtos objektas. Darbo tikslas: 1) Išugdyti tvirtus atskiro asmens, kolektyvo ir visos socialistinės visuomenės įgūdžius ne tik saugoti, bet ir gerinti gamtinės aplinkos būklę, tausoti ir gausinti gamtos turtus. 2) Analizuoti žmogaus, visuomenės ir gamtos ryšius.

Uždaviniai:

1) Ištirti kaip miesto ir kaimo aplinka veikia individus.

2) Ištirti kaimo ir miesto ekologinių problemų teorinius aspektus.

3) Rasti būdų kaip apsaugoti aplinką nuo užterštumo. Taigi žmonija pasuko urbanizacijos keliu. Šiandien miestai auga kaip grybai po lietaus. Bet kartu jau šiandien didėja ir ta miestų gyventojų dalis, kuriai gyvenimas triukšmingoje ir teršiamoje aplinkoje tampa nepilnaverčiu. Kasmet vis daugiau žmonių veržiasi į natūralią gamta, t.y. kaimą, sukeldamas papildomą ir rimtą pavojų. Kodėl taip yra? Taigi į visus šiuos klausimus atsakysiu savo darbe.

1.MIESTAS IR KAIMAS MOKSLO IR TECHNIKOS REVOLIUCIJOJE

1.1 Kaip mokslo ir technikos revoliucijai veikiant kūrėsi ir keitėsi miestai

Iš visų žmogaus atradimų, padarytų pastaraisiais dešimtmečiais, bene žymiausias- iš naujo atrasta Žemė. Mokslinė techninė revoliucija, didžiulis industrinės gamybos plėtojimasis ir apskritai visa žmogaus veikla tarsi milžiniškos geologinės jėgos keičia mūsų planetos veidą. Visais laikais žmones jaudino ateitis. Bet niekada šis klausimas nebuvo toks skausmingai aktualus, kaip mūsų laikais- svaiginančių tempų ir didelių galimybių amžiuje. Neatrastos šalys, kalnai ir upės nuo seniausių laikų viliojo žmogų. Nesvarbu, kad tokios kelionės būdavo kupinos pavojų ir neretai baigdavosi dramatiškai- atradimų aistra tučtuojau užsikrėsdavo kiti. Tai kas, kad pasibaigė geografinių atradimų epocha. Gausūs naujųjų kolumbų būriai šiandien šturmuoja mokslo ir technikos pasaulį. Žmogus visada svajoja apie geresnę ateitį. Nuo senovės laikų jis sąmoningai keičia visuomenines santvarkas, tobulina aplinkos vaizdą, gerina savo gyvenamąją vietą, butą ir siekia geresnio gyvenimo.

Tradicinėse visuomenėse miestai buvo labai nedideli. Pavyzdžiui, vienas didžiausių senovės Artimųjų Rytų miestų buvo Babilonas. 3,2 kvadratinių mylių plote gyveno 15-20 tūkstančių žmonių. Pirmieji miestai atsirado apie 3,5 tūkstančio metų iki mūsų eros Egipte Nilo baseine, taip pat Irake tigro ir Eufrato baseine bei Indijoje ir Pakistane. Visiems senovės miestams buvo būdingi bendri bruožai: 1) jie buvo aptverti aukštomis mūrinėmis sienomis, kurie rodė urbanizuotos teritorijos ribą, gynė miesto gyventojus nuo priešų; 2) centrinė aikštė buvo ir viešų susirinkimų vieta; 3) mieto centre buvo turgaus aikštė; 4) pagrindiniai pastatai buvo statomi netoli bažnyčių ir rūmų; 5) valdančiosios klasės atstovai gyvendavo miesto centre;6) skirtingos etninės ir religinės grupės gyveno kaimynystėje viena su kita. Neretai jų teritorijos taip pat buvo aptvertos sienomis.

Vilnius, nors ir gerokai jaunesnis už senuosius pasaulio miestus, visiškai atitinka šią schemą.

Tradicinėse visuomenėse miestai buvo etninio meno ir kultūros centrai. Tačiau miestuose gyveno nedidelė gyventojų dalis, o dauguma gyveno kaime. Dabar visose industrinėse šalyse didžioji gyventojų dalis
gyvena urbanistinėse teritorijose. Be to, dabartinė urbanizacija veikia kiekvieną žmogų, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena- mieste ar kaime. ”Britanija- pirmoji šalis, kurią buvo galima pavadinti urbanizuota. 1800m. Penktadalis šalies gyventojų gyveno mažuose ir dideliuose miestuose (didesniuose negu 10 tūkstančių), o 1900 m.- jau 74%. 1800 m. Londonas turėjo 1,1 milijono gyventojų, o XX a. Pradžioje- jau daugiau kaip septynis milijonus. Kitose Europos valstybėse, taip pat JAV, urbanizacija prasidėjo kiek vėliau. 1800 m. JAV miestuose (kur buvo daugiau kaip 2500 gyventojų) gyveno mažiau negu dešimtadalis gyventojų. Per šimtą metų (nuo 1800 iki 1900m.) Niujorko gyventojų skaičius padidėjo nuo 60 tūkstančių iki 4,8 milijono. Nuo XX a. Pradžios urbanizacija tapo globaliniu procesu, apimdama ir trečiojo pasaulio šalis.”[1] Tik nuo XX a. statistikai pradėjo skirti mažuosius ir didžiuosius miestus. Didžiųjų miestų augimas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: gyventojų skaičiaus didėjimo ir autsaiderių iš fermų, mažųjų miestų migracijos, kaimų.Didžiausiuose miestuose gyvena milijonai žmonių. Pavyzdžiui 1982 m. Meksikoje gyveno 14 milijonų gyventojų, dabar jų skaičius viršija 20 milijonų. Viena iš šiuolaikinės urbanizacijos formų yra megapolis. Senovės Graikijoje šis terminas buvo vartojamas miestui-valstybei įvardyti. Megapolyje sutilpdavo visa to meto civilizacija. Dabar šis terminas vartojamas apibūdinti labai tankiai gyvenamas teritorijas. Šiandien miestams tenka tik 0,4% viso Žemės rutulio ploto, bet juose susikoncentravę apie 42% visos planetos gyventojų. Jau XVIII amžiuje požiūris į didžiuosius miestus buvo nevienareikšmis. Vieni manė, kad tai yra civilizacijos centrai, kurie lemia ekonomikos ir kultūros vystymąsi, kelis žmonių gyvenimo lygį. Kiti didžiuosius miestus siejo su agresyvia minia, nusikaltimais, prievarta ir korupcija. Vienas iš ryškiausių šiuolaikinių miestų vystymosi bruožų yra priemiesčių plėtimasis. Terminas suburbanizacija kilęs nuo lotyniško žodžio suburbe, kuris reiškia“ miesto kontrolė“. Šis terminas apibūdina teritoriją, kuri yra greta didelio miesto. Turtingi žmonės keliasi iš miesto centro į priemiesčius.Žmonės, ypač senesnio amžiaus, dažnai persikelia į gerų klimatinių sąlygų vietas.

Kokia situacija Lietuvoje? Spartus šalies industrializavimas ir miestų augimas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Tarybų Sąjungos valdytojai siekė panaudoti gana aukštą lietuvių išsimokslinimo lygį, kvalifikaciją ir darbštumą. Lietuvos buvo plėtojami vadinamieji regioniniai centrai, be Vilniaus ir Kauno, augo Šiauliai ir Panevėžys, o išskirtinis dėmesys buvo skiriamas neužšalusiam uostui- Klaipėdai. Išaugo ir nauji didesni Lietuvai centrai- Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Telšiai ir Tauragė. Tolygesnis pramonės išdėstymas leido geriau ugdyti šalies socialinę infrastruktūrą, tiesti modernius kelius. Tolygiau po Lietuvą pasiskirstė ir inteligentija. Dėl decentralizacijos į Lietuvą mažiau vyko kitataučių, todėl kai kurie miestai išliko labai lietuviški. Daugiausia jie formavosi iš gretimų rajonų kaimo gyventojų. Restruktūrizacijos laikotarpiu ne vienas naujų regioninių centrų išgyvena nelengvus laikus. Didelis nedarbo lygis yra, pvz, Šiauliuose, kur anksčiau buvo daug karinės pramonės.

Miesto socialinė būklė priklauso ir nuo miesto profilio.Aišku, kad sostinei- Vilniui, kuriame sutelktas šalies valdymo aparatas, pramonė, verslas, aukštosios mokyklos,kultūros įstaigos ir t.t., yra geriausios galimybės. Uostas- Klaipėda, taip pat turi pranašumų: tai šalies jūros vartai. Jūra teikia pranašumų kurortams- Neringai ir Palangai, kurie traukia užsienio turistus. Mažeikius gelbsti naftos perdirbimo gamykla, o Biržams, netekusiems biržų naftotiekio eksploatacijos teikiamų pranašumų, tenka guostis Biržų alumi. Lazdijai išaugo dėl muitinės.Svarbus ir miesto dydis: didesnieji tarybiniais laikais turėjo galimybių socialiniai infrastruktūra plėtoti.

Tarybinius laikus primena miestus apjuosę kolektyviniai sodai. Tarybiniai ideologai suvokė, jog dauguma miesto gyventojų buvo tik pirma ar antra miestiečių karta, todėl veikla sode galėjo tapti savotišku poilsiu. Be to, taip buvo sudaroma galimybė užsiauginti daržovių, bulvių ar uogų savo šeimai. Kad tarybiniai žmonės per daug nesubuožėtų, soduose nebuvo sudaryta galimybė pasistatyti normalių gyvenamųjų namų su visais patogumais. Kaip šiuo požiūriu situacija Lietuvoje pasikeitė per keliolika nepriklausomybės metų? Sparčiai prasidėjo kolektyvinių sodų apgyvendinimas. Nameliai perstatomi ar pritaikomi gyventi bet kuriuo metų laiku. Netekę darbo miestiečiai, pensininkai vis dažniau keliasi į kolektyvinius sodus. Po truputį ten pradedama plėtoti ir socialinė infrastruktūra.

Kita tendencija: parduodami butai didesniuose miestuose ir persikeliama gyventi, mažesnius miestus. Kai kur tai tampa didele socialine problema, nes tokia galimybe neretai naudojasi asocialūs žmonės. Tokios nelaimės simboliu tapo Didžiasalio gyvenvietė Ignalinos rajone.

Kitos socialinės grupės tendencija yra visai kitokia: dažnai “naujieji lietuviai“ kuriasi uždaruose individualių namų rajonuose kaimo vietovėse. Visa tai iš esmės keičia miesto ir kaimo santykį, ribas ir gyvenimo
būdą. Juk aišku, kad nei Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, nei Didžiasalio valkata Tarandėje žemės ūkiu nesivers ar nesikels anksti rytą melžti karvių.

1.2 Kaip mokslo ir technikos revoliucijai veikiant kūrėsi ir keitėsi kaimai

Kaimas taip ir liko arčiau natūralios gamtos, tačiau jo gyventojų santykis su gamta gerokai keičiasi.Dar praėjusio šimtmečio pradžioje Lietuvoje dauguma kaimo gyventojų buvo susiję su žemės ūkiu. Kaimo tarnautojų būrelis buvo negausus: mokytoja, kunigas, girininkas, na ir dar vienas kitas. Visi kiti dirbo žemę ir augino gyvulius. Jų gyvenimo būdas buvo sąlygotas žemės ūkio darbų ritmo. Dideli dvarai buvo padalyti savanoriams ar naujakuriams, taigi vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai. Tai skatino vienkiemių kūrimąsi. Šalyje stiprėjo kaimai. Didelę reikšmę turėjo bažnytkaimiai, nes bažnyčia tradiciškai buvo žmonių susibūrimo vieta. Greta vykdavo turgūs. Panašus į kaimiečių buvo ir miestiečių gyventojų ritmas, nes dauguma miestelių gyventojų taip pat vertėsi žemės ūkiu, nors ten pradėjo formuotis ir maisto pramonės įmonėlės.

Prasidėjus tarybiniai okupacijai, visa nusistovėjusi gyvenimo sankloda pasikeitė. Industrializacija sąlygojo tai, kad daug žmonių paliko kaimą ir persikėlė į miestą. Su kaimu jaunimą tebesiejo kaime gyvenantys tėvai. Dideli pokyčiai kaime buvo susiję su visuotine kolektyvizacija. Lietuvos kaime beveik neliko pavienių valstiečių. Tiek kolūkiai, tiek tarybiniai ūkiai sustambino gyvenvietes. Atsirado fermos bei didžiuliai laukai šimtams gyvulių. Melioracija pagreitino paskutinių vienkiemių nukėlimą. Gyvenviečių stambinimas sudarė galimybes stiprinti jų socialinę infrastruktūrą: buvo statomos ambulatorijos, kultūros namai, parduotuvės, mokyklos. Keitėsi santykiai. Visagaliu šeimininku tokiam kaime tapdavo kolūkio pirmininkas ar tarybinio ūkio direktorius. Gerai, jei tai buvo tikras ūkininkas, besirūpinantis ne tik savo šeima, bet visu ūkiu. Tačiau buvo ir tokių, kurie išvaistydavo, pasisavindavo ūkio turtą. Socialiniai klausimai būdavo sprendžiami pačiame kolūkyje. Jei reikėdavo padėti nebegalinčiai prisiskaldyti malkų senutei, tai būdavo padaroma. Dabar to nebėra. Socialinė rūpyba tvarkoma kitokiais klausimais.

Svarbu buvo, kur yra kaimas: netoli didelio miesto ar tolokai. Jei arti, tai kaimiečiai dažniau keliaudavo į miestą, pirmiausia apsipirkti, nes vietinės parduotuvės buvo pustuštės. Be to, kolūkis galėdavo užsiimti verslu, skirtu miestiečiams.

Kokių pokyčių įvyko atkūrus Lietuvos valstybingumą? Vėl pradėjo kurtis stambus valstiečio ūkis. Šimtas ar daugiau hektarų- tai toks ūkis, kuris gali užtikrinti rentabilumą ir lemti ūkininkavimo sėkmę. Stambūs ūkininkai vėl statėsi namus ir ūkinius pastatus. Jie samdė talkininkus, taigi didino užimtumą kaime.

Kaime leidžia šaknis ne tik ūkininkai. Dalis verslininkų taip pat dirba kaime. Yra žinoma verslininkų kur buvusioje karvidėje įrengę kanceliariją: su kompiuteriais, faksais ir pan. Čia jie puikiai įrengtame ceche gamino porcelianą.

Dalis maisto apdirbimo pramonės įmonių taip pat įsikūrusios kaime. Kai kurios jų gamina ekologiškai švarią produkciją. Tiek tokius perdirbėjus, tiek žemdirbius remia įvairūs fondai. Pavyzdžiui, biržų ir Pasvalio rajonuose veikia “Tatulos“ fondas. Su ekologiškai švaria produkcija Lietuva gali konkuruoti Europoje. Tuo labiau kad Lietuva apskritai yra ekologiškai palyginti švari šalis, dar labiau pašvarėjusi uždarius didžiąsias pramonės įmones. Lietuva labai gražus ir palyginti neužterštas kraštas, todėl yra puikios galimybės plėtoti kaimo turizmui. Įvairiose Lietuvos vietose kuriasi vis naujos gerai įrengtos sodybos, tinkamos priimti turistus. Gausėja ir medžiojimo turistų.

Vis daugiau žmonių gyvenimo aplinkybių verčiami grįžta į tėvų sodybas kaime. Neretai jie atsineša ten ir savo darbą. Pavyzdžiui, dabar ne vienas menininkas gyvena ir kuria kaime. Vis daugiau žmonių perkasi kaime sodybas, jas suremontuoja ir gyvena bent vasaros metu. Taigi kaimas keičiasi, vis labiau įvairėdamas. Bet yra ir kita medalio pusė. Staigiai sugriovus kolūkius, daugelis neteko užsiėmimo nesugebėjo pasikeisti, prisitaikyti prie naujų sąlygų.Ne vienas įkrito į alkoholizmo liūną. Kaimynas pykstasi su kaimynu dėl savo žemės atgavimo.Daugelyje kaimų menkėja socialinė infrastruktūra. Kaip nerentabilios uždaromos bibliotekos, paštas, kultūros namai, parduotuvės, pradėtos uždarinėti mokyklos. Teigiama, kad mažoje mokykloje prasta mokymosi kokybė.Bet neretai kaimo vaikas apskritai nebeis į mokyklą, jei ji bus kažkur toli. Uždarius mokyklą, kaimas apskritai pasmerkiamas mirčiai. Ne be reikalo tokiame nususintame kaime tegyvena keli senukai, kurių vienintelis darbas saugoti puikiai suremontuotas naujųjų lietuvių sodybas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2213 žodžiai iš 7096 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.