Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir rinkodara
4.5 (90%) 2 votes

Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir rinkodara

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………………4

1. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO YPATUMAI………………………………………………………………..6

1.1. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO ESMĖ……………………………………………………………………………….6

1.2. EKOLOGINIO ŪKIO SERTIFIKAVIMAS………………………………………………………………………………7

1.3. EKOLOGINIO ŪKIO STIPRIOSIOS IR SILPNOSIOS PUSĖS BEI EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO MOTYVACIJA…………………………………………………………………………………………………………….10

2. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBA IR SUVARTOJIMAS…………………………………………………………………………………………………………..13

1.1. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMINTOJAI………………………………………….13

1.2. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS APIMTYS………………………………..14

1.3. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PASIŪLĄ BEI PAKLAUSĄ LEMIANTYS VEIKSNIAI…………………………………………………………………………………………………………………17

1.1.1. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų paklausą lemiantys ir ribojantys veiksniai…………………………………………………………………………………………………………….17

1.1.2. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pasiūla………………………………………………18

3. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ APLINKOS VEIKSNIŲ ANALIZĖ……………………………………………………………………………………………………………………….21

1.1. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PIRKĖJAI IR KONKURENTAI……………………….23

4. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKODAROS ELEMENTŲ ANALIZĖ………………………………………………………………………………………………………………………24

1.1. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTAI, JŲ SAVYBĖS IR PLĖTRA………………………….24

1.1.1. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gyvavimo ciklas………………………………….24

1.1.2. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pakavimas………………………………………….26

1.1.3. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimas………………………………………..27

1.2. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ KAINODARA IR KAINŲ POLITIKA……………….28

1.3. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PASKIRSTYMO SISTEMOS ANALIZĖ…………….30

1.4. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RĖMIMO ANALIZĖ…………………………………..35

5. LIETUVIŠKŲ EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBOS PERSPEKTYVOS INTEGRACIJOS Į ES KONTEKSTE…………………………………………………….39

1.1. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PELNINGUMAS……………………………………….39

1.2. LIETUVIŠKŲ EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ PLĖTROS PERSPEKTYVOS…………………………………………41

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………………….44

LITERATŪROS SĄRAŠAS…………………………………………………………………………………………………..46

PRIEDAS…………………………………………………………………………………………………………………………….48

ĮVADAS

Po Nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvos žemės ūkio politikoje iškelti tokie tikslai, kaip įvykdyti žemės reformą, privatizuoti kolūkių bei tarybinių ūkių turtą ir sukurti naują kainų bei pajamų palaikymo sistemą. Kitaip tariant, žemės ūkio politika siekė sukurti našesnį, orientuotą į rinką, konkurentabilų, tarptautinio lygio žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių Lietuvoje.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą, iškyla būtinybė gaminti ne tik konkurencingus, paklausius rinkoje žemės ūkio ir maisto produktus, bet ir pasiekti, kad ūkininkavimo metodai būtų ekonomiškai naudingi, saugantys aplinką bei socialiai priimtini. Taigi, reikia kompleksiškai spręsti ekonominius, ekologinius bei socialinius klausimus. Šiuo požiūriu viena perspektyviausių ūkininkavimo sistemų yra ekologinis žemės ūkis. Tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, užtikrinant švarų ūkininkavimą, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybą.

Lietuvos ekologinio žemės ūkio plėtra prasidėjo sudėtingu šaliai periodu, kuomet tuo pačiu metu vyko daugelis ūkio reformų, praktiškai daugiau stabdančių nei skatinančių bet kokią ūkinę veiklą. Be to, iki Nepriklausomybės atkūrimo, šalies žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai nebuvo orientuoti į rinką ar vartotoją, kas neskatino jų domėtis rinkodaros svarba ir pritaikymu gaminių realizavime. Todėl atkūrus Nepriklausomybę, tiek įprastinio, tiek ekologinio ūkininkavimo
žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai bei perdirbėjai susidūrė su rinkodaros žinių trūkumu. Tai ypač aktualu ekologiškų produktų gamintojams ir perdirbėjams, kadangi ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – specifinė prekė rinkoje, ir būtinai reikia mokėti naudoti rinkodaros sistemos elementų naudojimo teikiamais privalumais, kad būtų užtikrintas norimas ūkio pelningumo lygis ir, be abejo, patenkinti vartotojų poreikiai.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą ir rinkodarą. Darbo tikslui įgyvendinti yra keliami tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti ekologinio ūkininkavimo ypatumus, apibrėžiant ekologinio ūkininkavimo esmę, išaiškinant ekologinio ūkio sertifikavimo taisykles bei išnagrinėti ekologinio ūkio stipriąsias bei silpnąsias puses ir ekologinio ūkininkavimo motyvaciją;

2. Išstudijuoti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą ir suvartojimą, pateikiant ir apibūdinant ekologiškų produktų gamintojus, išanalizuojant jų gaminamos produkcijos apimtis bei nustatant ekologiškų produktų pasiūlą bei paklausą lemiančius veiksnius;

3. Išnagrinėti ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų aplinkos veiksnius, atsižvelgiant į rinką, valstybės paramą bei pirkėjus;

4. Išanalizuoti ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams taikomas rinkodaros sistemos priemones, apibūdinant ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gyvavimo ciklo, kainodaros ir kainų politikos, paskirstymo bei rėmimo ypatumus ir naudojamas rinkodaros strategijas.

5. Išstudijuoti lietuviškų ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos perspektyvas integracijos į Europos Sąjungą kontekste, apžvelgiant ekologiškų produktų gamybos ir perdirbimo pelningumą bei plėtros perspektyvas.

Nagrinėjant ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą ir rinkodarą, tyrimo objektu yra laikoma ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai ir jų produkcija, o tyrimo dalykas – ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamyba bei taikomos rinkodaros priemonės. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir jų rinkodaros teoriniai pagrindai analizuojami naudojantis specialios literatūros bendraisiais tyrimo metodais – Lietuvos ir užsienio autorių mokslinių, mokymo metodinių leidinių, periodinės literatūros logine analize ir sinteze, palyginamąja analize bei grafinio modeliavimo metodais.

Lietuvoje yra prielaidos ekologiškų produktų gamybai: palanki ekonominė ir ekologinė situacija, didėjanti vidaus ir užsienio ekologiškų produktų rinka, valstybės parama, nacionalinis ir tarptautinis sertifikacijos įstaigos “Ekoagros” pripažinimas, suteikiantis galimybes eksportuoti ekologiškus produktus. Įvairių šalių Vyriausybių atstovai pripažįsta, jog ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio modelis ir šio ūkio plėtrai turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama.

1. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO YPATUMAI

1.1. EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO ESMĖ

Ekologinis žemės ūkis – tai ūkininkavimo sistema, kuri remiasi sėjomainomis ir jų rotacijomis, ūkyje sukaupiamomis organinėmis trąšomis: augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša, kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodų įvairove. Optimalu, kai sudaromas uždaras energijos apykaitos ciklas. Ekologinės žemdirbystės sistema labai apriboja sudėtinių sintetinių trąšų, pesticidų, herbicidų, augimo reguliatorių naudojimą ir taip padidina maisto produktų bei pašarų gyvybingumą (15, 9-10 p).

Ekologiniai ūkiai turi laikytis ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų. Ekologinis ūkis turi būti sertifikuotas, visa produkcija turi būti pažymėta ekologiškai švarios produkcijos sertifikavimo ženklu. Turi būti parengtas ekologinio ūkio veiklos planas, sudaryti sėjomainų, tręšimo planai, įgyvendinta nustatytos formos apskaita.

Ūkininkavimo, taikant ekologinės žemdirbystės sistemas, ypatumai:

 sėjomainose būtina auginti ankštinius augalus;

 laukams tręšti naudoti organines trąšas ir gerai pagamintus kompostus;

 sudaryti palankias sąlygas daugintis sliekams ir kitiems mikro- bei makroorganizmams;

Kad mažėtų maisto medžiagų nuostoliai, reikia:

 gerai atlikti žemės dirbimo bei augalų priežiūros darbus;

 per dažnai nepurenti žemės, saugoti dirvožemį nuo pernelyg didelio susmulkinimo, organinių medžiagų mineralizacijos ir struktūros gadinimo bei suslėgimo;

 laikytis tinkamų žemės dirbimo ir sėjos terminų;

 sėti tarpinius augalus;

 gerinti dirvožemio struktūrą;

 plėsti daugiamečių augalų plotus.

Kad nesutriktų maisto medžiagų balansas, reikia nuolat tikrinti maisto medžiagų atsargas dirvožemyje. Trūkstamas maisto medžiagas būtina papildyti, tačiau tręšti reikia laikantis ekologinei žemdirbystei keliamų reikalavimų (15, 9-10 p).

Ekologinė gyvulininkystė yra svarbi sudėtinė ekologinio žemės ūkio sistemos dalis. Laikant gyvulius, susidaro uždari maisto medžiagų apytakos ciklai, kaupiamos organinės trąšos, tikslingiau panaudojami žemės plotai, išlaikomas ūkininkavimo sistemos balansas, vartotojams siūlomi įvairesni maisto produktai (7). Gyvulių reikėtų laikyti tiek, kiek reikia organinėms trąšoms sukaupti išsaugant natūralias ganiavos sąlygas. Pirkti
neturėtų sudaryti daugiau kaip 10% viso naudojamų pašarų kiekio (15, 9-10 p).

Ekologinis ūkininkavimas reikalauja ūkininkavimo sistemos pakeitimų, todėl privalomas 2-3 metų pereinamasis laikotarpis iš chemizuoto į ekologinės gamybos ūkį. Pagrindiniai ekologinio žemės ūkio tikslai yra šie (6, 9 p.):

 gaminti pakankamą kiekį aukštos kokybės, didelės maistinės vertės žemės ūkio produktus;

 ūkininkavimo sistemoje kurti, skatinti ir palaikyti uždarus biologinius ciklus;

 palaikyti ir didinti ilgalaikį dirvožemio derlingumą;

 taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, teikiant pirmenybę atsinaujinantiems resursams;

 auginti gyvulius taip, kad jų laikymo sąlygos atitiktų pagrindines jų įgimto elgesio savybes;

 mažinti aplinkos taršą;

 išsaugoti biologinę įvairovę;

 maksimaliai išsaugoti ekologiškų maisto produktų natūralias savybes, juos saugant ir perdirbant;

 žemės ūkio produktų gamintojams sudaryti pagrindinius poreikius tenkinančias gyvenimo sąlygas, saugią darbo aplinką, galimybę gauti pelną, jausti pasitenkinimą darbu.

Ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimo būdų tuo, kad ekologinės gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų ekologinio žemės ūkio taisyklių, o šių ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Produktų sertifikavimas ir ženklinimas padeda pirkėjams juos atskirti rinkoje ir tuo pačiu prisideda prie paklausos didėjimo. Tik sertifikuoti ūkiai ir įmonės gali realizuoti produktus, paženklintus ekologiškų produktų ženklu. Ekologinio ūkio sertifikavimas yra labai svarbus etapas ekologiškų maisto produktų gamybos sistemoje.

1.2. EKOLOGINIO ŪKIO SERTIFIKAVIMAS

Sertifikavimas – procedūra, kuri įrodo, kad produkcija (procesas, paslauga) atitinka standarto ar kito norminio dokumento reikalavimus. Šią procedūrą gali atlikti:

– pirmoji šalis – gamintojas, tiekėjas;

– antroji šalis – pirkėjas;

– trečioji šalis – nepriklausomas asmuo ar organizacija (6, 9 p.).

Dažniausiai sertifikuoja trečioji šalis, t.y. fizinis ar juridinis asmuo, kuris pripažintas nepriklausomu nuo gamintojų ir pirkėjų interesų. Produkcija sertifikuojama turint tikslą patvirtinti, kad ji atitinka standarto ar kito norminio dokumento reikalavimus, užtikrinančius jos nekenksmingumą sveikatai, turtui, aplinkai bei saugą gyvybei. Sertifikavimas būna privalomas ir savanoriškas.

Ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sertifikavimas yra savanoriškas. Apsisprendimas sertifikuoti ūkį ar įmonę dažnai pagrįstas noru realizuoti produktus ekologiškų produktų rinkoje, kurioje paklausa didesnė už pasiūlą ir produktų kaina didesnė nei įprastinių produktų.

Ekologinio žemės ūkio sertifikavimas yra šios gamybos metodo arba sistemos sertifikavimas. Ekologiškų produktų sertifikatas liudija, kad produktai yra pagaminti šioje sistemoje pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, t.y. nusako produktų kilmę. Kilmė negali būti nustatyta įvairiais produktų analizės metodais, kaip tai daroma kitose produktų kokybės sertifikavimo sistemose. Ekologinių produktų gamybos procesas pagal nustatytas taisykles, produktų kilmė garantuoja jų kokybę. Gamybos proceso sertifikavimas yra kartu produktų ir kokybės sistemų sertifikavimas, nes yra tikrinamas visas gamybos procesas nuo aplinkos sąlygų, dirvos paruošimo, technologijų parinkimo iki produktų pateikimo vartotojui.

Ekologiniame ūkyje sertifikavimo objektai yra šie (6, 10 p.):

• Gamintojai -jų žemė, gamybos pastatai;

• Gamybos sistema – gamybos ir perdirbimo metodai, procesai, dokumentacija;

• Produktai – jie ženklinami ekologinio žemės ūkio sertifikavimo programos ženklu. Šis ženklas informuoja vartotojus, kad produktai yra sertifikuoti.

Ekologinio žemės ūkio sertifikavimo sistemai keliami dideli reikalavimai. Ji turi būti konfidenciali, patikima, objektyvi, nepriklausoma, kompetentinga, nesudėtinga, savarankiška, finansiškai efektyvi, atvira, informatyvi. Šių kriterijų prioritetus nustato pačios gamybos ir sertifikavimo sistemos sąlygos, rinkos bei bendrieji sertifikavimo reikalavimai, tačiau svarbiausi kriterijai visada yra kompetencija, objektyvumas ir savarankiškumas. Kai kurie kriterijai atrodo prieštaraujantys vienas kitam, pvz., atvirumas ir konfidencialumas (slaptumas). Tačiau taip nėra. Konfidencialumo dokumentai apibrėžia, kokia informacija yra konfidenciali, o kokia atvira. Atvira informacija yra ekologinio žemės ūkio taisyklės, inspektorių ir tarybos narių sąrašai, sertifikuotos žemės ūkio produkcijos ir gamintojų sąrašai ir kt. Visa kita informacija sertifikavimo sistemoje yra konfidenciali. Atvirumo principas reiškia, kad sertifikavimo programoje gali dalyvauti visi norintys, įsipareigoję vykdyti nustatytus reikalavimus.

Pagrindiniai sertifikavimo sistemos elementai yra (6, 10-11 p.): taisyklės (standartai), tikrinimas, sertifikavimas, ženklinimas, informacija. Vienas iš svarbiausių sistemos elementų yra standartai. Pagrindiniai tarptautiniai standartai yra:

1. Europos Sąjungos reglamentas 2092/91 dėl žemės ūkio produktų ekologiškos gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo.

2. IFOAM pamatiniai standartai ekologinio žemės ūkio produktams gaminti ir perdirbti.

3. FAO/WHO Ekologiškų produktų gamybos programa.

Pagal tarptautinius dokumentus ruošiami
kiekvienos šalies standartai, pritaikyti vietos sąlygoms.

Lietuvoje ekologinio ūkininkavimo norminis dokumentas yra Ekologinio žemės ūkio taisyklės. Taisyklės harmonizuotos su Europos Sąjungos dokumentais: reglamentais 2092/91, 1804/99, 331/2000 ir kt. Šios taisyklės numato ekologiškų produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo taisykles produktams, kurie vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų ženklu. Taisyklėse yra šie skyriai: ekologiškų produktų sertifikavimas, aplinkos sąlygų vertinimas, augalininkystės, gyvulininkystės, specialioji produkcija; ekologiškų produktų perdirbimas; realizacija, ženklinimas. Čia yra tokie privalomi priedai: trąšos ir augalų apsaugos priemonės, veterinariniai vaistai ir preparatai, leidžiami naudoti ekologiniame ūkyje, pagalbinės medžiagos, kurias galima naudoti perdirbant ekologiškus produktus ir kiti.

Lietuvos žemės ūkio ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė VšĮ “Ekoagros”, o Žemės ūkio ministerija pavedė jai vykdyti ekologinio žemės ūkio sertifikavimo darbus. Ši įstaiga tikrina ir sertifikuoja ūkius, perdirbimo ir realizavimo įmones, viešojo maitinimo įmones, gaminančias ekologiškus produktus, taip pat atestuoja produkciją, kuri naudojama šių produktų gamyboje, pvz., augalų apsaugos priemones, kurias leidžiama naudoti ekologiniame ūkyje, ir kt.

Ekologiškų produktų gamybos sertifikavimo procedūrų schema yra tokia (6, 11 p.):

 prašymas sertifikavimui;

 prašymo nagrinėjimas ir sprendimas;

 sutarties sertifikavimo darbams pasirašymas;

 tikrinimas;

 produkcijos pavyzdžių tyrimas (jei to reikia);

 sprendimas suteikti ūkio statusą;

 sertifikato įforminimas ir išdavimas;

 sertifikuotos produkcijos kokybės stabilumo, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimo tikrinimas.

Norėdamas pradėti ūkininkauti ekologiškai, suinteresuotas asmuo pirmiausia susipažįsta su Ekologinio žemės ūkio taisyklėmis, paruošia ūkio perėjimo iš chemizuotos į ekologinę gamybos planą, numatydamas tręšimą, augalų apsaugos priemones, gyvulių šėrimą, jų laikymo ir produkcijos laikymo sąlygas. Ūkininkas pateikia sertifikacijos įstaigai prašymą bei duomenis apie ūkininkavimą, ūkio planą, kitą dokumentaciją, pasirašo su EKOagros sertifikavimo darbų sutartį.

Sertifikacijos įstaiga “Ekoagros”:

 paskiria tikrintoją, kuris tikrina, ar pareiškėjas ūkininkauja pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles (tikrinama kasmet);

 neradus pažeidimų, išduoda Ekologinės gamybos ūkio (įmonės) ar pereinamojo laikotarpio ūkio sertifikatą.

Priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos, pereinamasis laikotarpis yra nuo 2 iki 3 metų. Atlikus reikalingus patikrinimus, EKOagros išduoda Ekologinės gamybos ūkio ar įmonės sertifikatą. Sertifikatas galioja 1 metus (tik tais metais išaugintai produkcijai) (6, 11-12 p.).

Ekologinės gamybos ūkio sertifikatas suteikia teisę ženklinti produktus ekologiškų produktų ženklu. Šio ženklo naudojimo tvarka yra nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklėse.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos šalimi ekologiškus produktus bus galima ženklinti vieningu ES ženklu. Šio ženklo galimą naudojimą, jo dydį, spalvą apibrėžia EEB reglamentas 331/2000. Sertifikuoti ekologinės gamybos ūkiai ir įmonės įtraukiami į sertifikuotų ūkių ir įmonių katalogą, kuris rengiamas kiekvienais metais.

1.3. EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO STIPRIOSIOS IR SILPNOSIOS PUSĖS BEI EKOLOGINIO ŪKININKAVIMO MOTYVACIJA

Ekologinio žemės ūkio stipriosios pusės. (6, 12-13 p.)

 Ekologinis ūkis kompleksiškai sprendžia ekologinius, ekonominius ir socialinius kaimo plėtros klausimus.

 Ekologinis ūkis gamina saugius, kokybiškus, paklausius vietinėje ir užsienio rinkoje maisto produktus.

 Ekologinis ūkininkavimas išsaugo ir atkuria gyvybingą dirvožemį, saugo aplinką nuo taršos.

 Didėja vartotojų ir gamintojų susidomėjimas produktų kokybe ir aplinkos apsauga.

 Pastovus ekologinės gamybos ūkių skaičiaus didėjimas rodo ekologinio ūkininkavimo patrauklumą ir perspektyvumą.

 Plečiasi ekologiškų produktų vietinė rinka, įkurti specializuoti skyriai prekybos centruose, pradėtas eksportas, kuriasi produktų realizavimo kooperatyvai.

 Parengti ekologinio ūkininkavimo teisinės bazės pagrindai ir suderinti su Europos Sąjungos reikalavimais.

 Sukurta ir įgyvendinta ekologinio ūkio sertifikavimo sistema. Sertifikacijos įstaiga “Ekoagros” turi tarptautinę IFOAM akreditaciją.

 Veikia ekologinio žemės ūkio Vyriausybės paramos programa. Numatyta finansinė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių ir tarptautinių fondų, užsienio specialistų konsultacijos.

 Leidžiami periodiniai informaciniai ekologinio ūkio leidiniai: “Ekoūkis: gamyba, mokslas, rinka”, “Ekologinio ūkio naujienos”, “Gaja informuoja” ir kiti; parengtos TV laidos, filmai, straipsniai spaudoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2537 žodžiai iš 8433 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.