Ekonomika
5 (100%) 1 vote

Ekonomika

Ekonomikos reikšmė

Žmonės dirba labai įvairų darbą – gamyklose, dirbtuvėse, mokyklose, parduotuvėse ir t.t. Visų dirbančių žmonių veikla turi bendrus bruožus. Pirma, visi jie užsidirba sau pragyvenimui ir jų uždarbis – atlyginimas suteikia galimybę patenkinti maisto, drabužių ir būsto poreikius. Antra, visi šie žmonės, tuo pat metu dalyvauja kuriant prekes arba paslaugas, reikalingas kitiems žmonėms.

Veikla, skirta užsidirbti sau pragyvenimą gaminant prekes ir teikiant paslaugas, vadinama ekonomine veikla. Visų rūšių ekonominės veiklos visuma sudaro ekonominę sistemą. Ekonominė sistema taip susijusi su mūsų gyvenimu, kad mes net nekreipiame dėmesio. Bet kai ši sistema dėl kurios nors priežasties sutrinka, pvz.: netenkame darbo ir negalime įsidarbinti kitur, pajuntame ekonominę gyvenimo pusę. Tada susidomime, kodėl taip atsitiko, kodėl turime kentėti dėl kažkokių aplinkybių. Tik ekonominės teorijos supratimas padeda suvokti situaciją ir pasijusti sudėtingos ekonomijos organizacijos dalimi, privalome žinoti: kodėl mums reikia užsidirbti pragyvenimui, kaip turime išsirinkti profesiją, kai gaminamos mums reikalingos prekės ir paslaugos, nuo ko priklauso jų kaina, kaip reguliuoti pajamų išleidimą ir t.t. Visi šie dalykai įeina į ekonomikos teoriją.

Ekonomikos teorija apibrėžiama labai įvairiai:

 ekonomikos teorija yra mokslas apie turtą;

 ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonija tvarko savo vartojimo ir gamybos

reikalavimus;

 ekonomikos teorija – mokslas apie kasdieninę žmonių veiklą, apie tai, kaip įsigyti priemones

savo gyvenimui pagerinti ir kaip tomis priemonėmis pasinaudoti;

 ekonomikos teorija – mokslas apie tai, kaip žmonės naudoja retus arba ribotus gamybos

išteklius (žemę, darbą, gamybos priemones) įvairioms prekėms gaminti ir jas paskirstyti žmonėms.

Ekonominiai procesai vyksta įvairiuose lygiuose – gamyboje, prekyboje, mažoje įmonėje, valstybėje ar tarpvalstybiniuose susitarimuose. Todėl ir ekonominė veikla taip pat nagrinėjama šiais požiūriais. Todėl ekonomikos teorijos mokslas skirstomas į mikroekonomiką ir makroekonomiką.

Mikroekonomika – tai ekonomikos mokslo šaka, nagrinėjanti atskirų ekonomikos dalių – namų ūkio, verslo firmų, ūkių ir, kitų savarankiškai priimančių sprendimus, ūkinių subjektų veiklą.

Makroekonomika – tai visuomeninio ūkio, valstybės ekonomika, t.y. gyventojų užimtumas, nedarbas, nacionalinis produktas. Makroekonomika padeda suvokti nuo ko priklauso šalies ekonomikos augimas, gyventojų gyvenimo lygis.

Pasirinkimo problema

Tikslas:

Suvokti ekonomikos problemas.

Uždaviniai:

 Suvokti ekonomikos problemą.

 Suprasti, kodėl susiduriame su pasirinkimo problema.

 Žinoti, kokius klausimus turi spręsti visuomenė, verslininkas.

Ekonomikos teorija yra mokslas apie žmogaus pastangas pragyventi. Mes gyvename tenkindami savo poreikius, kuriems, deja, nėra ribų. Tačiau galimybės jiems tenkinti yra ribotos. Ribotos yra mūsų lėšos, kurias stengiamės išleisti taip, kad iš to gautume didžiausią pasitenkinimą.

Taip pat ribotas ir mūsų laikas. Mes neturime tiek laiko, kad galėtume atlikti visus darbus, kuriuos norime padaryti. Todėl mes turime skirstyti savo laiką, nes laikas skirtas vienam darbui, jau negali būti panaudotas kitam.

Žmogus nuolat susiduria su pasirinkimo problema – kaip geriausiai patenkinti poreikius esant ribotiems ištekliams ir laikui.

Kadangi mūsų ištekliai ir mūsų laikas yra riboti, visada yra jų naudojimo alternatyvos. Vartotojai turi nuspręsti kaip išleisti savo pinigus – pirkti duoną ar bulves, naują drabužį ar batus, jaunuoliai pasirinkti kokią specialybę įsigyti ar įsidarbinti.

Tai sprendžiama taip dažnai, kad visa vyksta nesąmoningai ir automatiškai. Tačiau šie sprendiniai lemia ekonominės veiklos pobūdį ir mastą.

Tai turi spręsti ir verslininkai. Turėdamas ribotas galimybes jis sprendžia ką gaminti, kap tai padaryti, kaip parduoti pagamintas prekes ar paslaugas.

Visuomenės mastu pasirinkimo problema susideda iš tokių klausimų:

 Ką gaminti? Kokias prekes ir paslaugas reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti

visuomenės poreikiai?

 Kaip gaminti? Kaip organizuoti gamybą, kad naudojant ribotus išteklius, būtų pagaminta

kiek galima daugiau gėrybių?

 Kam gaminti? Kaip paskirstyti gėrybes visuomenės nariams?

Užduotys:

1. Pateikti alternatyvių pavyzdžių.

2. Nubraižyti gamybos galimybių kreivę.

3. Rasti asmeninių sprendimų alternatyviuosius kaštus.

Rizikavimo problema

Ekonomikos sistemos

Tikslas:

 Suprasti kas yra ekonomikos sistema, kokių tipų jos būna.

Uždaviniai:

 Suprasti skirtumus tarp įvairių sistemų.

 Mokėti paaiškinti privalumus ir trūkumus.

Ekonomika – tai atskirų ūkinių vienetų, kuriuos jungia gamybiniai, vartojimo, finansiniai ir kt. Ryšiai, sistema. Todėl ne tik atskiri verslininkai turi spręsti pasirinkimo problemą, bet ir visuomenė turi atsakyti į klausimus ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti. Būdas, kuriuo visuomenė sprendžia atsakymus į klausimus ką? kaip? kam? – nusako tos visuomenės ekonominę sistemą.

Ekonomikos sistema – tai būdas kaip tiriama
trūkumo ir pasirinkimo problema.

Ekonomikos sistemos priklauso nuo to, kas skirsto ribotus ekonominius išteklius. Tai gali atlikti privačios įmonės, kai ištekliai patenka per rinką; centre planuojama ekonomika, kai išteklius skirsto valstybė, ir rinka.

Pagrindiniai ekonomikos sistemos tipai:

 Tradicinė (papročių);

 Rinkos (laisvosios verslininkystės);

 Komandinę (planinę);

 Mišriąją.

Tradicinė (papročių) ekonomika.

Šioje ekonomikos sistemoje į pagrindinius klausimus: ką? kaip? kam?, padeda atsakyti religiniai ir socialiniai papročiai ir tradicijos. Tokia sistema dažniausiai yra silpnai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Dauguma žmonių jose gyvena kaimo vietovėse, verčiasi žemės ūkiu, žūkle, medžiokle. Jų kuriamos prekės ir paslaugos nesikeičia daugelį dešimtmečių. Gėrybių sukuriama mažai, todėl dauguma žmonių gyvena ties skurdo riba.

Rinkos (laisvosios verslininkystės) ekonomika.

Šioje ekonomikos sistemoje į klausimus ką? kaip? kam? Atsako pirkėjai ir pardavėjai pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius. Rinkos ekonomikai būtinos sąlygos:

 Privati nuosavybė – tai žmonių ir verslo įmonių teisė būti gamybos priemonių savininkais. Tai svarbi rinkos ekonomikos teisė, garantuojanti asmens laisvę turėti, naudoti ir disponuoti gamybos priemonėmis ir kitais, vertę turinčiais produktais.

 Ekonominė laisvė – valstybė nesikiša į ekonomiką.

 Laisva konkurencija – daug verslo įmonių varžosi tarpusavyje siekdamos gauti pelno. Konkuruojančios firmos turi gaminti tokius produktus, kuriuos galėtų parduoti, o kaina turi būti nedidelė, bet užtikrintų pelną.

Komandinė (planinė) ekonomika.

Komandinės (planinės) ekonomikos sąlygomis į pagrindinius klausimus atsako valdžios planavimo organas. Ši sistema visas gamybos priemones turi savo nuosavybėje – kolektyvinėje nuosavybėje. Pagrindinės gamybos priemonės priklauso valstybei, o gėrybės skirstomos pagal planą. Planai sudaromi ilgam laikui (penkmečio, septynmečio planai). Juose nusprendžiama kokias prekes gaminti ir kokias paslaugas teikti, kur statyti naujas įmones, kur ir kiek dirbs žmonių. Nustato atlyginimų dydį, o tuo pačiu, kas vartos prekes ir paslaugas. Rinkos dėsnis šioje sistemoje pakeičia centrinių valdymo organų komandos. Tokios sistemos pavyzdžiai: Sovietų Sąjunga, Kuba, Šiaurės Korėja.



Mišrioji ekonomika.

Daugumoje išsivysčiusių pasaulio šalių šiuo metu yra mišri ekonomikos sistema – rinkos ir valstybės – ekonomika. Ji susideda iš dviejų sistemų elementų, kurių santykis įvairiose šalyse nevienodas. Mišrioje ekonomikoje yra ekonominė laisvė, tačiau dalį sprendimų priima vyriausybė:

 Priima įstatymus, kurie užtikrintų ekonominę laisvę, bet neleistų piktnaudžiauti ekonomine galia.

 Skatina ekonomikos stabilumą ir augimą.

 Skatina teisingą pajamų paskirstymą.

 Reguliuoja visuomeninio produkto gamybą (tai prekės ir paslaugos, kurias teikia valstybė – švietimas, sveikatos apsauga, kelių tiesimas ir t.t.).

Užduotys:

1. Apibūdinti Lietuvos ekonominę sistemą.

2. Suraskite ir pateikite valstybes, kuriose yra skirtingos ekonomikos sistemos

Ekonomikos sistemos

Požymiai

Ekonominė

sistema Nuosavybės forma Organizavimo būdai Informacijos perdavimas

Tradicinė Privati Sprendimams įtakos turi papročiai, tradicijos. Informacija sklinda lėtai

Komandinė (planinė) Valstybinė Sprendimus priima centras, po to jie siunčiami į periferiją. Perduodama iš administracinio centro.

Rinkos Privati Sprendimams įtakos turi vartotojų pasirinkimas, galimybė duoti savo produktus. Informacija perduodama per kainas rinkoje.

Mišrioji Mišri Sprendimams įtakos turi vartotojų poreikiai, rinkos galimybės. Informacija perduodama per kainas rinkoje.

Naudingumas ir vertė

Tikslas:

Suprasti, kaip tenkinami žmonių poreikiai.

Uždaviniai:

1. suprasti „naudingumo“ svarbą.

2. gebėti nustatyti ribinį naudingumą.

3. žinoti kaip įvertinami daiktai.

Ekonominė sistema kuria prekes ir paslaugas, kurių mums reikia savo poreikiams tenkinti. Vartotojas rinkoje renkasi prekes ar paslaugas, atsižvelgdamas į savo norus ir pasirinktų prekių ar paslaugų teikiamą naudą.

Poreikis – tai, kas reikalinga, be ko sunku išsiversti, tai bet kokia žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsena.

Produkto sugebėjimas ar savybė patenkinti poreikius yra naudingumas.

Naudingumas išreiškia vartotojo ir prekės ar paslaugos santykį, reikalingą vienam ar kitam tikslui. Vienos prekės naudingumas įvairiems žmonėms bus nevienodas. Naudingumas skiriasi nuo vertingumo. Naudingumą suteikia tik vartotojas, nes tenkinami jo poreikiai. Poreikiai gali būti fiziologiniai, socialiniai, materialiniai, kultūriniai. Naudingumas priklauso nuo prekių ar paslaugų kiekio. Tai nusakoma mažėjančio ribinio naudingumo dėsniu, kuris teigia, kad: prekės ar paslaugos ribinis naudingumas mažėja, kai didėja tos prekės ar paslaugos vienetų suvartojimas. Kiekvienai prekei ar paslaugai yra taškas, už kurio naudingumas mažėja ir vartotojas išleidžia pinigus kitai prekei. Tas kažkas vadinama riba, o perkama prekė apibūdinama kaip
turinti ribinį naudingumą.

Bendras ribinis naudingumas

Kiekis (bandelė/dieną) Bendras naudingumas Ribinis naudingumas (bendro naudingumo padidėjimas)

0

1

2

3

4

5

6 0

15

10

12

13

13

12 –

5

5

2

1

0

-1

Lentelėje pateiktas bandelių sunaudojamų per dieną ribinis naudingumas, Kuo daugiau bandelių sunaudoja, tuo jų bendras naudingumas didesnis. Ribinis naudingumas apskaičiuojamas kaip bendrojo naudingumo pasikeitimas sunaudojus papildomą bandelių kiekį. [RN=(BN2-BN1 )]

Bendras naudingumas yra bendrų naudingumų suma, ribinis naudingumas – gaunamas tik iš paskutinio sunaudoto vieneto.

Vertė išreiškia vienos prekės santykį su kita. Šis santykis keičiasi bėgant laikui, keičiantis vietai arba žmonėms. Kiekvienu atveju, tai priklauso nuo prekės retumo, nuo to, kiek ji reikalinga ir naudinga vartotojui, t.y. vertė priklauso nuo paklausos ir pasiūlos.

Išsivysčiusioje visuomenėje prekės nėra keičiamos į kitas prekes. Jos mainomos į pinigus, o pinigai – į kitas prekes. Prekės vertė išreikšta pinigais vadinama kaina.

Rinka

Tikslas:

Mokėti paaiškinti rinkos dėsningumus ir tipus.

Uždaviniai:

1. suprasti rinkos veikimo dėsningumus.

2. mokėti apibūdinti rinkos tipus.

3. gebėti įvertinti konkurencijos sąlygas, esant įvairiems rinkos tipams.

„Rinka“ – reiškia vietą, kurioje prekės būdavo perkamos ir parduodamos. Šiandien sąvoka „rinka“ turi daug platesnę reikšmę – tai sąlygų kompleksas, kuris leidžia pirkėjams ir pardavėjams susisieti vienam su kitu. Rinkai susidaryti reikalinga prekė, kuri gali būti perkama ir parduodama, žmonės, norintys ją pirkti ir žmonės, norintys ją parduoti. Pirkėjai ir pardavėjai gali bendrauti tiesiog žodžiu, laiškais, telefonu, elektroniniu paštu ar per internetą. Rinkos dydis priklauso nuo prekės pobūdžio ir nuo skaičiaus žmonių, norinčių dalyvauti joje. Pvz.: siaurą rinką turi prekės, kurios nepatvarios, pigios, nepatogios vežti. Plati rinka yra tokių prekių kaip auksas, sidabras, nafta ir pan.

Rinkos funkcijos:

informacinė,

skatinamoji,

paskirstomoji,

reitnguojamoji.

Rinka – tai ekonominė mainų sistema, kuri garantuoja prekių ir paslaugų pirkimą ir pardavimą, tai vieta, kurioje vyksta mainai.

Rinkos savybės:

Tobuloji konkurencija Monopolinė konkurencija Oligopolija Monopolija Monopsonija

Dalyvių skaičius Pakankamai daug gamintojų Daug gamintojų Keli stambūs gamintojai Vienas gamintojas Vienas pirkėjas

Galimybė nustatyti savo kainą Nėra. Rinka nustato kainą ir pardavėjai be išlygų su ja sutinka Ribota galimybė pardavėjui nustatyti savo kainą dėl pakaitalų gausos Nemaža galimybė pardavėjui nustatyti savo kainą Didelė galimybė pardavėjui nustatyti savo kainą Didelė galimybė pardavėjui nustatyti savo kainą

Produktų įvairovė Nėra. Visi produktai yra identiški Yra įvairių specifinės rinkos paklausą tenkinančių produktų ir paslaugų Vienų produktų (automobilių) įvairovė ir kitų, ypač standartizuotų (benzinas) produktų, nomenklatūra siaura Nėra Nėra

Patekimo į rinką galimybės Nesunku patekti, lengva iš jos pasitraukti Nesunku patekti, lengva iš jos pasitraukti Gali būti nelengva Labai sunku SunkuRinkos tipas priklauso nuo dalyvių skaičiaus. Rinkos tipai yra:

 Tobula konkurencija

 Monopolinė konkurencija

 Oligopolija

 MonopolijaTobuloji konkurencija, tai rinka, kurioje yra tokios sąlygos:

 Daug dalyvių (pirkėjų ir pardavėjų).

 Daug vienos rūšies identiškų produktų.

 Nėra kliūčių verslininkams patekti į rinką ir pasitraukti iš jos.

 Rinkos dalyviai gerai informuoti apie prekes ir jų kainas.

Tikrovėje tobulos konkurencijos beveik nėra, gali egzistuoti tik kai kuriose verslo šakose.Monopolinė konkurencija, tai rinka, kurioje veikia daug įmonių, gaminančių labai panašius produktus. Monopolinės konkurencijos požymiai:

 Didelis dalyvių skaičius.

 Įėjimo į rinką ir išėjimo iš jos laisvė.

 Daug įvairių produktų.

 Rinkos dalyviai gerai informuoti apie prekes, jų kainas.

Monopolinėje konkurencijoje gamintojas turi dėti daug pastangų, kad jų prekės išsiskirtų iš kitų panašių prekių. Tai daugiausiai vyksta mažmeninėje prekyboje, paslaugų sferoje.

Oligopolija – tai rinka, kurioje vienos rūšies produktus gamina kelios (3 – 5) įmonės. Tokioje rinkoje kainos susiformuoja ne konkurencijos būdu, bet pagal „kainų lyderio“ nustatytas kainas. Oligopolinėje rinkoje vyksta suokalbiai (susitariama dėl rinkos pasidalinimo, sudaromos kliūtys patekti į rinką naujiems dalyviams), papročiai.

Monopolija – tai rinka, kurioje vyrauja vieno gamintojo prekės ir paslaugos. Monopolistas turi prisitaikyti prie esamų sąlygų. Vartotojai nustato aukštą kainą.

Monopsonija – rinka, kurioje yra vienas pirkėjas. Jis sprendžia dėl kainos, prekės kokybės.

Monopolijos yra draudžiamos įstatymais, tačiau yra legalių monopolijų, kurias įstatymai leidžia ir gina:

patentai;

autorių teisių;

prekių ženklų.

Paklausa

Tikslas:

Suprasti paklausos reikšmę rinkoje.

Uždaviniai:

1. suprasti, kas yra paklausa;

2. žinoti, kas turi įtakos paklausai;

3. mokėti pavaizduoti grafiškai paklausos kreivę.

Tenkindami poreikius

pirkti prekes ir paslaugas. Turėdami ribotas lėšas ne visus norus galima tenkinti (prisiminkime pasirinkimo problemą). Pirkėjo norai ir galimybės turi sutapti, tik tada jis galės nusipirkti prekę arba paslaugą.

Paklausa – tai vartotojo noras ir galėjimas pirkti prekę ar paslaugą už konkrečią kainą.

Perkamas prekių kiekis priklauso nuo kainos – kuo didesnė kaina, tuo perkama mažiau prekių ir atvirkščiai – kuo mažesnė kaina, tuo perkama daugiau. Šią priklausomybę vaizduoja kreivė. Tokia kreivė vadinama paklausos kreive ir ji rodo kainos (P) ir kiekio (Q) tarpusavio priklausomybę.

Kaina (P)

Kiekis (Q)

Ši priklausomybė nusakoma paklausos dėsniu – vartotojai daugiau perka prekių už mažesnę kainą. Prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos norėtų ir galėtų įsigyti vartotojas gali būti pateikiami lentelės forma.

Pirkėjai Kaina (Lt/vnt.) Kiekis (vnt.)

A 12 50

B 10 60

C 8 80

D 6 100

Užduotis:

Nubraižykite grafiką pagal lentelės duomenis.

Paklausos priklausomybę nuo kainos vadiname elastingumu (lankstumu). Jei prekės paklausa, padidėjus kainai, sumažėja nedaug, tai paklausa neelastinga. Jeigu padidėjus kainai paklausa sumažėja – tai paklausa elastinga. Paklausos elastingumui turi įtakos ir kiti veiksniai.



Pasiūla

Tikslas:

Suprasti pasiūlos reikšmę rinkoje.

Uždaviniai:

1. išsiaiškinti, kas yra pasiūla;

2. žinoti, nuo ko priklauso pasiūla;

3. mokėti pavaizduoti grafiškai pasiūlos kreivę.

Norint nusipirkti prekę ar paslaugą, turi būti pardavėjas ar gamintojas, turintis ir norintis ją parduoti. Gamybinė veikla sukuria tinkamų vartoti prekių ir paslaugų, kuriuos siūlo vartotojui. Tai vadinama pasiūla – prekių ar paslaugų kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti už konkrečią kainą.

Pasiūla priklauso nuo daugelio veiksnių, bet didžiausią įtaką turi kaina. Šią priklausomybę nusako pasiūlos dėsnis. Jis teigia, kad: pardavėjai daugiau prekių siūlo už didesnę kainą ir mažiau už mažesnę kainą. Pasiūlos priklausomybę nuo kainos vaizduoja pasiūlos kreivė.

Kaina (P)

Kiekis (Q)

Pasiūlos lentelė – tai lentelės forma pateikti tam tikros prekės ar paslaugos kiekiai, kuriuos pardavėjai norėtų parduoti.

Pardavėjai Kaina (P) Kiekis (Q)

F

G

H

K

L 12

10

8

6

4 120

100

80

60

40

Užduotis:

Nubraižyti pasiūlos kreivę pagal lentelės duomenis.

Pasiūlai įtakos turi tokie veiksniai:

1. Sąnaudos (gamybos kaštai). Jeigu sąnaudos vienam vienetui sumažėja, gamintojas gali daugiau pagaminti prekių ir pasiūlyti jas rinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2571 žodžiai iš 8559 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.