Ekologiškų gaminių rinkos perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Ekologiškų gaminių rinkos perspektyvos

TURINYS

Įvadas 2

1. Darbo tikslas 3

2. Hipotezės iškėlimas 4

3. Tyrimo pobūdis, metodika bei duomenys 5

4. Ekologiškai švaraus produkto samprata ir kilmė 8

5. Reikalavimai, keliami ekologiškai švariam produktui Lietuvoje 13

6. Galimos kliūtys ir problemos, gaminat ekologiškai švarų produktą Lietuvoje 19

7. Ekologiškai švarių produktų asortimento tyrimas 23

8. Ekologiškai švarių maisto produktų privalumai ir trūkumai 28

9. Vartotojų informuotumo apie ekologiškai švarius maisto produktus tyrimas 34

10. Ekologiškai švarių maisto produktų populiarumas Lietuvoje 37

11. Kam pristatyti ekologiškai švarų produktą rinkoje 39

12. Ekologiškai švarių maisto produktų pozicionavimas 49

Išvados ir pasiūlymai 52

Priedai 56

Įvadas

Pastaraisiais dešimtmečiais ypač padidėjo susirūpinimas dėl pasaulyje vykstančių ekologinių katastrofų, kas paskatino ekologiško gyvenimo būdo propagavimą. Tai ypač jaučiama Vakarų Europoje, kur šiuo metu yra pastebimas didelis susidomėjimas ekologiškais maisto produktais bei apskritai ekologiško gyvenimo būdu. Iškilo pačių vartotojų reikalavimai ne tik maisto produktų ekologiškumui, bet ir jų įpakavimui, tai yra vis didesnis dėmesys skiriamas utilizavimo problemai. Lietuvai perėjus į rinkos ekonomikos sąlygas, pradėjus bendrauti su įvairiomis pasaulio šalimis, taip pat atsirado ekologiškai švarių maisto produktų poreikis.

Šiuo metu ekologiškų maisto produktų rinka Lietuvoje nėra ištirta. Nėra žinomos Lietuvos gyventojų nuomonės bei pozicijos ekologinių problemų klausimais. Ekologiškų produktų rinka Lietuvoje – tai tarsi niša, kuri dėl tam tikrų priežasčių nėra užpildyta, todėl atsiranda didelis ūkininkų susidomėjimas ekologinių ūkių plėtojimo galimybe. Dažnai ūkininkai nesiryžta plėtoti ekologinio ūkio dėl galimų didelių reikalavimų, kuriuos įvykdyti reikia nemažų investicijų. Taip pat neaišku, ar pati valstybė skatins ekologiškų ūkių plėtojimą bei švies visuomenę, kadangi joks ūkininkas nėra pajėgus vienas to padaryti.

Šiuo metu reikalingas tyrimas, kuris padėtų išsiaiškinti Lietuvos gyventojų požiūrį į ekologiškus maisto produktus, bei leistų atsakyti į klausimus, kokios yra ekologiškų maisto produktų perspektyvos Lietuvoje, koks yra ekologiškų maisto produktų populiarumas šiomis dienomis bei ką reiktų daryti, kad tas populiarumas didėtų.

Šis marketingo tyrimo projektas skirtas norintiems įeiti į ekologiškų maisto produktų rinką, bet dar nesusipažinusiems su ekologiško produkto kategorija, jam keliamais reikalavimais, su problemomis, kurios gali kilti plėtojant ekologinį ūkį. Atlikto tyrimo pagrindu padarytos išvados padės įeinantiems į rinką priimti sprendimus ekologiškų maisto produktų marketingo srityje.

1. Darbo tikslas

Įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais produktais, nori išsiaiškinti savo galimybes. Atsižvelgiant į tai, kad ši veikla Lietuvoje yra nauja, įmonei nepakanka informacijos apie tai, kaip sėkmingai įeiti į rinką ir veikti joje, nedaug žinoma apie vartotojų informuotumą, jų požiūrį į ekologiškus produktus, esamą ir galimą šių produktų paklausą.

Pagrindinis darbo tikslas: atlikti empirinį ir teorinį ekologiškų maisto produktų tyrimą Lietuvos sąlygomis, kurio pagrindu būtų galima daryti sprendimus dėl šių produktų plėtojimo Lietuvos rinkoje ir išsiaiškinti įmonės veiklos galimybes joje.

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtą pagrindinį tikslą, darbe iškelti šie tikslai:

Išsiaiškinti (ištirti):

· Ekologiškai švaraus produkto sampratą ir kilmę;

· Reikalavimus, keliamus ekologiškai švariam produktui Lietuvoje;

· Galimos kliūtys ir problemos, gaminat ekologiškai švarų produktą Lietuvoje;

· Ekologiškai švarių produktų asortimentą Lietuvoje;

· Ekologiškai švaraus produkto privalumus ir trūkumus;

· Savybes, dėl kurių ekologiškai švarus produktas yra vertinamas;

· Vartotojų informuotumą apie ekologiškai švarų produktą;

· Ekologiškai švaraus produkto populiarumą;

· Kam pristatyti ekologiškai švarų produktą rinkoje (segmentų išskyrimas);

· Kaip pozicionuoti ekologiškai švarų produktą.

2. Hipotezės iškėlimas

Prieš formuluojant hipotezę, buvo atlikta tiriamos srities ekspertų apklausa. Apklausos ataskaita pateikta I-ame priede.

Diskutuojant tikslinėje grupėje, kurią sudarė marketingo tyrimą atliekantys studentai ir Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus specialistai, buvo iškelta hipotezė:

Įmonė, planuojanti įeiti į Lietuvos rinką su ekologiškais maisto gaminiais, gali sėkmingai konkuruoti su ekologiškų maisto produktų ir jų pakaitalų gamintojais.

Formuluojant šią hipotezę buvo atsižvelgta į specialistų nuomonę. Jie teigia, kad ekologiškas produktas Lietuvoje yra perspektyvus dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, gyvenimo lygis Lietuvoje kyla, žmonės turtėja. Atitinkamai atsiranda galimybė įsigyti brangesnių, tačiau sveikesnių produktų. Be to, keičiasi ir pats žmonių požiūris į savo sveikatą bei supančią aplinką, taigi susidomėjimas ekologiška produkcija vis didėja. Pastebėtina,
jog tam didelės įtakos turi didelis šios produkcijos populiarumas Vakarų šalyse. Taip pat eksportuojant ekologišką produkciją šiuo metu jai nėra taikomos kvotos.

Be to, formuluojant hipotezę, buvo apsilankyta ekologiškų produktų mugėje, kuri jau septynerius metus vyksta prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Visi kalbinti ūkininkai teigė, jog ekologiškų produktų gamyba turi dideles perspektyvas (ekologiškų produktų paklausa kasmet didėja). Jų žodžiais tariant – tai ateities produktas. Nepaisant to, ūkininkai patiria nemažų finansinių sunkumų, kurie trukdo įvykdyti visus ekologiškų produktų gamybai keliamus reikalavimus.

Apibendrinant surinktą informaciją, pastebėta, jog perspektyvas ekologiškų produktų gamyboje įžvelgia tiek specialistai, tiek ūkininkai. Tačiau specialistams tai atrodo daug greičiau ir paprasčiau pasiekiama. Dėl tam tikro nuomonių skirtumo būtina patikrinti iškeltąją hipotezę.

3. Tyrimo pobūdis, metodika bei duomenys

Tyrimo pobūdis. Marketingo tyrimas buvo atliekamas „piltuvėlio“ principu tokiu nuoseklumu: pradinėje tyrimo stadijoje (problemos identifikavimui, ją įtakojančių veiksnių nustatymui, tolesnės veiklos krypties numatymui ir pan.) buvo atliktas žvalgybinis tyrimas. Toliau bendros situacijos ekologiškų produktų rinkoje įvertinimui buvo atliktas aprašomasis-vertinamasis tyrimas. Siekiant išsiaiškinti pozicionavimo klausimus, buvo atliktas priežastinis tyrimas.

Tyrimo metodika. Prieš pasirenkant tyrimo metodiką, buvo išnagrinėti galimi duomenų rinkimo metodai. Jų aprašymas yra pateikiamas II-ame priede.

Atliekant tyrimą buvo vykdoma apklausa, derinant ją su antrinės informacijos rinkimu.

Tyrimo pradžioje, aiškinantis ekologiško produkto sampratą, jam keliamus reikalavimus, šių produktų asortimentą bei gamintojus buvo renkama antrinė informacija. Daugiausia naudotasi LR Žemės ūkio ministerijos, VŠĮ „Ekoagros“, LŽŪU, Lietuvos statistikos departamento leidžiamais leidiniais bei konferencijų medžiaga, Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais ekologiškų produktų gamintojų veiklą, periodiniais leidiniais ir kitais šaltiniais.

Pirminiams duomenims rinkti buvo atliekama anketinė ir tiesioginė individuali specialistų bei ūkininkų apklausa. Anketinei apklausai buvo padaryta stratifikuota reprezentatyvi atranka, susidedanti iš trijų etapų:

Pirmas atrankos etapas – pirminių atrankos taškų – miestų parankinė atranka. Tyrimui atrinkti penki Lietuvos miestai: : Vilnius, Panevėžys, Jonava, Biržai bei Kretinga.

Antras atrankos etapas – paprasta atsitiktinė apklausos taškų atranka. Apklausos taškai – tai gyventojų susibūrimo vietos (parduotuvės ir pan.).

Trečiame etape pasirinktiniu būdu atrenkami respondentai. Apklausiamųjų amžiaus ribos 15-74 metai (jos buvo pasirinktos remiantis Baltijos tyrimų patirtimi). Tyrimo metu buvo planuojama apklausti 100 respondentų taip, kad atitinkamam miestui jų tektų proporcingai gyventojų skaičiui. Apklausiamųjų skaičius buvo pasirinktas remiantis specialistų (doc. Vytauto Kėdaičio, UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktoriaus Ginto Umbraso) konsultacijomis. Iš viso apklausti 123 respondentai.

Toliau pateikiamas anketos, kuri buvo naudojama respondentų apklausai, aprašymas.

Pagrindinė anketos pagalba renkamų duomenų paskirtis – surinkti informaciją, reikalingą išvadoms, susijusioms su ekologiško produkto marketingo kompleksu, ypač pozicionavimu, padaryti. Pagrindiniai klausimai, į kuriuos norima atsakyti:

· Kokia ekologiškų produktų paklausa?

· Sprendimų, susijusių su marketingo komplekso elementais, alternatyvos.

· Kokius ekologiško produkto požymius reikia pabrėžti reklamuojant jį, kad reklamos efektyvumas (teigiama linkme) būtų didžiausias?

Norint atsakyti į pagrindinius klausimus, reikalinga išsiaiškinti šiuos tarpinius klausimus:

1. Vartotojų informuotumas apie ekologišką produktą:

· Ar esate girdėję apie ekologiškus produktus Lietuvoje?

· Ar suprantate, kas yra ekologiškas produktas?

· Ar vartojate ekologiškus maisto produktus ?

· Kaip Jūs atskiriate ekologiškus produktus nuo kitų produktų?

· Kokiu ženklu yra ženklinami ekologiški produktai?

2. Ekologiško produkto asortimentas:

· Kokius ekologiškus produktus perkate?

· Kokių ekologiškų produktų pasigendate?

3. Ekologiško produkto privalumai ir trūkumai:

· Dėl kokios priežasties perkate ekologiškus produktus ?

· Ar Jus tenkina ekologiško produkto kaina, kokybė, asortimentas?

· Kokius Jūs įžvelgiate ekologiško produkto trūkumus lyginant juos su pakaitalais?

· Dėl kokios priežasties neperkate ekologiškų produktų?

4. Savybės, dėl kurių šis produktas yra vertinamas;

5. Ekologiško produkto populiarumas:

· Kaip dažnai perkate ekologiškus produktus;

· Ar ketinate pirkti ekologišką produktą ateityje;

6. Ekologiško produkto paskirstymas:

· Kur dažniausiai perkate maisto produktus?

7. Kaip pristatyti šį produktą rinkoje (populiariausios masinės informacijos priemonės Lietuvoje);

· Iš kokių informacijos šaltinių sužinojote apie ekologiškus produktus?

· Koks Jūsų mėgstamiausias televizijos kanalas?

· Koks Jūsų mėgstamiausias spaudos leidinys?

· Kokia Jūsų mėgstamiausia radijo stotis?

8. Kaip pozicionuoti ekologišką produktą:

· Kokie yra
ekologiško produkto privalumai, lyginant juos su pakaitalais?

Anketa sudaryta klausimus suskirstant į tris blokus.

Pirmame klausimų bloke respondentai pateikia bendrą informaciją apie ekologiškus produktus: žinomumą, perkamumą, privalumus bei trūkumus.

Antrame klausimų bloke respondentams pateikiami klausimai apie ekologiško produkto asortimentą.

Trečiasis klausimų blokas skirtas išsiaiškinti, ar vartotojų tarpe populiarios yra laidos apie gamtą sveikatą, kur yra dažniausiai perkami maisto produktai. Pagal atsakymus taip pat nustatomos bendrosios vartotojų charakteristikos: lytis, amžius, šeimyninė padėtis, vidutinės šeimos pajamos.

Anketinės apklausos būdu surinktos informacijos pagalba buvo nustatomi priežastiniai ryšiai tarp bendrųjų vartotojų charakteristikų ir ekologiško produkto perkamumo. Taip pat klasterinės analizės pagalba buvo atliekamas respondentų grupavimas į segmentus.

Anketa buvo sudaryta dviem etapais, kadangi pirmoji anketa, atlikus bandomąjį tyrimą, nepasiteisino dėl blogai suformuluoto pirmojo klausimo bei klaidų anketos struktūroje. Pasikonsultavus su marketingo tyrimų specialistais buvo suformuotas antrasis anketos variantas (žr. III-ą priedą), kuris buvo naudojamas pirminių duomenų rinkimui.

4. Ekologiškai švaraus produkto samprata ir kilmė

Ekologiškai švarus produktas – tai produktas, gaminamas taikant darnias sistemas, grindžiamas ūkio ištekliais ir savireguliacinių ekologinių bei biologinių procesų vadyba, nenaudojant dirbtinių chemikalų ir trąšų. Ekologiškas produktas yra neatsiejamas nuo ekologinio ūkio.

Ekologinis (organinis, biologinis, bioorganinis) žemės ūkis – tai žemės ūkio sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos resursus. Ekologinis ūkis yra tolesnės harmonijos ir stabilios plėtros dalis, tai yra ateities ūkis.

Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai yra šie:

Ų gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktų;

Ų ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;

Ų palaikyti ir didinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;

Ų taupyti materialinius bei energetinius išteklius., teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams;

Ų atsisakyti sintetinių mineralinių trąšų, pirmiausia tų, kurios lengvai tirpsta vandenyje bei išsiplauna (daugiausia azotinių);

Ų atsisakyti sintetinių cheminės kovos priemonių prieš kenkėjus, ligas ir piktžoles;

Ų laikyti gyvulius taip, kad laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes;

Ų mažinti aplinkos taršą;

Ų žmonių ir gyvūnų atsparumo ligoms didinimas, vartojant sveikatai palankius, biologiškai pilnaverčius produktus;

Ų palaikyti biologinę įvairovę;

Ų maksimaliai išsaugoti natūralias produktų savybes.

Ų žemės ūkio produktų gamintojams sudaryti gyvenimo sąlygas, tenkinančias pagrindinius jų poreikius, užtikrinančias saugią darbo aplinką, leidžiančias gauti pelną ir teikiančias pasitenkinimą darbu.

Ekologinis ūkininkavimas yra nauja žemės ūkio eko sistema, todėl pereinant iš chemizuoto į ekologinį ūkininkavimą taikomas pereinamasis laikotarpis. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti padavimo data.

Sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose užauginta produkcija vadinama ekologiška produkcija. Ji perdirbama imtinai naudojant žaliavą tik iš tokių ūkių. Perdirbimo įmonė taip pat turi būti sertifikuota. Ekologinio žemės ūkio produktų gamybai yra taikomos specialios taisyklės – „Ekologinio žemės ūkio taisyklės“. Jos įsigaliojo nuo 1997 metų. Produktai pagaminti pagal šias taisykles ir yra ekologiški produktai. Jie ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu,



kurį Lietuvoje gali suteikti nevyriausybinė tarnyba “EcoAgros”, turinti tarptautinę IFOAM (Tarptautinės ekologinės žemdirbystės sąjūdžių federacijos) akreditaciją, kuri suteikia galimybes lietuviškiems ekologiškiems produktams patekti į užsienio rinką.

Šiuolaikinio ekologinio žemės ūkio pradžia pasaulyje laikomi 1920 metai, nors didesnis praktinis susidomėjimas šiomis idėjomis pastebimas nuo 1960 metų. Ypač sparčiai ekologinio žemės ūkio produktų gamyba augo pastaraisiais metais. Vakarų Europoje per dešimtmetį plotai, kuriuose yra ekologiniai ūkiai padidėjo vidutiniškai 10 kartų, o kai kuriose šalyse dar daugiau, pavyzdžiui Suomijoje apie 50 kartų, Austrijoje – 34, Švedijoje ir Italijoje – 25 kartus. Tokia sparti plėtra yra naudinga ne tik ūkininkams, maisto perdirbėjams, prekybininkams, bet ir pačiam vartotojui.

Žinant, kad pasaulinis ekologinės žemdirbystės judėjimas yra jaunas, galima pagrįstai didžiuotis tuo, kad Lietuvos agronomai ir net pažangūs ūkininkai apie šį judėjimą žinojo dar prieškario laikais, o kai kurie iš jų bandė diegti jį praktikoje.

Dar 1934 metais vienas iškiliausių Lietuvos agronomų Vytautas Vazalinskas žurnale „Žemės ūkis“ paskelbė didelį ir išsamų straipsnį, kuriame plačiai ir visapusiškai pristatė tų dienų skaitytojui biodinaminę žemdirbystę. Beje, ten pat, redakcijos prieraše rašoma, kad „ir pas mus yra ūkininkų, kurie susiviliojo šiuo daug
ūkininkavimo būdu ir mėgsta jį pritaikyti savo ūkiuose“ . Tai leidžia teigti, kad pirmieji ekologinio žemės ūkio judėjimo entuziastai, biodinaminės žemdirbystės šalininkai, Lietuvoje pradėjo reikštis dar prieš 1934 metus, tik rasti žinių apie tokio ūkininkavimo paplitimą Lietuvoje nėra pavykę.

Po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje buvo pradėtas intensyvus ir chemizuotas žemės ūkis. Ir tik 1991 metais, prasidėjus ekonominei krizei, Lietuvos žemės ūkyje labai sumažėjo cheminių augalų apsaugos priemonių , mineralinių, sintetinių trąšų naudojimas, o taip pat ir žemės ūkio kultūrų derlius (1994 metais palyginus su 1989 metais javų derlius sumažėjo nuo 29.1 cent/ha iki 17.6 cent/ha).

Suvokta, jog būtina imtis alternatyvų, priešingu atveju derlingumas ir toliau mažės. 1996 priimtoje Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo nacionalinėje strategijoje teigiama: „Atsigavus šalies ekonomikai galima būtų nebegrįžti į prieš tai buvusį chemizuotą ūkį, o vystyti tausojančią ir bioorganinę žemdirbystę.“

Ekologiškų produktų gamyba Lietuvoje pradėta dar 1993 metais. Tais metais sertifikuoti 9 ūkiai, kuriems buvo suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinį ūkį statusas. Ekologinių ūkių skaičius kasmet didėjo. 2001 m. buvo sertifikuota 295 ūkių, iš jų 138 – ekologinis ir 157 – pereinamojo laikotarpio ūkių. Palyginus su 2000 m., sertifikuotų ūkių skaičius išaugo 28.3% (nuo 230 iki 295). Ekologinių ir pereinamojo laikotarpio ūkių skaičiaus didėjimas nuo 1993 iki 2001 m. yra parodytas pirmoje diagramoje. .



Kaip matyti iš 1-os diagramos, ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga, ir yra visos prielaidos tolesnei ekologinio ūkio plėtrai:

· Lietuva jau turi sertifikavimo patvirtinimą pardavinėti ekologiškai švarius maisto produktus Europoje. Šiuo atžvilgiu Lietuva bent penkeriais metais lenkia Latviją ir Estiją;

· Klimato sąlygų atžvilgiu Lietuva beveik tobulai tinka ekologiškai švarių produktų gamybai. Per šaltas žiemas sunaikinamos piktžolės, vabzdžiai ir lapų ligos. Po to seka karštas ir drėgnas pavasaris bei vasara, kai susidaro sąlygos labai greitai augti, todėl kultivuojami augalai gali praaugti piktžoles ir anksti subręsti;

· Kad ir kokia skirtinga būtų dirva, jos pH lygis Lietuvoje beveik visur yra nuo vidutinio iki aukšto, todėl labai tinka auginti ankštinius augalus. Tiesą sakant, ankštinių augalų, pvz., lubinų, vikių ir dobilų gausa yra geras to įrodymas. Tai labai svarbu, kadangi organinio ūkininkavimo sėkmė priklauso nuo ankštinių augalų, laikomų organinio azoto šaltiniu, kultivavimo;

· Didėja žmonių įžvalgumas bei rūpinimasis savo šeimos sveikata, t.y., tuo, ką jie vartoja;

· Nors Lietuva jau turi naudinguosius sertifikuotos žemės plotus, daugelis jų yra mažesni nei 5 ha, todėl auginami tik maži įvairiausių kultūrų kiekiai. Dėl šios priežasties ir dėl didėjančio vartotojų dėmesio ekologiškam produktui atsiranda organinio ūkio plėtros galimybė;

· Ekologiškas ūkis Lietuvoje yra svarbus ekonominiu ir politiniu atžvilgiu;

· Ekologiškai švariems maisto produktams nuo 2006 metų sausio 1 dienos bus taikomas lengvatinis 5% PVM tarifas.

Didėjant ūkių skaičiui didėja ir sertifikuotos žemės plotai: 1993 metais buvo setifikuota 168 ha, o 2000 metais 4709 ha ekologinio ir pereinamojo laikotarpio žemės plotai. Iš jų ekologinių ūkių žemė – 2241 ha (antra diagrama ).



Yra ir tokių nuomonių: „Šiuo metu bandoma teigti, kad beveik visi ūkiai yra ekologiniai. Sumažėjęs mineralinių trąšų, pesticidų vartojimas žemės ūkyje nenulemia ekologinio ūkininkavimo. Tai reiškiniai, atsiradę ne dėl ūkininkų sąmoningumo, o dėl sunkios ekonominės padėties kaime. Taip tik alinamas dirvožemis ir bloginama produkcijos kokybė.“

Išanalizavus ekologiško produkto bei ekologiško ūkio sampratas, jų raidą bei plėtros prielaidas, galime daryti išvadą, jog geriausią rinką visada galima rasti savo šalyje, nors šiuo metu ji nebūtų pelningiausia ar turinti didžiausią paklausą, tačiau vis dėlto patogiausia aprūpinimo ir suvokimo atžvilgiu. Vietinės rinkos paklausa ir vertė augs, didėjant esamų ekologiškai švarių maisto produktų pasirinkimui ir prieinamumui. Susiformavus vietinei rinkai, galima pagalvoti ir apie puikias eksporto galimybes.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2773 žodžiai iš 8878 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.